naujienos.lt
(asmeninė nuotr.)

Ar žmonių dėmesys – motyvacija judėti pirmyn

Ar žmonių dėmesys – motyvacija judėti pirmyn

Šiandien, vasaros žurnalistikos stovykloje, „ Menų spaustuvėje“, lankėsi socialinių tinklų žvaigždė, fotografas, šokėjas Naglis Bierancas (30). Nusprendęs 8 tūkstančius sekėjų „Instagram“ paskyroje per metus padidinti iki 100 tūkstančių, šiandien gali džiaugis turintis net 126 tūkstančius sekėjų.

Kaip atrodė Jūsų vaikystė, paauglystė? Ar ji buvo laiminga?

Vaikystė – nieko ypatingo, gyvenau kaime, Tauragės rajone, šokau pramoginius šokius. Penktoje klasėje atvažiavau į Vilnių, mokytis baleto.

Paauglystės laikotarpis atrodė kiek liūdnesnis, nes Nacionalinėje M. K. Čiurlionio mokykloje aš „užsiknisau“. Mes mokėmės ir šeštadieniais, o sekmadieniais paprastai vykdavo spektakliai. Darbo dienomis pamokos baigdavosi apie 2o valandą. Šis periodas buvo vienas iš sunkiausių, nes tikrai daug „arėm“.

Naglis Bierancas (Asmeninio archyvo nuotr.)

Ar galite teigti, jog „išsilaisvinote“ atvykęs į Vilnių? Gal Jus varžė „kaimo gyvenimas“?

Neslėpsiu, 5-7 klasės buvo itin sunkios, nes vienas gyvenau bendrabutyje ir nesijaučiau labai savarankiškas. Bet galiausiai labai džiaugiausi, jog esu Vilniuje. Nežinau, jei būčiau likęs kaime, ką dabar veikčiau. Gyvenimas labai puikiai susiklostė ir aš myliu Vilnių, neįsivaizduoju savęs niekur kitur.

Kada pradėjote naudoti „Facebook“, „Instagram“ paskyras?

Facebook atsirado labai senai, kai dar lankiau mokyklą. Su juo mane supažindino draugė, tuomet galvojau, kaip tai neįdomu. Facebook’as man atrodė labai keistas, nes nebuvo galima siųsti žinučių. Kai norėdavai kažką parašyti draugui, rašydavai jam ant sienos(juokiasi). O Instagram’as atsirado maždaug 2012-2013 metais, tik su sekėjais buvo liūdniau. Aišku keldavau nesąmones kaip rozetės, laidai, fotografuodavau bet ką.

Kaip įsivaizduojate savo dabartinį gyvenimą be socialinių tinklų?

Socialiniai tinklai pasidarė tikrai svarbūs. Išsivystė įpročiai, kurių anksčiau neturėjau, tokie kaip veikiant kažką „faino“ ir smagaus, grįžus vakare namo galvodavau, kad nieko neparodžiau žmonėms. Net mąstymas kitoks, kad ir dabar važiuojant į „Menų spaustuvę“ užstatė mano mašina, tai traukiau telefoną ir filmavau. Taigi tikrai būtų sunku įsivaizduoti save šiuolaikiniame pasaulyje, be socialinių tinklų, nes tai yra mūsų kartos dalis.

(Akvilės Šimkutės nuotr.)

Ar dabar turimas dėmesys motyvuoja kurti naujus planus ateityje?

Labai motyvuoja žmonių žinutės, jie mano, kad aš jų neskaitau, bet perskaitau visas. Kuomet mano tikslas buvo surinkti 100 tūkst. sekėjų per metus, bet aš surinkau per 5 mėnesius, reikėjo susigalvoti naują tikslą, kuris šiuo metu yra pasivyti Karolina Meschino sekėjų instagrame skaičiumi (kalba juokdamasis). O šiaip, turiu idėjų kažką toliau kurti, tik esu truputi tinginys, reikia, kad mane kažkas stumtelėtu.

Turėjau siūlymų sukurti Youtube kanalą, tačiau nenoriu mesti fotografijos. Suprantu, kad kartais iš reklamos galima užsidirbti daugiau nei iš fotografijos, bet nenoriu stačia galvą „nerti“ į šią naują veiklą. Nenoriu pamiršti, kad esu fotografas, taip pat, kad gyvenu ir noriu ne tik dirbti. Man svarbi pusiausvyra.

Kokie Jūsų manymu socialinių tinklų pliusai/minusai?

Kalbėsiu iš savo asmeninės patirties. Pliusai – galiu sekti draugus, įvairius žurnalus, kurie mane įkvepia. Ko nemoku arba nežinau kaip atlikti, galiu susirasti Google arba „Youtube”.

Minusai – žmonės pamiršta, jog be socialinių tinklų yra ir realus gyvenimas, nepatinka matyti straipsnius apie žiaurų elgesį su gyvūnais.

Ar turėjote skaudžių patirčių populiarumo link?

Tiesą pasakius ne, neturėjau. Kol kas tik geros patirtys, bet esu pastebėjęs, kad kai kurie žmonės, kurie anksčiau nebendravo, dabar siūlo susitikti, lyg kažkas su manimi būtų pasikeitę.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų