naujienos.lt
(Akvilės Šimkutės nuotr.)

Žinomi žmonės formuoja pasaulėžiūrą

Žinomi žmonės formuoja pasaulėžiūrą

Vystantis technologijoms, pakito ir jaunimo/paauglių bendravimo būdas. Anksčiau, norint susitikti su draugu, reikėdavo eiti prie jo namų, dabar galima paskambinti arba parašyti žinutę. Viskas keičiasi. Realus bendravimas neretai tampa nekokybiškas, nes kartais pašnekovai tiesiog yra “sulindę“ į mobiliuosius telefonus. Naršydami internete, jie (daugiausiai paaugliai) atranda, jų nuomone, išskirtinius, jiems patinkančius žmones, stebi, ką jie veikia. Tokie žmonės tampa net dienos dalimi, nes, jeigu jie domina, turi ką papasakoti ar tiesiog yra kažkuo išsiskiriantys, juos stebėti labai įdomu. Taigi, kokią įtaką stebėtojui daro „influenceriai“? 

Lietuvoje „influencerių“ yra nemažai. Pavyzdžiui: Karolina Meschino, Indrė Stonkuvienė ir kiti. 

Birželio 28d. Alfa.lt žurnalistikos vasaros stovykloje svečiavosi vienas iš „influencerių“ – Naglis Bierancas. Jis šokėjas ir fotografas, socialiniame portale „instagram“ žinomas kaip Naglimantas. Jis turi 126 tūkst. sekėjų ir jų daugėja. Naglis išgarsėjo dėl savo sukurtų įvairių linksmų vaizdelių.  

Naglis sako, kad stengiasi skleisti pozityvumą žmonėms ir vengia negatyvo. 

Tai iš tikrųjų yra svarbu, nes, jeigu žmonės (tuo labiau jaunesnio amžiaus) mato teigiamus dalykus, tuomet ir patys jaučiasi gerai ir atitinkamai pagal tai, ką mato, formuojasi jų mąstymas.

Naglio nuomone, socialiniuose tinkluose reikia atsirinkti ką fotografuoti, kokią emociją skleisti, tačiau jis per daug nesirūpina dėl įtakos savo sekėjams. Jis sako: „Aš nesirenku sekėjų. Ne nuo manęs priklauso, kas mane seka. Tai turi kontroliuoti tėvai.“ 

Šis teiginys stiprus ir tikslus. Žinoma, vaikus turi kontroliuoti tėvai, tačiau dabar toks laikas, kai vaikai susikuria savo instagram’o, facebook’o ar kito socialinio tinklo paskyrą ir to tėvai kartais net nežino. Taigi, mažamečiai nepakankamai orientuojasi, kas tas internetas.  

Kaip pats Naglis sakė: „Instagram’o paskyrą galimą susikurti nuo trylikos metų, bet yra buvę, kad rašinėjuosi su žmogumi, paskui įeinu į instagram’o profilį, o ten – vaikas.“ 

Naglis sako, kad su Facebook’u susipažino mokykloje, prieš tai buvo visokių kitų portalų, kuriuose jis buvo prisiregistravęs, tačiau visi socialiniai tinklai atsirado palaipsniui. Facebook’ą jam parodė draugė, bet tai jo nesudomino: „Buvo keista, nes anksčiau negalėdavai žinučių siųsti, tik ant Facebook’o „sienos“ parašyti.“ 

Paklaustas, ar turinys svarbu siekiant surinkti didesnį sekėjų skaičių, Naglis teigė, kad nuo turinio priklauso kiek sekėjų gali turėti. Tai reiškia, kad, jeigu tai, kuo tu pasidalini su savo sekėjais, yra įdomu, aktualu ir kartais juokinga, tuomet ir dėmesio sulauksi daugiau. 

Tačiau Naglis išskyrė dvi interneto puses – teigiamą ir neigiamą: „Gerai tai, kad galima atrasti labai įdomių dalykų, kurie motyvuoja kažką daryti, tačiau žmonės pamiršta, kad be socialinių egzistuoja ir realybė.“ 

Taip pat internete platinama viskas ir dauguma informacijos yra klaidinga. 

Taigi, iš esmės, pagal tai, ką stebime socialiniuose tinkluose, susiformuoja mūsų pasaulėžiūra.  

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų