UAB ,,EKIE namas“ nuotr.

Statant namą svarbiausia tai, kas nematoma

Statant namą svarbiausia tai, kas nematoma

Jau įsigaliojo reikalavimas statyti ne žemesnės nei A+ energinio naudingumo klasės namus. Kokią įtaką šie pokyčiai daro individualių namų statybai? Ką apie tai turi žinoti būsimas statytojas, prieš apsispręsdamas dėl būsimo namo konstrukcijų ir medžiagų? A+, A++ energinio naudingumo klasių ir pasyviuosius namus projektuojančios ir statančios įmonės „EKIE namas“ specialistų patirtis ir patarimai padės nepaslysti statant individualų namą pagal naujuosius reikalavimus.

Nuo šių metų pradžios naujai statomiems namams taikomi A+ energinio naudingumo klasės reikalavimai galios dvejus metus – iki 2020-ųjų. Tuomet reikalavimai dar labiau sugriežtės – statomi pastatai privalės būti aukščiausios – A ++ energinio naudingumo klasės.

Vien tik tvirto mūro nebepakanka

Dar visai neseniai renkantis, iš ko statyti namą, daugiausia dėmesio buvo skiriama statybinių medžiagų tvirtumui ir šilumos charakteristikoms. Tačiau šiandien padėtis yra gerokai pasikeitusi. Bendrovės „EKIE namas“ specialistai teigia, kad dabar kokybišku laikomas ne tik tvirtas, šiltas, bet ir sugebantis išlaikyti šilumą namas, kuriame komfortiškų sąlygų pasiekiama sunaudojant mažiausią įmanomą energijos kiekį.

Dabar statyboje itin svarbus konstrukcijos iš pasirinktų medžiagų šiltinamojo sluoksnio įrengimas ir visos konstrukcijos sandarumas. Itin žiūrima, kad nesusidarytų ilginių šilumos tiltelių, termoizoliacijos sluoksnis būtų vientisas, nenutrūkstantis ir pakankamo storio, kuris užtikrintų, kad konstrukcijoje nesusidarys rasos taškas.

Būtinai atliekamas sandarumo testas – neretai net kelis kartus, skirtingais statybos darbų etapais. Be tinkamo ir kruopščiai įgyvendinto projekto, ypatingo atidumo parenkant konstrukcinius mazgus (kampus, jungtis, sandūras) ir labai kokybiškai atliktų darbų reikalaujamo energinio naudingumo pasiekti nepavyks.

UAB ,,EKIE namas“ nuotr.

Universalių sprendimų nėra

Nors energinio naudingumo reikalavimai visiems vienodi, norint jų pasiekti, būtina atsižvelgti į sklypo situaciją, būsimų gyventojų poreikius ir planuojamas statybines medžiagas bei inžinerinę įrangą. Net pasirinkus kartotinį projektą, jį tenka adaptuoti, pritaikyti prie konkretaus objekto, tad galutinė projektavimo kaina nedaug skiriasi nuo individualaus projekto kainos.

„Geriausia iškart rengti individualų projektą, į šį darbą įtraukiant ne tik architektą, bet ir konstruktorių, energinio naudingumo specialistą bei rangovą, kurie galėtų įvertinti būsimo namo sprendinius tiek energinio naudingumo, tiek numatyto biudžeto požiūriu. Jau namo projektavimo stadijoje būna aišku, kokių energinio efektyvumo rodiklių reikia pasiekti, ir pagal tai parenkamos medžiagos, inžinerinė įranga, techniniai sprendiniai. Tad akivaizdu, kad projekto kokybė tiesiogiai susijusi ir su galutiniu rezultatu“, – projekto svarbą pabrėžia „EKIE namo“ projektų vadovas Žilvaras Čiplys.

Architektas, projektuodamas namą, koncentruojasi į jo patogumą, estetinį išskirtinumą, atsižvelgia į šeimininkų gyvenimo būdą. „Tačiau jis nėra inžinierius ar sąmatininkas, – sako specialistas, – todėl užkrauti visų techninių sprendimų vien tik jam negalima. Juk pastatą sertifikuoti vis tiek reikės, tad geriau iškart pasirūpinti kokybišku projektu nei vėliau mėginti taisyti klaidas ar spręsti laiku nenumatytas problemas“.

Taupymas – lazda su dviem galais

Jei pavyksta rasti aukso viduriuką tarp estetikos ir energinių reikalavimų, tai tokio namo statyba greitai atsiperka – juk jo išlaikymas kainuoja itin mažai.

Tačiau jei sprendinio energinės savybės aukojamos dėl estetikos, tai energijos nuostolius reikia kompensuoti kitaip. „Būtina suprasti, kad namas – tai sprendinių visuma. Jei kažkur nuėmėm, tai kitur turim pridėti. Nustatytus reikalavimus turi pasiekti visas namas, o ne atskiros jo dalys, – perspėja Ž. Čiplys. – Tad jei viena jo dalis yra energiškai silpnesnė, ji neužtikrins, kad šiluma nepabėgtų, taigi kitos dalys turi tai kompensuoti“.

Pavyzdžiui, labai norisi vitrininio tipo langų, tačiau jie numatyti šiaurinėje namo pusėje. Gali būti taip, jog net ir pačių geriausių šiluminių charakteristikų nepakaks, kad būtų pasiekta namo energinio naudingumo reikalavimų. Vienas iš galimų sprendimų tokiu atveju – tiesiog sumažinti vitrininių langų skaičių arba ant pastato konstrukcijų numatyti storesnį šiltinamąjį sluoksnį.

„EKIE namo“ specialisto patirtis rodo, jog dažniausiai taupoma ten, kur to daryti jokiu būdu negalima, o išlaidaujama tiems dalykams, kurie yra matomi: „Ne itin kokybišką maišytuvą nesunkiai pakeisite ir vėliau, o štai jei blogai apšiltinsite ar įrengsite pamatus, tikėtina, kad klaidos ištaisyti jau nebus galimybės. O kurios klaidos nuostoliai ir sukeltos problemos bus didesnės, turbūt nė nereikia aiškinti. Statant namą, deja, svarbiausi dalykai yra nematomi ir atėjusiems svečiams jų parodyti nepavyks.“

Rizikuoja ir tie, kurie prašo suprojektuoti namą pagal pačius minimaliausius A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Tokiu atveju labai svarbu, kad darbai būtų atliekami itin kruopščiai, griežtai laikantis technologijos. Jei statybos metu bent kiek „pagudraujama“, viskas baigiasi eksperto verdiktu, kad namas neatitinka A+ klasės reikalavimų, taigi jis nebus priimtas tol, kol trūkumai nebus pašalinti.

Statyba ūkio būdu irgi turi savų trūkumų. Nors lietuviai nagingi ir daugelį darbų gali pasidaryti patys ar su artimųjų bei pažįstamų pagalba, statant A+ energinės klasės namą, specialistai to daryti nerekomenduoja. Taikant gerokai pasikeitusias technologijas, būtina ne tik speciali įranga, bet ir konkrečios žinios bei patirtis. Prieš 20 metų taikyti statybos metodai nebetinka.

Dažnai tam tikriems darbams samdomi individualiai dirbantys meistrai. Tačiau jie gerai išmano tik savo darbą ir nežino kitų statybos niuansų, todėl statybvietėje turi būti vienas atsakingas žmogus (darbų vadovas), kuris valdytų visus darbus, matydamas visumą. Tokiu vadovu gali būti generalinis rangovas, samdytas specialistas ar pats šeimininkas – tuomet jis ir prisiima atsakomybę už darbų kokybę.

„EKIE namo“ specialistai į energinio naudingumo reikalavimus pataria žiūrėti ne kaip į dar vieną biurokratų primestą galvos skausmą, o kaip į galimybę gyventi patogiame, šiuolaikiškame ir nebrangiai išlaikomame būste.

Namas – tai sprendinių visuma. Nustatytus reikalavimus turi pasiekti visas namas, o ne atskiros jo dalys. Jei viena jo dalis yra energiškai silpnesnė, tai kitos dalys turi tai kompensuoti.

„EKIE namo“ specialistų rekomendacijos

Geologiniai tyrimai

Šie darbai labai svarbūs. Gruntas skiriasi ne tik skirtinguose regionuose, jis gali skirtis net besiribojančiuose sklypuose. Būna net kai namo kampai stovi ant skirtingo pagrindo: vienoje pusėje pamato polis turi būti 2,5 m, o kitoje – 5 m gylio. Tad jokiu būdu negalima vadovautis nuostata „darysiu kaip pas kaimyną“.

Tokiu atveju, kai geologinių tyrimų nebuvo daryta, konstruktorius apsidrausdamas suprojektuoja stipresnius pamatus. Taip geologinių tyrimų sąskaita sutaupyti keli šimtai eurų gali virsti papildomu pamatams skirtu tūkstančiu eurų.

Pamatai

Anksčiau labai populiarius juostinius pamatus (iš gelžbetoninių blokų) šiais laikais kloti būtų neracionalu. Pagrindinė problema – kokybiškas jų apšiltinimas. Mat termoizoliacinis sluoksnis turi būti ir po pačiu bloku, ir dengti jo šonus. Užtikrinti šiltinamosios medžiagos vientisumą tokioje konstrukcijoje labai sunku.

Rostverkas

Dažniau pasirenkami gręžtiniai poliniai pamatai, tačiau juos taip pat sunku kokybiškai apšiltinti. Kyla labai panaši problema – sunku užtikrinti termoizoliacinio sluoksnio vientisumą.

Ko gero, šiuo metu racionaliausias būdas – įrengti pamatus su liktiniais klojiniais iš polistireninio putplasčio (EPSN). Į žemę įleidžiami U formos klojiniai, tuomet į juos dedama armatūra ir liejamas betonas. Taip gaunamas šiltas monolitinis pamatas.

Dažname pastate radiatorius pakeitė grindinis šildymas, taigi dabar šilčiausia namo dalis tampa grindys, o ne lubos, kaip būdavo anksčiau. Todėl labai svarbu, kad ta šiluma patektų į patalpas ir nebūtų prarandama per netinkamai apšiltintas grindis ir rostverką.

Taip gali atsitikti, jei grindų ir rostverko termoizoliacinis sluoksnis bus plonesnis už numatytąjį projekte.

Dažniausiai vadovaujamasi Pasyviųjų namų instituto Vokietijoje rekomendacija naudoti 10 cm storio polistireninio putplasčio sluoksnį rostverko apačioje ir vidinėje jo dalyje. Tačiau mes gyvename šiauriau nei vokiečiai, pas mus gerokai didesni temperatūrų svyravimai, taigi mums ši rekomendacija ne visuomet tinkama. Įprastai reikia storesnio šiltinamojo sluoksnio, o jis priklauso ir nuo pamato įgilinimo, ir nuo parinktos konstrukcijos.

Pamato ir sienos sandūra

Pamato termoizoliacijos sluoksnio ir sienos termoizoliacinio sluoksnio sandūra – kritinė vieta, nes čia gali susidaryti šilumos tilteliai.

Šių sluoksnių storis turi būti kuo panašesnis. Pavyzdžiui, pamato šiltinamasis ekstruzinio (XPS) polistireno sluoksnis (kone) perpus plonesnis nei sienų termoizoliacija iš polistireninio putplasčio (EPS). Abiejų medžiagų sudaroma šiluminė varža gali būti labai panaši, tačiau šiluma pabėgs per nevienodo storio medžiagų sandūrą. O jei dar šioje sandūroje netinkamai įrengtas (metalinis) nulašėjimo profilis, tai jau susidaro ne koks šilumos tiltelis, šiluma prarandama visu namo perimetru.

Sienos

Mūras turi laikyti apkrovas, o šilumą izoliuoti – šiltinamoji medžiaga, tad geriau plonesnis storai apšiltintas mūras nei storas, šiltas mūras ir plonas jo termoizoliacinis sluoksnis.

Įrengiant tinkuojamąjį fasadą, būtina atkreipti dėmesį į smeigių sudaromus šilumos nuostolius, mat jos – tai tie patys šilumos tilteliai. O štai vėdinamajame fasade šilumos tilteliai – karkaso laikikliai. Dažniausiai naudojami cinkuoto plieno, tačiau jie labai laidūs šilumai, o jų naudojimas šiltinamojo sluoksnio izoliacines savybes sumažina net iki 30 proc. Kur kas geriau naudoti stiklo pluošto ar kitokius mažo šilumos laidumo laikiklius arba sistemas, nors šie ir brangesni.

Tiek smeigių, tiek vėdinamojo fasado karkaso laikiklių sudaromus šilumos nuostolius būtina įvertinti ir kompensuoti kitomis priemonėmis arba storinti termoizoliacijos sluoksnį.

Langai

A + energinio naudingumo klasės namuose langai turi būti montuojamai šiltinamajame sluoksnyje – jokiu būdu ne mūro konstrukcinėje angoje. Tvirtinimui galima naudoti specialius profilius iš termoizoliacinės medžiagos arba stiklo pluošto laikiklius. Termoizoliaciniai profiliai sudaro savotišką papildomą rėmą, į kurį montuojamas langas. Stiklo pluošto laikikliai montuojami prie konstrukcijos, o prie jų tvirtinamas lango rėmas.

Termoizoliaciniai profiliai yra kiek brangesni, tačiau su jais montuoti langą yra paprasčiau, lengviau užtikrinti sandarumą. Be to, jie tinka montuojant ir sunkius, didelius vitrininio tipo langus, nekelia sunkumų tvirtinant į trapesnį mūrą, pavyzdžiui, akytbetonio. Stiklo pluošto laikikliai yra pigesni, tačiau, norint pasiekti reikalaujamą sandarumą, būtinas kruopštumas. Tai labai svarbu, nes langai yra labiausiai šilumai laidi atitvarų dalis. Net tinkamai suprojektuoti ir įstatyti, jie gali sudaryti iki trečdalio visų namo energijos nuostolių.

Šlaitinis stogas

Šiltinant tokios konstrukcijos stogą, jei tik nėra reikalinga visa vidaus erdvė iki pat kraigo, verta patogiame aukštyje įrengti lubas. Tokia konstrukcija geresnė dėl kelių priežasčių: ją patogiau užsandarinti, sutaupoma termoizoliacinės medžiagos, o virš perdangos susidaranti vėdinama palėpė tampa savotišku oro barjeru, šliuzu (panašiai kaip tambūras), kuris perdangos šiluminę varžą dar šiek tiek padidina.

Parapetas

Įrengiant plokščią stogą, neretai per mažai dėmesio skiriama parapetui. Nors lauko sienos ir pats stogas būna apšiltintas tinkamai, parapeto vidinei pusei ir viršui dažniausiai tenka tik penki centimetrai mineralinės vatos, kuria dengiamas viršutinis šiltinamo stogo sluoksnis (jis būtinas stogo dangai prilydyti). Tokio storio nepakanka šilumai sulaikyti. O juk parapetas įprastai juosia stogą visu perimetru, tad susidaro nemažas plotas, per kurį patiriama šilumos nuostolių.

Be to, dėl per plono šiltinamojo sluoksnio rasos taškas atsiduria konstrukcijoje, todėl po kurio laiko drėgmė pasiekia lubas ar sienas. Kitaip tariant, netinkamai apšiltintas parapetas tampa dar vienu šilumos tilteliu, nors tiesioginio kontakto tarp konstrukcijos ir lauko nėra.

UAB ,,EKIE namas“ iliustr.

Garažas

Statant A+ klasės namą, būtina užtikrinti sandarumą visame statinyje. Tad jei garažas integruojamas į namą, kyla problemų jį apšiltinant.

Vienu vertus, galima garažą šiltinti iš lauko pusės, kaip ir visą namą, tačiau tokiu atveju būtina užtikrinti jo sandarumą. Palyginti su įprastais, tikrai sandarūs garažo vartai kainuoja daug brangiau, tad tokių niekas ir nesirenka. Kita vertus, galima šiltinti garažą nenutrūkstamu termoizoliacijos sluoksniu. Tai reiškia, kad, šiltinant pastatą iš lauko, termoizoliacijos sluoksniu teks apšiltinti garažą ir iš vidaus, ir iš lauko. Taigi garažą apšiltiname du kartus. Neracionalu ir neekonomiška.

Todėl specialistai rekomenduoja garažą statyti kaip atskirą konstrukciją. Kitaip tariant, garažo sienas ir perdangą šlieti prie jau apšiltinto namo sienų termoizoliacinio sluoksnio.

UAB ,,EKIE namas“ iliustr.

 

www.ekie.lt

Komentarai

  • Dėl taupymo pritariu tik tuo aspektu, jeigu yra perkamos nukainuotos prekės, o ne tiesiog pigesnės. Nes jei yra naudojamos pigesnės, automatiškai ir kokybė prastesnė. Pas mus name vienas iš brangiausių (sąlyginai) dalykų buvo stogines, kadangi pirkom kas per lietų nesusidėvėtų per daug, vėjas nenupūstų ir stipri konstrukcija butu.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų