naujienos.lt
(Pixabay nuotr.)

Apmąstymai svajonių beieškant

Apmąstymai svajonių beieškant

 Visi mes svajojame. Kartais, svajonės padeda gyventi ir palaiko viltį. Jos verčia žengti į priekį ir kartais, nugalėti save. Einant senamiesčio gatvėmis sutinkam įvairių žmonių su įvairiomis svajonėmis. Kelios jų, padeda ir palaiko.

Valentinos didžiausia svajonė yra  „įveikti pačią save“ – tai nelengvas iššūkis. „Aš svajoju įveikti klaustrofobiją ir tikiu, kad man pavyks. Tuomet nevaržomai keliausiu ir būtinai lėktuvu“ – atvirauja moteris.

„Mes norim keliauti“  – kalba dvi draugės, „ Japonija, Izraelis – vis dėl to švena žemė“ – dėsto jos. „Abi tikim, šių svajonių išsipildymu.“

Irina, Danutė

Yra svajonių, kurios skatina džiuginti kitus žmones.

Vikė norėtų teikti džiaugsmą. Ji sako: „Noriu, kad žmonės aplink mane šypsotūsi ir išore ir vidumi“ – tai graži svajonė. Ji parodo, kad ne vien siekiame naudos sau.

Kai kurie žmonės nori būti reikalingi ir naudingi kitiems.

Matas dėsto: „Noriu, kad visi žmonės gerai prie manęs jaustųsi ir pats noriu gerai prie kitų jaustis bei būti reikalingas“.

Mantvydas kalba : „Noriu gyventi laisvai, išmokti džiaugtis be pinigų“.

„Mano pati didžiausia svajonė yra ramybė, buvimas su Dievu ir su aplinkiniais žmonėmis, svajonę pavyksta įgyvendinti ne visada, bet stengiuosi. Tačiau esminę savo gyvenimo svajonę išpildžiau“ – prisimena Irina.

Irina

Albertas sutikęs pasidalinti savo svajone atvirauja: „ Man patinka jaustis mylimu ir reikalingu, tačiau dabar taip nesijaučiu. Vaikystėje pamatęs filmą apie diringentą, užsimaniau juo tapti, mane sužavėjo jo rankų mostų gracija. Kiek vėliau supratau, kad dirigentu galima būti, ne tik muzikoje “.

Albertas

Vaikų svajonės kiek paprastesnės.

Mantas kalba: „ Noriu turėti mašiną su distanciniu, o užaugęs tapti policininku“. Jo brolis Tomas prideda: „Noriu tapti furistu“. Vaikų mama Inga pabrėžia: „Mano didžaiusia svajonė yra, kad mano vaikai užaugtu dorais žmonėmis“.

Inga, Mantas, Tomas

Vilniaus senamiesčio gatėje sutiktas berniukas su savo seneliu atvirauja: „Noriu būti pardavėjas“ – sako 8-erių metų Virgilijus, senelis prideda: „Visai kaip tėvas“. O paklaustas, kokia jo svajonė atsako: „Šiuo metu, sveikata. Jaunystėje turėjau daug svajonių, bet jas buvo sunku išpildyti, tačiau vieną pavyko – 20 metų tarnavau kariuomenėje. Taip pat norėjau tapti lakūnų, keliauti po pasaulį, tačiau šios svajonės taip ir liko svajonėmis“.

Daug radome svajonių, klajodamos senamiesčio gatvėmis, jos gražios, nuostabios, įkvepiančios, tačiau ne visada realizuojasi. Jei nuoširdžios žmonių svajonės taps realybe, pasaulis virs gražesne ir taikesne vieta gyventi. O būtent to ir linkime – svajonių išsipildymo.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų