„H-P Products“ nuotr.

Tyli, bet galinga namų valymo įranga

Tyli, bet galinga namų valymo įranga

„Electrolux“ nuotr.

Kovos su dulkėmis, rodos, neįmanoma laimėti. Kad ir kaip dažnai valytume baldus ir grindis, idealios švaros namuose niekuome nebus. O gal tiesiog siurblys netinkamas?

Astmatikai, alergikai ir švaros mėgėjai gerai atsiliepia apie vadinamuosius centrinius siurblius – įrenginius, skirtus individualiuose namuose, daugiabučiuose, viešbučiuose ir biuruose centralizuotai šalinti dulkes ir nešvarumus.

Tokios sistemos šerdį sudaro rūsyje, garaže ar kitoje pagalbinėje patalpoje įrengtas siurbimo variklis su dulkių rinkimo talpykla. Visa kita – pastato grindyse ir sienose išvedžiotas vamzdynas, kurį išduoda tik patalpose esančios nedidelės uždengtos ertmės siurblio žarnai su antgaliu įkišti. Ši žarna – vienintelis kilnojamasis sistemos komponentas.

„Beam“ iliustr.

Pagrindiniai pranašumai

Centrinių siurblių gamintojai vardija šiuos pranašumus: iki penkių kartų didesnę siurbimo galią, visišką dulkių pašalinimą iš patalpų ir betriukšmį veikimą. Didelė variklio galia padeda turbinai sukurti sistemoje neigiamą slėgį, o susidaręs oro srautas operatyviai sutraukia dulkes toje vietoje, kur prie lizdo prijungiama siurbimo žarna. Vamzdynu oras kartu su dulkėmis juda siurblio link, pereina per filtrus, kuriuose atsikrato dulkių ir nešvarumų, ir yra išmetamas į lauką arba į techninės patalpos, kurioje įrengtas pats siurblys, orą. Pastaruoju atveju šalinamą orą dar išvalo itin aukštos klasės oro filtras HEPA.

Mums įprastas buitinis kilnojamasis siurblys net ir su jame įtaisytais labai kokybiškais filtrais šalinamą orą išmeta į tą pačią valomą patalpą. Kartu su šiuo oru į patalpą grįžta ir tam tikra dalis susiurbtų mikrodulkių bei mikroorganizmų, kurių kiekis priklauso nuo siurblio filtravimo kokybės. Išmetamo oro srovė kartu pakelia ir nesusiurbtas dulkes. Minėtų problemų išvengti galima tik vienu būdu – reikia padaryti taip, kad siurbiamas oras į patalpą visai nebegrįžtų.

Štai tam ir skirtas centrinis siurblys. Jis užtikrina, kad į išvalytas patalpas iš siurblio šalinamas oras niekaip nepateks, o susiurbtos dulkės ir kiti nešvarumai bus visam laikui pašalinti iš gyvenamųjų patalpų. Teigiama, kad, valant patalpas centriniu siurbliu, dulkės, teršalai ir potencialūs alergenai pašalinami visiškai, todėl tokia sistema labai rekomenduojama turintiems alergijų, sergantiems astma, kitomis kvėpavimo takų ligomis, taip pat auginantiems mažus vaikus ar turintiems namie gyvūnų.

Išgirdus, jog centrinis siurblys yra net penkis kartus galingesnis nei įprastas, iš karto peršasi mintis, kad jis turėtų skleisti ir kur kas daugiau triukšmo. Tačiau taip nėra. „Šalia siurblio variklio, ant oro išmetimo vamzdžio, papildomai montuojamas garso slopintuvas. Taip pat yra modelių su korpuse iškart integruotu garso slopintuvu, – pasakoja UAB „Aidora“, prekiaujančios „Beam“, „Electrolux“ ir kitais patikimų gamintojų centriniais siurbliais, vadovas Eugenijus Šilagalis. – Komplekte būna ir triukšmą mažinantis priedas – vibraciją slopinanti tarpinė, montuojama tarp siurblio korpuso ir sienos. Techninėje patalpoje veikiantis centrinis siurblys triukšmo skleidžia ne ką daugiau nei įprastas, o gyvenamosiose patalpose jo negirdėti iš viso“.

Galimos centrinių siurblių rūšys

Centriniai (kartais dar vadinami stacionariais) dulkių siurbliai pagal dulkių rinkimo ir šalinimo būdą gali būti skirstomi į kelias grupes.

Siurbliai su keičiamais popieriniais arba audinio dulkių rinkimo maišais rekomenduojami nedidelio ploto gyvenamosioms patalpoms. Tokius maišus, nelygu siurbiamas plotas ir juose susikaupiantys nešvarumai, reikia keisti maždaug kas tris mėnesius. Specialistai pataria geriau naudoti tekstilinius, mat popierius sunkiau praleidžia oro srautą, todėl šiek tiek sumažėja siurbimo galia.

Cikloniniai (veikiantys centrifugos principu) įrenginiai išcentrine jėga nusodina dulkes į surinkimo talpyklą. Gerą trauką ir oro filtravimą tokiuose siurbliuose užtikrina sūkurinis efektas – jo jėga didžiąją dalį dulkių nusodina ant talpyklos dugno ir tik pačias mažiausias daleles sulaiko filtras. Pastarąjį šio tipo siurbliuose keisti reikia labai retai, kas 3–5 metus, o per tą laiką (tarp filtro keitimų) pakanka kartkartėmis ištuštinti lengvai atkabinamą talpyklą ir nukratyti filtrą. Nedidelė iš patalpų šalinamų dulkių ir kvapų dalelių (pavyzdžiui, tabako dūmų) dalis gali nenusėsti surinkimo talpykloje, o būti išmesta kartu su šalinamo oro srautu į lauką.

„Kiti siurbliai – su „Gore-Tex“ audinio filtru sulaiko iki 0,3 mikrono daleles, jie išsivalo savaime, – pasakoja specialistas. – Filtro dugne pritaisytas svarmuo. Kai turbina veikia, sistemoje palaikomas neigiamas slėgis ir oro srovė filtrą su svareliu pakelia į viršų. Ant filtro iš oro srauto nusėda dulkės. Turbinai sustojus, svarelis kartu su filtru nukrinta žemyn taip, kad pastarasis net kresteli. Visos filtro sulaikytos dulkės nubyra žemyn, į plastikinę antistatinę dulkių surinkimo talpyklą“.

Varikliai centriniuose siurbliuose gali būti aušinami atskiru (angliškai  – bypass) oro srautu arba tuo pačiu iš patalpų išsiurbtu oru (tiesioginio srauto). Pirmųjų siurblių variklių apsukų skaičius kur kas mažesnis, o kartu ir iki 40 proc. mažesni oro vatai – siurblio veikimo efektyvumą nusakantys mato vienetai. Antrieji varikliai – kur kas didesnio apsukų skaičiaus, našesni ir, naudodami tiek pat elektros energijos kaip pirmieji, sukuria bent 30 proc. didesnę siurbimo galią.

„Aidoros“ nuotr.

Sistema projektuojama individualiai

Vidutinio dydžio bute arba gyvenamajame name centralizuoto siurbimo sistema – praktiškas ir racionalus pasirinkimas, ypač jei jame gyvena sveikata besiskundžiančių šeimos narių, juk gera savijauta yra prioritetas. Palyginti su sveikata ir gyvenimo komfortu, bet kokio dydžio investicija nebeatrodo per didelė.

Centrinio siurblio kaina – tai antras pasirinkimą lemiantis veiksnys. Nepigiai kainuoja ir pati sistema, ir jos vamzdyno išvedžiojimas. Projektuojant centrinio siurblio sistemą naujai statomame name ar įrengiant ją kapitališkai remontuojamame būste, galima šiek tiek sutaupyti.

Centrinio siurblio galingumas parenkamas atsižvelgiant į numatytų valyti paviršių plotą, sistemos vamzdyno ilgį, kliento pageidavimus. Sienose įmontuotų siurbimo jungčių projektuotojai paprastai parenka tiek, kad kas 45–75 kv. metrus jų būtų maždaug po vieną. Jei patalpų daug ir visos nedidukės, gali tekti gerokai palaužyti galvą, kurioje vietoje įrengti prijungimo angą, kad siurbiant būtų patogu pasiekti visus kampus. Kita vertus, žarnos irgi būna skirtingo ilgio.

Siurbimo vamzdyną naujai įrengiamose patalpose labai patogu išvedžioti ant juodgrindžių ar po grindų danga. Nedidelio aukštingumo pastatuose vamzdynas gali būti nutiestas techninėse šachtose (šalia oro kanalų ar kanalizacijos vamzdžių) ar po laiptais. Kartais meistrai jį sugeba paslėpti po apdailos elementais, kabamosiomis lubomis ar įmontuoti į gipskartonio pertvaras.
Dažniausiai valomose patalpose – pavyzdžiui, prieškambariuose ar virtuvėse – rekomenduojama įrengti specialius automatinius liukus (semtuvėlius), turinčius jungiklį, kuriuo įjungiamas centrinis siurblio agregatas. Šiukšles tiesiog pakanka šluota pastumti prie liuko.

Sudedamosios dalys ir priedai

Siurbimo vamzdynai gaminami iš nedegaus PVC plastiko vamzdžių, kurie dažniausiai būna 5 cm skersmens. E. Šilagalio teigimu, didesnio skersmens vamzdynas įrengiamas tais atvejais, kai numatoma galimybė vienu metu siurblio vamzdynu naudotis keliems vartotojams. Specialios jungtys užtikrina tamprų dalių sujungimą ir sistemos sandarumą, kai siurblio turbina joje išretina orą. Sistemos detalės tarpusavyje yra klijuojamos, tačiau, siekiant, kad ji neprarastų paslankumo (tai labai aktualu rąstiniuose namuose, kurie, bėgant laikui, nusėda), įdedamos kompensacinės movos, o tam tikrais atvejais naudojamos neklijuojamos jungtys. Kartu su vamzdžiais montuojamas siurblį valdantis 12–24 V maitinimo kabelis, o pagal poreikį namuose gali būti naudojama ir belaidė valdymo sistema, techninėse patalpose įtaisytam valdymo blokui perduodanti duomenis „Wi-Fi“ ryšiu.

„Sutaupyti linkę vartotojai gundosi pasirinkti panašaus skersmens kanalizacijos vamzdžius, kurie yra kelissyk pigesni, – pasakoja E. Šilagalis, – tačiau tai – labai prasta idėja. Kanalizacijos vamzdžiai skirti atlaikyti iš vidaus į išorę nukreiptą nuotekų slėgį. Siurbimo sistemų vamzdžiai, atvirkščiai, turi atlaikyti slėgį, nukreiptą iš išorės į vidų. Kanalizacijos vamzdynas gaminamas iš kitokio plastiko, jo tarpinės, pritaikytos drėgnai aplinkai, greitai išsausėja ir pasensta. Alkūninės jungtys neapsaugo nuo šiukšlių strigimo, o tvirtinimai nepritaikyti žarnos prijungimo angai, todėl rekomenduočiau naudoti specialiai dulkių siurbimo sistemoms pagamintus vamzdžius, turinčius dvigubas silikonines tarpines“.

Patalpose esančios siurblio žarnos jungtys – tai vakuuminės sklendės, montuojamos sienose, 15–30 cm aukštyje nuo grindų. Kartais jos būna įtaisomos ir grindyse, o prireikus net ir balduose. Kad į siurbimo sistemą patektų kuo mažiau netyčia įsiurbtų nedidelių daiktų, pirminę apsaugą atlieka mažo spindulio 90° alkūnė, įmontuojama prie sklendės (žarnos jungties). Jei šiukšlė per tokią alkūnę ir sklendę pralenda, vamzdyno ji tikrai neužkimš.

Sklendėse įmontuotos kontaktinės jungtys, valdančios siurblio įjungimą ir išjungimą. Vienos jungtys siurblį įjungia vos atidarius sklendę, o kitos – tik prijungus žarną ar paspaudus mygtuką ant jos rankenos. Išrankus užsakovas, kuriam rūpi idealiai suderintas interjeras, gali pasirinkti šių jungčių dangtelių ir rėmelių dizainą, mat yra gamintojų, siūlančių specialiai centrinio siurblio sistemos sklendėms skirtus gaminius.

Siurblio žarnos dažniausiai būna 9–12 m ilgio. „Devyni metrai – tai savotiškas tradicijų nulemtas standartas, – pasakoja centrinių siurblių platintojos Lietuvoje „Aidoros“ vadovas. – Galima naudoti septynių metrų žarną, bet ji nepakankamai ilga, kad būtų patogu pasiekti tolėliau nuo prijungimo lizdo esančius kampus. O ilgesnėse nei 12 m žarnose susidaro pernelyg didelis pasipriešinimas, sumažinantis siurbimo galią“.

Prie žarnos prijungiami įvairūs funkciniai antgaliai: standartiniams kietiems paviršiams, kilimams, minkštiesiems baldams, o kartais ir specializuoti antgaliai, pavyzdžiui, žaliuzėms ar net židiniams valyti. Pastarasis priedas yra dengto kibiro, kurio viduje įrengtas papildomas filtras smulkiausioms pelenų dalelėms, pavidalo. Pelenų surinkimo priedai tinka ir statybinėms dulkėms siurbti bei garažams tvarkyti. O štai prieduose, skirtuose skysčiams surinkti (patogu, jei turite baseiną, šalia kurio nuolat telkšto balos), galima rasti įtaisytą plūdę, apsaugančią siurbimo sistemą nuo drėgmės, o siurblio filtrus – nuo užsiteršimo skystu purvu.

„Vacuflo“ nuotr.

Oro vatai

Siurblio veikimo efektyvumas matuojamas oro vatais. Tai variklio charakteristikų – oro srauto (l/min arba (m³/h) ir sukuriamo vakuumo (kPa; mm H2O) sandauga, padalyta iš atmosferos slėgio jūros lygyje koeficiento.

Oro srauto dydis nusako teorinį siurblio sistemos efektyvumą, o sukuriamo vakuumo dydis – centrinio siurblio variklio galią: kuo vertė didesnė, tuo smarkiau vamzdyne išretinamas oras ir tuo geriau į jį susiurbiami nešvarumai.

Renkantis centrinį siurblį pagal techninius duomenis, pravartu atsižvelgti į tai, ko namams reikia labiau. Galingesnis įsiurbimas tiks tai sistemai, kur numatytas ilgesnis vamzdynas, o sukuriamas galingesnis įsiurbiamo oro srautas – ten, kur reikia išvalyti didesnius plotus per trumpesnį laiką, arba kur daugiau kilimų ar kiliminių dangų.

Taip pat pravartu prisiminti, kad bet kokio tipo siurblių gamintojų deklaruojami maksimalūs parametrai galioja tik naujam įrenginiui arba tik jo daliai (dažniausiai varikliui su turbina), o eksploataciniai parametrai labai priklauso nuo filtrų darbo efektyvumo, žarnos ilgio ir prijungtų priedų. Iš esmės maksimalūs deklaruojami parametrai yra labiau informacinio pobūdžio.

Svarbiausi įrengimo principai

Namo statybos metu labai nesunku kartu su kitomis inžinerinėmis komunikacijomis sienose, grindyse ar lubose sumontuoti ir centrinio siurblio vamzdynų sistemą su visomis žarnų jungtimis. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad negalima tokio siurblio įrengti ir ne visai naujame ar jau seniai gyvenamame name. Tiesiog teks ieškoti sprendimų, kaip paslėpti vamzdžius po dekoro elementais, gipskartonio karkasu ar specialiomis grindjuostėmis.

Pasak E. Šilagalio, renovaciniams projektams arba tiesiog tokiems objektams, kuriuose pernelyg sudėtinga grindyse ir sienose įrengti apvalų dulkių surinkimo vamzdyną, yra naudojamas specialus mažesnio aukščio – ne 5, o 3 cm – ovalaus skerspjūvio vamzdynas, kurį galima montuoti ankštose vietose, siauruose tarpuose arba slėpti po specialiu gaubtu – grindjuoste. Žinoma, tokiuose vamzdžiuose teoriškai šiek tiek didesni vakuumo nuostoliai, o tai savo ruožtu gali turėti neigiamos įtakos traukai, tačiau, specialisto teigimu, skirtumas toks nežymus, kad vartotojas jo tiesiog nepastebi.

Projektuojant centrinio siurblio sistemą, pagrindinis siurblio galingumo vertinimo kriterijus yra sistemos ilgis. Kuo trumpesni vamzdžiai, tuo geriau sistema veikia ir tuo mažesnio galingumo siurblio pakanka. Jungčių, alkūnių ir trišakių jungčių taip pat turėtų būti kuo mažiau, o visi posūkiai turėtų būti nuosaikesni, kad juose nemažėtų oro srovės greitis, o ir pasipriešinimas būtų kuo mažesnis.

Pagrindinis sistemos agregatas – pats siurblys – paprastai montuojamas prie sienos, ant laikiklių. Tam turėtų būti skirta ne siauresnė nei 60 cm pločio siena. Kad įrenginio variklis neperkaistų ir būtų paprasčiau nuimti dulkių talpyklą, tarp siurblio ir grindų vertėtų palikti pakankamai didelį tarpą, kad būtų patogu ištraukti ir atgal įdėti siurblio filtrą. Nereikėtų jo kabinti aukščiau nei 120 cm, nes bus nepatogu atlikti siurblio techninę priežiūrą. Jei siurblys įrengiamas patalpoje žemomis lubomis arba spintoje, iki lubų nepakenks palikti bent 30 cm erdvės. Spintos viršuje ir apačioje pravers padaryti kiaurymių siurblio variklio oro apykaitai, jei siurblys aušinamas ne tiesioginiu srautu. Rekomenduojamas bendras ventiliacinių kiaurymių plotas turėtų būti ne mažesnis nei 200 cm² (po šimtą viršui ir apačiai).

Trūkumų yra, bet jie minimalūs

Centriniai dulkių siurbliai, palyginti su įprastais, neabejotinai yra brangesni. Nors jų kaina pastaraisiais metais šiek tiek smuktelėjo, vis dėlto reikės skirti ne mažiau nei pusę tūkstančio eurų, ypač jei norėsite įsigyti kokybiškesnį, ilgiau tarnausiantį ar galingesnį įrenginį.

Antras vartotojų atsiliepimuose minimas trūkumas gana subjektyvus. Daug kam nepatinka paskui save tampyti įprastą dulkių siurblį, tačiau centrinių siurblių vartotojai sako, kad manevravimas su ilga siurblio žarna taip pat nėra labai patogus.

Ir dar vieną aspektą mini „Beam“ ir „Electrolux“ centrinių siurblių atstovas. Centrinis siurblys – ne vienos minutės pirkinys. „Apie centrinio siurbimo sistemą reikia pradėti galvoti iš anksto, – sako E. Šilagalis. – Idealu, žinoma, dar pastato projektavimo stadijoje, nors galima ir šiek tiek vėliau – kol dar neįrengtos šildomosios grindys ir neatlikta apdaila“.

„Sveikatos negalima vertinti pinigais! – griežtai nukerta E. Šilagalis. – Centrinio dulkių siurblio esmė ta, kad naudotas oras išmetamas ne patalpoje, o už jos ribų. Jį pakeičia siurbimo metu ar po jo į patalpą iš aplinkos patenkantis šviežias ir sveikas oras. Kuo mažesnis namas ar butas, tuo prastesnės kokybės jame yra oras, todėl patartina įsigyti centrinį siurblį“.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų