Židinys su vandens kontūru: yra privalumų, bet yra ir trūkumų

Židinys su vandens kontūru: yra privalumų, bet yra ir trūkumų

Židinys gali būti ne tik papildomu, bet ir pagrindiniu namo šildymo šaltiniu. Ir nebūtinai toks šildymo būdas skirtas tik nedidelio ploto namui. Nebūtinai toks šildymas vyksta tik konvekciniu būdu – židinys gali būti prijungtas ir prie centralizuotos šildymo sistemos. Panagrinėkime, ar toks šildymosi būdas racionalus, ar patogus, kokie privalumai ir trūkumai.

Galima jungti prie įrengtos sistemos

Įprastesnis variantas, kai židiniai patalpas šildo išvedžiotais ortakiais, skleisdami jais šiltą orą. Tačiau židinys pagamintą šilumos energiją gali perduoti ir į radiatorius ar grindų šildymo sistemą. Tam reikia pasirinkti židinius su vandens kontūru.

Žinoma, specialistai tokį šilumos šaltinį labiau rekomenduoja rinktis kaip papildomą, kaip dar vieną alternatyvą jau turint įrengtą, pavyzdžiui, dujinį katilą ar šilumos siurblį. Skaičiuojama, kad pasitelkus tokį variantą galima sutaupyti iki 40 proc. išlaidų dujoms, jeigu name yra sumontuotas dujinis katilas.
Iš pažiūros židinys su vandens kontūru beveik nesiskiria nuo įprasto. Mat įranga paslėpta po apdaila, matyti tik pakura ir jame spragsinti liepsna. Žinoma, jeigu viskas tinkamai ir estetiškai įrengta.

Židinys su vandens kontūru gali būti montuojamas ir sujungtas su name jau veikiančia kitokia šildymo sistema. Jis veikia praktiškai taip, kaip įprastas kietojo kuro katilas. Tik židinys nepaslepiamas atokioje katilinėje, o tampa savotiška kambario puošmena, dizaino elementu.

Renkantis židinį su vandens kontūru, reikia atkreipti dėmesį į tai, kokiai šildymo sistemai – atvirai ar uždarai – jis skirtas. Šiandien jau mažai kur naudojama atvira sistema, pasirenkamos uždaros, kuriose šilumnešis cirkuliuoja siurbliais. Tokiose sistemose darbinis slėgis būna iki 2 barų, todėl joms skirti židiniai su vandens kontūru būna storesnio plieno.

Įrengiant įprastą židinį su ortakiais ne visuomet gali pavykti apšildyti visą namą, nes techninės sąlygos ne visur gali leisti išvedžioti ortakius. O židinys su vandens kontūru tikrai bus pajėgus šildyti visas patalpas – tai dar vienas tokio įrenginio privalumas.

Įžvelgia ir nemažai minusų

Planuojantiems įsirengti židinį su vandens kontūru šildymo įrangos ekspertas Vytautas Misiūnas pirmiausia patarė gerai įvertinti savo poreikį.

„Pirmiausia reikia įvertinti tai, ar norima estetiško židinio. Būtina žinoti, kad vandens kontūras nuolat „atims“ iš židinio šilumą ir mainais už tai atiduos didelį kiekį kondensato, aprūkusius stiklus ir pakankamai blogai veikiantį židinį. Jis bus tarsi kietojo kuro katilas“, – apibūdino specialistas.

Kondensatas židinio viduje kaupsis dėl to, kad korpuso sieneles vėsins cirkuliuojantis vanduo. Nors jo temperatūra bus palyginti aukšta, apie 80 laipsnių karščio, palyginti su židinio kapsulėje esančiu kelių šimtų laipsnių karščiu temperatūrinis šokas neišvengiamas.

Kietojo kuro katiluose šių procesų nematyti – uždarome dureles ir tik kurstydami arba naujai prikraudami pakuros matome juoda smala apsitraukusias katilo pakuros sieneles.

„Brangiuose, aukštos kokybės židiniuose su vandens kontūru šios problemos sprendžiamos. Tačiau iš gyventojų teko girdėti atsiliepimų, kad pigesnio segmento židiniuose su vandens kontūru problemų netrūksta: jaučiami ne itin malonūs smala virstančio kondensato kvapai, dėl susidarančio kondensato užsikemša kaminai – reikia juos dažnai valyti, taip pat aprūkęs ir smala apkepęs židinio stiklas“, – pasakojo V. Misiūnas.

Blogesnis variantas – grindų šildymas

Dėl visų paminėtų problemų židinio kapsulė tarnaus trumpiau.

Dar blogiau, jeigu židinys su vandens kontūru prijungtas prie grindinio šildymo sistemos. Anot V. Misiūno, grindinio šildymo vamzdžiai dažniausiai sumontuojami betono sluoksnyje. Todėl reikia labai ilgai kūrenti židinį, kol įkais visas sluoksnis ir ims spinduliuoti šilumą.

„Tačiau įsivaizduokite, kaip jausitės kambaryje, kuriame septynias ar aštuonias valandas buvo kūrenamas maždaug penkiolikos kilovatų galingumo židinys, kad sušildytų sistemą. Patalpa bus tarsi sauna, nes prišils nuo paties židinio. O grindys bus vos pradėjusios šilti. Tokia problema gali būti ne tik su pigiausiais židiniais, bet ir su premium klasės židiniais“, – pasakojo V. Misiūnas.

Jo teigimu, jungiant židinį prie grindinio šildymo sistemos reikia labai gerai apskaičiuoti galingumą ir viską labai gerai sumontuoti. Tačiau geriau pasirinkti kitą sprendimą – radiatorinį šildymą. Tačiau ir čia yra tam tikrų niuansų. Reikėtų pirmiausia į sistemą integruoti akumuliacinę talpą, vėlgi gerai apskaičiavus jos tūrį, kad vanduo joje neužvirtų.

„Radiatoriai šiuo atveju geriau nei grindinis šildymas dėl to, kad jie greičiau ima spinduliuoti šilumą į aplinką. Grindinio šildymo sistema pirmiausia, kaip minėta, turi sušildyti betono sluoksnį, o tam reikia daug laiko. Jeigu name sumontuoti, pavyzdžiui, aštuoni ar devyni radiatoriai, dar į sistemą integruotas vandens šildytuvas, židinys su vandens kontūru gali veikti be priekaištų“, – pasakojo V. Misiūnas.

Specialistas priminė, kad židinys – ne dujinis ar elektrinis katilas, kurio veikimą galima sustabdyti paspaudus mygtuką. Reikia laukti, kol židinyje sudegs malkos. Jeigu per daug prikrovei, gali patalpoje būti per karšta arba gali užvirti vanduo sistemoje.

Kiek kitaip veikia granuliniai židiniai. Juose į pakurą dozuojamas granulių kiekis, tad patalpos perkaitimo ar vandens užvirimo sistemoje tikrai galima išvengti.

„Židinys su vandens kontūru labiau tiktų sodybose, kuriose nuolatos negyvenama. Ten toks sprendimas gali būti naudojamas karštam vandeniui ruošti, tik galbūt nereikėtų įrengti grindinio šildymo sistemos dėl jau paminėtų priežasčių. Žodžiu, toks įrenginys yra tarsi bandymas turėti privalumą, bet dažnu atveju išeina priešingai“, – sakė šildymo įrangos specialistas V. Misiūnas.

Sprendimas – ne tinginiams

Vilnietis Linas Kėvelaitis savo namuose jau dešimt metų naudoja židinį su vandens kontūru. Vyras tvirtina, kad tikrai negali skųstis dėl tokio pasirinkimo.

„Esu židinio mėgėjas, mėgstu natūralumą, mėgstu spragsinčią liepsną. Pasistatęs namą įsirengiau įprastą židinį. Tačiau jo skleidžiamos šilumos buvo mažoka. Atrodo, kūreni ilgai, pats židinys įkaista, o kambarys nesušyla. Tuomet ir pradėjau domėtis, ar nebūtų galima racionaliau išnaudoti židinio kapsulės kaitrą. Šitaip ir radau sprendimą“, – apie idėją įrengti židinį su vandens kontūru ir šitaip šildyti visus namus pasakojo L. Kėvelaitis.

Vilniečio namuose prie židinio sistemos yra sumontuota akumuliacinė talpa, iš kurios šilumnešis keliauja į radiatorius. Židinys ruošia ir karštą vandenį. Namuose taip pat sumontuotas dujinis šildymas, pastaruoju metu juo naudojasi galbūt dažniau, nes židiniui kūrenti pritrūksta laiko. Kai lauke termometro stulpelis nenukrenta žemiau nei 10 laipsnių šalčio, vakare pakūrenęs židinį, ryte Linas dar randa šiltus radiatorius – šilumą atiduoda akumuliacinėje talpoje sukaupta energija.

Per visą židinio eksploatavimo laiką vyras nesusidūrė su nesklandumais. Žinoma, reikėjo išmokti naudotis sistema, išmokti tinkamai sureguliuoti. Mat pasitaikydavo atvejų, kai pajusdavo, kad kambariuose per karšta, ir užsukdavo radiatorių termostatus. Tuomet, jeigu židinyje dar nebūdavo sudegusios malkos, užkaisdavo vanduo akumuliacinėje talpoje. Tačiau šeima pamažu išmoko parinkti tinkamą kiekį malkų, kad kambariuose nebūtų per karšta ir kad neužkaistų akumuliacinė talpa.

Paklausus, ar netenka dažnai valyti aprūkusio židinio stiklo, L. Kėvelaitis pripažino, kad tai neišvengiama kasdien. Kai židinys buvo be vandens kontūro, stiklą nuvalyti užtekdavo kartą per savaitę.

„Dažnas stiklo valymas kūrenant židinį yra šioks toks nepatogumas. Tačiau tokia sistema yra skirta tiems, kurie nėra tinginiai, mėgsta pajudėti šildydami namus, mėgsta natūralią liepsną“, – teigė L. Kėvelaitis.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų