Skystojo kuro katilų naudotojai nesijaučia teršiantys aplinką

Skystojo kuro katilų naudotojai nesijaučia teršiantys aplinką

Sunku įsivaizduoti, kiek gyventojų po šio šildymo sezono būtų atsisakę skystojo kuro katilų, jeigu politikai būtų panaikinę lengvatą šildymui skirtam dyzelinui. Tačiau nereikia abejoti, kad tokių iš tiesų būtų buvę, nes toks šildymosi būdas turbūt būtų tapęs pačiu brangiausiu.

Ne pigiausias, bet ir ne brangiausias

Nustatyti, kuris būdas šildytis namus yra pigiausias, iš tiesų sudėtinga. Vienais metais daugelis pavydėjo tiems, kurie kūreno granulinius katilus, dar kitais – įsirengusiems geoterminį šildymą. Vos prieš dvejus metus šildymo įrangos specialistai buvo paskaičiavę, kad bene labiausiai apsimoka kūrenti skystojo kuro katilus. Nereikėjo daug laiko ir situacija kardinaliai keičiasi: net ir su pritaikyta lengvata per dvejus metus šildymui skirtas dyzelinas gerokai pabrango, be to, ir politiškai skatinama atsisakyti taršiu laikomo šildymo, grasinant iš viso panaikinti lengvatas kurui.

Vilnietis Linas tokius valdžios planus vadina ne visai logiškais. Nors jis skystojo kuro katilu naudojasi jau maždaug dešimt metų, turi ne vieną pažįstamą, kurie neseniai investavo į tokią įrangą, tikėdamiesi nebrangaus šildymo.
„Šildytis namus kūrenant skystąjį kurą tikrai nėra brangu, nors tai ir ne pigiausias variantas. Sąnaudos dažnai priklauso nuo individualių poreikių. Būna atvejų, kai norisi šiltesnių namų, o kartais užtenka palaikyti ir dvidešimties laipsnių šilumą kambariuose. Tai turi įtakos kuro suvartojimui“, – pasakojo vilnietis.

Jis paminėjo, kad ir namo apšiltinimo kokybė turi įtakos. Nusipirkęs maždaug 120 kv. metrų ploto namą, Linas pasamdė statybininkus, kurie bemaž iš naujo sumontavo termoizoliaciją, ištaisė visas namą stačiusių darbininkų padarytas klaidas.

Paklausus, kiek jis per sezoną sumoka už skystąjį kurą, vilnietis negalėjo tiksliai pasakyti, nes kuro kaina nuolat keičiasi.

„Man patogiau skaičiuoti tai, kiek per metus sunaudoju kuro. Jeigu noriu, kad kambariuose būtų ne mažiau kaip 24 laipsniai šilumos, suprantama, sąnaudos bus didesnės. Tačiau vieną sezoną paeksperimentavau, laikydamas kambariuose komfortišką, bet ne per aukštą temperatūrą. Skirtumas tikrai buvo jaučiamas“, – pasakojo namo savininkas.

Vidutiniškai per metus Linas sunaudoja apie 1,5 tonos skystojo kuro. Šiuo metu litras tokio kuro kainuoja apie 60 euro centų. Tad šildymui ir karštam vandeniui ruošti per metus vidutiniškai išleidžiama 900 eurų – vidutiniškai 75 eurai per mėnesį. Suprantama, kad žiemos sezono metu išlaidos būna kiek didesnės, o vasarą – mažesnės.

Buvo metų, kai litras šildymui skirto dyzelino kainavo 50 euro centų ir dar mažiau. Todėl tikrai negalima skųstis, kad šildymas kūrenant skystąjį kurą yra vienas brangiausių.

Nejaučia diskomforto

Be jokios abejonės, nemažą įtaką turi ir namo sandarumas, jo šiltinimo kokybė. Antai Linas turi bičiulį, kuris gyvena maždaug 140 kv. metrų ploto name ir šildosi taip pat skystuoju kuru. Tačiau namo energinės savybės lemia, kad pastarajam šildyti per sezoną neužtenka ir dviejų tonų dyzelino.

Vilnietis pasakojo, kad per visą naudojimosi skystojo kuro katilu laikotarpį nebuvo jokių nesklandumų dėl įrangos darbo. Įjungia paspausdamas mygtuką ir pamiršta, kad reikia kažką daugiau daryti. Prieš tai Linas namą šildėsi kietuoju kuru ir, kaip pats sako, tokios patirties daugiau nelabai nori. Tekdavo nuolat dirbti kūriku, galvoti, kaip sandėliuoti malkas. Pasitaikė, kad vienos žiemos pradžioje kietojo kuro katilas sugedo, tad visą žiemą teko šildytis elektra – tuomet namo šeimininkas pajuto, kas yra tikrai brangus šildymasis.

„Tuo metu dažniau teko naudoti ir židinį. Tačiau jis be ortakių ir šildo praktiškai tik vieną kambarį. Norėjau gražaus dizaino židinio, bet nepaskaičiavau ir įsigijau per didelio galingumo. Tad viena malka daugiau – ir jau tenka atidaryti kambario langus“, – pasakojo vilnietis.

Jis ir dabar retai užsikuria židinį – taupyti skystojo kuro tai beveik nepadeda, o paskui, kaip sako, tenka lauko orą šildyti.

„Jeigu kalbėtume apie dyzeliną šildymui, nemanau, kad tai taršus kuras. Bent jau tikrai ne taršesnis už kietąjį kurą. O kai aplinkui žmonės į katilus meta visokias šiukšles, su tokiu reiškiniu reikia kažkaip kovoti, o ne didinti kainą skystajam kurui“, – įsitikinęs Linas.

Paklausus, ar namuose nejaučia diskomforto kūrendamas dyzeliną, vyras teigė, kad tikrai to nėra. Katilinė švari, kuras pro šalį niekur nelaša. Nemalonių kvapų irgi nesijaučia. Žinoma, kai naujai pildomos talpos, tuomet kažkiek kvapas jaučiamas. Bet jis po dešimties minučių baigus pildyti talpas išsisklaido.

Orientuojasi į naujesnes technologijas

Kūrenti skystojo kuro katilą nepalyginti komfortiškiau nei kietojo kuro katilą, kuris reikalauja nuolatinės priežiūros. Anot specialistų, namus šildyti dyzelinu kainuoja bemaž tiek pat, kaip ir gamtinėmis dujomis. Skystojo kuro katilas, išvykus ilgesniam laikui, palaiko pastovią temperatūrą automatiškai įsijungdamas, kai tik temperatūra nukrenta iki nustatytos ribos. Kai kurie dyzelinu kūrenami katilai gali veikti ir naudodami gamtines dujas, tereikia pakeisti degiklį. Vertinant tokio kuro taršą, negalima sakyti, kad aplinka labai teršiama, nes degant dyzelinui išmetamas labai mažas sieros kiekis.

Visgi Europoje šios šildymo technologijos jau atsisakoma. Lietuvoje – taip pat. Yra prekybininkų, kurie per metus parduoda iki dvidešimties dyzelinių šildymo katilų, tačiau tai iš tiesų mažas kiekis.

„Šią technologiją galima pavadinti pasenusia. Žmonės, kurie statosi naujus gyvenamuosius namus, tikrai nebesirenka skystojo kuro katilų. Nebent vienas kitas ūkininkas. Visi orientuojasi į naujesnes technologijas, šilumos siurblius“, – sakė bendrovės „Viessmann“ atstovas Audrius Končius.

Paklausus, kokie trūkumai riboja skystojo kuro katilų paklausą, A. Končius pirmiausia paminėjo, kad reikia didesnės patalpos, reikalinga kuro talpa. Taip pat kurą reikia prižiūrėti, kad šis nesisluoksniuotų, neišsiskirtų parafinas ir neužkimštų sistemos.

„Skystojo kuro katilas tikrai nėra niekuo pranašesnis už šilumos siurblį. Atvirkščiai, pastarasis vasarą dar vėsina patalpas. Žinoma, tie, kurie prieš maždaug dešimt metų nusipirko tokius katilus, į kitokias technologijas nenori investuoti, jiems patogu. Tačiau, pavyzdžiui, Prancūzijoje, skystojo kuro katilų rinka, kuri buvo gerai išvystyta, praėjusiais metais smuko apie 70 proc. Pas mus irgi šie katilai užleidžia vietą šilumos siurbliams“, – sakė A. Končius.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų