Archyvo nuotr.

Vidaus erdvių apšvietimas: viskas, ką reikėtų žinoti „žaliems“

Vidaus erdvių apšvietimas: viskas, ką reikėtų žinoti „žaliems“

Sovietmečiu statytų namų vidaus patalpos dažnai nepasižymi pakankamu šviesumu. Maži langai, ribotos apšvietimo sprendimų galimybės lėmė gyvenimą prieblandoje.
Ir nors namai gražūs, prabangus, bet jei apšvietimas juose prastas, kambariai atrodo niūrūs, liūdni, nejaukūs.

Pasikliovė savo išmone

Aptariamo namo svetainės langai daugiausia išdėstyti šiaurės rytų pusėje. Į pietų pusę atgręžtas vienas langas. Tam, kad patektų kuo daugiau natūralios šviesos, buvo nuspręsta padidinti svetainės langus, įrengti vadinamąsias vitrinas. Taip pat buvo padidinti praėjimai iš svetainės į koridorių ir iš koridoriaus į virtuvę – didesnės angos irgi leido gauti daugiau natūralios šviesos.

Dienos metu šviesos namuose lyg ir netrūksta. Tačiau sutemus jos norisi žymiai daugiau, nei tai leidžia įrengtas apšvietimas. Namo šeimininkai pripažįsta – didžiausia klaida buvo ta, kad įrengiant apšvietimą nepasikonsultuota su specialistais. Pasirinkti tuo metu vyravę populiarūs sprendimai: į lubas įmontuojami nedideli šviestuvai. Jų patalpoms apšviesti nelabai užtenka arba jie išdėstyti netinkamai. Situaciją svetainėje kiek pagerina pakabinamas šviestuvas. Tačiau virtuvėje pakabinamo šviestuvo skleidžiamos šviesos tamsiu paros metu neužtenka.

Akivaizdžiai pasirinkti netinkami apšvietimo sprendimai, nors įrengiant namą galimybė juos formuoti tikrai buvo.

Reikia sutikti, kad tinkamai paskirstyti šviesos srautai net ir paprastam interjerui padeda sužibėti lyg auksui pelenuose – nedidelėje, niekuo neišsiskiriančioje kaimo trobelėje sukūrus akcentinį apšvietimą rezultatai dažnai pranoksta lūkesčius. Tad ką reikėtų žinoti kiekvienam, įsirenginėjančiam namus ar atnaujinančiam interjerą?

Vienos lempelės palubėje nebeužtenka

Anksčiau žmonės tiesiog nuvažiuodavo į parduotuvę ir įsigydavo šviestuvą, žinoma, jei jų ten būdavo. Šiandien viskas – jau kitaip: reikia pagalvoti apie dirbtinio apšvietimo funkcionalumą, taupumą, grožį ir daugybę kitų kriterijų.

Archyvo nuotr.

Anot interjero dizainerės Gražvydės Balčiūnaitės, patalpoje esančius šviesos šaltinius galima skaidyti į 3 rūšis: pagrindinis (prožektorinis) apšvietimas, sukuriantis dienos šviesą; LED juostos, sukuriančios romantinį apšvietimą; apšvietimas, padedantis pabrėžti patalpos stilių ir pasirinkto interjero tipą – pakabinami šviestuvai, sietynai ir pan.

Šiuolaikiniame interjere dominuoja trečiojo tipo apšvietimas, kuris pabrėžia namų stilių. O pagrindinis ir LED apšvietimas, nors ir labai svarbūs, dažniausiai yra paslepiami.

Kiekvienam kambariui – individualūs sprendimai

Planuojant namų apšvietimą svarbi kiekvieno kambario paskirtis: „Virtuvei, voniai, laiptų ir holo, darbo erdvėms reikės daugiau šviesos, ryškesnio apšvietimo, o svetainei, miegamajam – švelnesnio ir šiltesnio. Miegamojo apšvietimas gali būti pats švelniausias namuose: dienos pabaigoje šviesa turėtų veikti raminamai ir atpalaiduojamai. Planuojant apšvietimą, svarbu suprasti, kokie yra tų namų gyventojų poreikiai: vieniems patinka prietema, kitiems nuolat reikia ryškesnės šviesos“, – įsitikinusi interjero dizainerė Ingrida Čiurinskienė.

Archyvo nuotr.

Anot jos, įrengiant apšvietimą reikėtų įsiminti pagrindines tendencijas: gelsva spalva smegenis atpalaiduoja, o balta – atvirkščiai: didina darbingumą, padeda sukoncentruoti dėmesį. Todėl svetainėje ryškiai balta spalva erzins, o gelsva darbo kambaryje gali didinti mieguistumą. Poilsio erdvėms žmonės dažnai renkasi geltono matinio atspalvio šviestuvus, padedančius sukurti jaukią atmosferą.

Dar vienas svarbus niuansas, kurį mini apšvietimo specialistas Kęstutis Gudaitis, – svetainėje reikia įrengti tiek foninį apšvietimą, kuris leistų atsipalaiduoti, tiktų pramogaujant su draugais, tiek ir ryškesnį apšvietimą norint padirbėti kompiuteriu arba paskaityti knygą. Taip pat geriau, kai sujungtų svetainės ir virtuvės zonų apšvietimas reguliuojamas atskirai – įrengiami atskiri šviestuvai ir jungikliai.

Virtuvės apšvietimas turėtų būti efektyvesnis. Valgomojo zonoje (konkrečiai – virš valgomojo stalo) taip pat rekomenduojama įrengti atskirą šviestuvą ar pakabinti šviestuvų eilę – jie puikiai funkcionuos ir kaip dizaino elementas. Valgomojo apšvietimui galioja beveik tie patys standartai, kaip ir svetainės.

Archyvo nuotr.

Vienos apšvietimo įmonės atstovas Egidijus Jackus pataria apšvietimą rinktis pagal praktiškumo kriterijus: pavyzdžiui, vonioje visiškai gali vyrauti šilta, maloni, jauki šviesa, tačiau vonios veidrodis ar makiažo staliukas miegamajame turėtų būti apšviesti kuo artimesne natūraliai šviesa, kuri neiškraipo atspalvių.

Taip pat specialistas pataria šviesos šaltinius visose patalpose paskirstyti kuo tolygiau ir prisiminti, kad gerose nuotraukose, nesvarbu, ar fotografuojami daiktai, ar žmonės, apšvietimo praktiškai niekada nesimato. Išgauti tokį efektą reikia bandyti ir kuriant patalpų apšvietimą, ypač pagrindinį. Todėl jei nedidelei patalpai renkatės tik vieną šviestuvą, geriau, kad į jį būtų galima įsukti kelias lemputes bei koreguoti šviesos srautus.

Ką reikėtų žinoti apie LED?

Pasak K. Gudaičio, svarbiausi aspektai iš higieninės pusės – konkrečiose patalpose turi būti tam tikras apšvietimo lygis. Jei įrengiame apšvietimą bendrojo naudojimo gyvenamosiose patalpose, reikėtų atkreipti dėmesį į šviestuvų galią, matuojamą liumenais. Kuo daugiau liumenų šviestuvas turės, tuo ryškesnę šviesą matysime.

Skaičiuojama, kad įprastai vienam kvadratiniam metrui turi tekti ne mažiau nei 300 liumenų. Patalpose, kur reikia intensyvesnės šviesos, liumenų kiekis turėtų būti didesnis – apie 500 vienam kv. metrui.

Lempučių atspalviai skiriasi: nuo akinamai baltos, kone melsvos, iki ryškiai geltonos. Atspalviai matuojami kelvinais. 2700–3000 kelvinų – maloni gelsva dienos šviesa, dažnai palyginama su senovinių lempučių atspalviu. Darbinėms zonoms rekomenduojamos šaltesnio atspalvio LED lemputės, pavyzdžiui, 4000 kelvinų. Vienoje patalpoje nepatartina maišyti kelių itin besiskiriančių atspalvių lempučių – spalvos pjaunasi, stilistiškai atrodo nepatraukliai.

Archyvo nuotr.

Tačiau visų šių ir daugelio kitų niuansų vartotojams mintinai žinoti tikrai nebūtina, reikiamus apšvietimo srautus apskaičiuoja įrengiančios apšvietimą įmonės. Jos naudoja specialias apšvietimo planavimo programas. Dažnai klientai pateikia šviestuvų išdėstymo schemas (pvz., tokiu principu, kaip išdėlioti 5 taškeliai ant žaidimų kauliuko), o specialistai pagal patalpos dydį ir pageidaujamo dizaino šviestuvus parenka reikiamo intensyvumo apšvietimą. Analogiškai ir su lempučių pasirinkimu: klientai pakonsultuojami, jiems pasiūlomi efektyviausi variantai.

Ar įmanoma sutaupyti?

Į ekologijos, taupumo principus vis labiau atkreipia dėmesį tiek gamintojai, tiek vartotojai, tiek ir politikai. Pavyzdžiui, nuo 2018 metų rugsėjo ES šalyse draudžiama naudoti halogenines lemputes. Pastarosios LED lemputes pranokdavo vieninteliu kriterijumi – žemesne kaina. Palyginti, anksčiau naudotoms 100 vatų halogeninėms (dar anksčiau – ir kaitrinėms) lemputėms šiandien prilygsta 17–18 vatų LED.

E. Jackus šiuolaikinius šviestuvus lygina su taupiais automobiliais: „Įsigykite taupų automobilį, ir tikrai negąsdins mintis, tarkime, nuvažiuoti į pajūrį pasigrožėti saulėlydžiu. Tas pats ir su apšvietimu.“

Planuojant taupesnį apšvietimą ekspertai siūlo atkreipti dėmesį į šiuos niuansus:

  • kruopščiai apskaičiuoti apšvietimo poreikį pagal erdvių paskirtį;
  • naudoti LED pigesniam apšvietimui (pvz., rinktis LED juostas, leidžiančias reguliuoti apšvietimo kiekį pulteliu);
  • naudoti apšvietimo valdiklius (angl. dimmers), leidžiančius keisti apšvietimo intensyvumą visą dieną;
  • integruoti sensorinius šviesos jungiklius, kurie šviesą automatiškai išjungia, jeigu patalpoje nėra žmonių. Šis sprendimas labai praverčia vaiko kambaryje.

K. Gudaitis rekomenduoja rinktis gamintojų, suteikiančių bent 3–5 metų garantiją, gaminius. Geriau sumokėti keliais eurais daugiau ir įsigyti kokybišką gaminį, kuriam suteikiama tinkama garantija. Renkantis LED lemputes garantija nereiškia „perdegs / neperdegs“ (nors pasitaiko ir tokių atvejų), bet garantuoja, kad eksploatuojama lemputė išlaikys savo pradinius parametrus. Prastesni LED šviestuvai laikui bėgant praranda savo savybes, bet tai įvyksta negreitai“, – sakė pašnekovas.

Ekonomiškesnio varianto už LED veikiausiai nelabai surastume. Yra dar viena nauja apšvietimo technologija – OLED, skleidžianti dar daugiau šviesos, tačiau pirkėjus atbaido net iki 50 kartų aukštesnė, lyginant su LED apšvietimo, kaina.

Originalumo paieškos – ne paskutinėje vietoje

Šiuolaikiškas apšvietimas turėtų būti ir įdomesnis, netikėtas. Interjero dizainerė G. Balčiūnaitė, kurdama patalpų apšvietimą, nevengia paieškoti netradicinių sprendimų: LED juosteles tvirtina virš užuolaidų – apšvietimas labai gražiai paryškina audinį. LED juostelės panaudojamos ir kuriant akcentinį, pavyzdžiui, vienos kurios nors kambario sienos ar lubų, apšvietimą, apšviečiant paveikslus, kitas interjero detales. Jos gali būti tvirtinamos virš lovos miegamajame ar prie aukštos lovos atkaltės. Juostas, anot dizainerės, galima panaudoti labai plačiai – ne vien tik apšviečiant virtuvės darbastalį – tereikia ieškoti ir atrasite.

Tik kruopščiai žaidžiant su šviesa ir erdve, forma, paviršiais ir tekstūromis, apšvietimas tampa galingu įrankiu, dar labiau pastiprinančiu suplanuotą interjero koncepciją. Akivaizdu, kad gerai suplanuotu apšvietimu galima patobulinti net ir nuobodžiausias erdves.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų