„titancut.com“ nuotr.

Surūdijęs fasadas? Kodėl gi ne!

Surūdijęs fasadas? Kodėl gi ne!

Vėdinamųjų fasadų apdailai galima naudoti ir jokiomis apsauginėmis medžiagomis nepadengtą plieną. Su laiku jis apeina rūdžių dėmėmis, bet tai – visiškai kontroliuojamas procesas.

Iki pat XX a. vidurio ant architektūros objektų metalo atsiradusios rūdys buvo laikomos absoliučiu blogiu – juk jos buvo akivaizdus senėjimo ir irimo požymis. Praėjusio amžiaus antrojoje pusėje situacija pasikeitė iš pagrindų, mat į rinką atėjo nauja visiškai naujų savybių medžiaga.
Rahės (Suomija) plieno gamykla gamina legiruoto konstrukcinio plieno lakštus, kuriems būdingas didelis atsparumas klimato skatinamai korozijai. Šio rodiklio pasiekiama įmaišant į plieną šiek tiek chromo, vario ir nikelio, o į tam tikrą plieno rūšį – ir fosforo. Gautą produkciją, pasaulyje žinomą „Cor-Ten“ pavadinimu, atvirame ore ir esant įvairioms sąlygoms galima naudoti be jokios apsaugos.

Čia ne rūdys. Tai – patina

O kaipgi rūdys, paklausite jūs. Atsakymas – šios plieno plokštės yra apdorotos specialiu tirpalu „Rust Brown“. Šitaip paruoštas paviršius, veikiamas atmosferos, pasidengia specifiniu rūdims būdingo atspalvio oksidų sluoksniu – patina. Ji yra labai tanki, beveik nelaidi deguoniui, visiškai sandari, todėl ilgaamžė. Atrodydama kaip rūdys, iš tikro ji stabdo korozijos procesą, todėl, laikui bėgant, apsauginis plieno sluoksnis nė kiek neplonėja.

„Adam Steel“ nuotr.

Atmosferos poveikiui atsparus plienas architektūroje naudojamas netaikant jokių paviršiaus apdorojimo priemonių. Gamybos ir eksploatavimo metu šio plieno nereikia niekuo dengti, todėl išvengiama papildomos aplinkos taršos ir patiriamos mažesnės gamybos sąnaudos. Šios savybės labai svarbios statant pastatus, kurių numatomas eksploatavimo laikas yra net keli šimtai metų. Apskaičiavus bendras gaminio sąnaudas, matyti, kad plienas „Cor-Ten“ labai naudingas ekonominiu požiūriu.

Dėl išskirtinių techninių ir estetinių savybių rūdintą plieną labai mėgsta architektai. Jis tinka ir prie medienos, ir prie betono, metalo ar stiklo. Natūrali patina labai dera su gamta, be to, fasado plokštės paviršius šiek tiek keičia spalvą, nelygu orų sąlygos: palijus jis vienokio atspalvio, išdžiūvęs ir šviečiant saulei – kitokio. Tokie fasadai tampa išraiškingesni, pabrėžiantys gamtos ir architektūros dermę.

„Rūdžių“ formavimasis trunka apie dešimtmetį, vėliau šis plienas dar dešimtmetį išlieka visiškai nepakitęs. Ir tik po pusės amžiaus jį bus galima gabenti į metalo laužo supirktuvę.

Kartais nebūtina laukti tiek metų

„Cor-Ten“ plieno gamintojai, numatydami rūdinto plieno savybę ilgainiui keisti spalvą, susiduria su laiko problema. Ne visi užsakovai ir dizaineriai pasiryžę laukti ilgus metus, kol medžiagos spalva taps daugmaž nekintanti.

Korporacijos „Zahner“ inžinieriai išsprendė laukimo problemą, „Cor-Ten“ plienui suteikdami savotišką patinavimosi pagreitį. Standartiškai šiam metalui, vadinamam „Solanum Steel“, naudojamas ASTM A588 lydinys – šiek tiek patobulintas ir gautas iš ASTM A242 lydinio, kuris ir vadinamas „Cor-Ten“. Gamykloje metalo ruošiniai išvalomi, nuo jų pašalinami oksidai ir kiti teršalai, kurie po patinavimosi ant plieno paviršiaus gali palikti nenumatytų piešinio pažeidimų. Šitaip paruošto plieno paviršius apdorojamas geležies oksidu, suteikiančiu metalui oranžinį atspalvį. Tačiau oksido sluoksnis yra gana laikinas, jis gali išblukti ar nusitrinti, jei nebus vienu ar kitu būdu užkonservuotas. Tad „Zahner“ specialistai leidžia jam šiek tiek paaugti, o paskui kone visą nuvalo. Tuomet paviršiai apdorojami cheminėmis medžiagomis, kad konkrečiomis atmosferos sąlygomis ant plieno paviršiaus tuo pat metu susiformuotų ir geležies oksido, ir geležies hidroksido sluoksnis. Hidroksido kiekis didinamas iki tam tikros ribos, po to medžiaga stabilizuojama, kad oksidacija sulėtėtų iki minimumo. Būtent šioje stadijoje „Cor-Ten“ plieno paviršius tampa nepažeidžiamas.

Kai kuriais atvejais „Solanum Steel“ gali būti užkonservuotas. Dažnai to pageidauja užsakovai, dirbantys su projektais, kuriuose numatoma rūdintą plieną naudoti ten, kur plokštės gali būti dažnai liečiamos. Norint tokį plieną pritaikyti interjerui, jis padengiamas skaidriu lako sluoksniu.

„Solanum Steel“ naudojant išorės apdailai, rekomenduojama jo niekuo papildomai neapdoroti. Mat su laiku apsauginę dangą reikės atnaujinti, be to, sąveikaudama su smarkiai besikeičiančiu lauko oru, ji gali šiek tiek keisti atspalvį ir daryti įtakos patinos spalvai.

„Cor-Ten“ legiruoto plieno patinavimuisi pagreitinti „išrasti“ ir keli namudiniai būdai. Oksidavimąsi gali pagreitinti 10 proc. skruzdžių rūgšties vandeninis tirpalas arba etilo spiritas (pastarojo efektas šiek tiek lėtesnis). O sustabdyti šį procesą galima paviršių padengus paprastu laku: jis nutraukia patinos sąlytį su oru ir oksidacijos reakcija nustoja vykti arba sulėtėja. Tiesa, lakuotas plienas tinkamas naudoti tik interjere – lako sluoksnis neatlaikys atmosferos poveikio.

„Cortenstaal Tuin“ nuotr.

Ne tik fasadams

Legiruotas rūdintas plienas tinka visur, kur reikia didelio atsparumo aplinkos poveikiui. Tai gali būti ir baseinų apdailos elementai, ir dekoratyvinės pertvaros ar slankiosios fasadų uždangos, ir langų rėmai, ir stogų dangos.

Iš „Cor-Ten“ plieno plokščių dizaineriai sukuria apdailą židiniams – ir moderniems dujiniams, ir klasikiniams malkiniams. Lauko ugniakurams jis taip pat puikiai tinka. Kaip ir tvorų dekoro elementams, atraminėms sienelėms, paradinėms pastatų durims ar garažų vartams.

Specialisto komentaras
Viktoras Citvaras
UAB „Infantas“ vadovas

Rūdintas plienas „Cor-Ten“ Lietuvos architektūros padangėje jau tapo visateise išraiškos priemone, o gal net ir drąsios architektūrinės kalbos požymiu. Tarkim, Kaune jo jau galima matyti Žaliakalnyje, Vičiūnuose, V. Putvinskio g., viešbučio „Europa Royale Kaunas“ komplekse. Į Kauno senamiestį jis irgi pateko – panaudotas šiuolaikiško restorano „Pilies sodas“ dviaukščio korpuso fasado apdailai.

Rūdintą plieną architektai renkasi neatsitiktinai. Jis ne tik labai išraiškingas, bet kartu ir itin atsparus atmosferos sąlygoms. Dėl legiravimui naudotų elementų patina tanki, beveik nelaidi deguoniui. Nuo kritulių šlapdamas, o paskui džiūdamas nuo to jis tik laimi: esant nuolatinei žemesnei nei sieros rūgšties rasos taško temperatūrai, rūdinto plieno paviršiuje kondensuojasi didelis rūgšties kiekis, veiksmingai lėtinantis rūdijimo procesą.

Tarptautinis „ASTM International“ standartas nurodo tokias rūdinto legiruoto plieno markes: A242 (pradinė, originalioji „Cor-Ten“ plieno sudėtis, kurios legiruojantys komponentai yra tokie: 0,12 C, 0,27-0,75 Si, 0,2-0,5 Mn, 0,015-0,06 Al, 0,25-0,55 Cu, 0,50-1,25 Cr, 0,65 Ni), A588 ir A606-4. Pastarasis gaminamas ritiniais arba plonais lakštais, iš jo vėliau gaminamos stogų dangos, fasadinės plokštės, juostos su užlankais.

Vieno niuanso, susijusio su vėdinamaisiais „Cor-Ten“ plienu apdailintais fasadais, o ir išvis su „Cor-Ten“ plieno konstrukcijų tvirtinimu, rekomenduočiau paisyti visuomet. Montuoti jį reikia ant rūdims nejautraus pagrindo. Tai gali būti kad ir medinis karkasas. Arba aliumininis ar cinkuoto plieno, bet neturintis tiesioginio kontakto su rūdinto plieno plokštėmis. Tokiu atveju viskas turėtų būti tvirtinama naudojant tarpines, kad oksidų sluoksnis nuo „Cor-Ten“ apdailos neišplistų į gretimas konstrukcijas.

Legiruotą „Cor-Ten“ plieną pjaustyti galima lazeriu, plazmine pjovykle ar „giljotina“, o virinti galima įprastiniais elektrodais, jei nesvarbu siūlės spalva. Jei norėsite, kad siūlė sutaptų su virinamų detalių spalva, teks paieškoti specializuotų elektrodų.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų