Įmonės archyvo nuotr.

Šiuolaikinė katilinė – pagal individualius poreikius

Šiuolaikinė katilinė – pagal individualius poreikius

Galimybė tapti energiją gaminančiu vartotoju, be jokios abejonės, keičia ir sampratą apie būsto šildymo šaltinio pasirinkimą. Prieš dešimtmetį daugelis individualių namų savininkų ieškojo galimybių įsirengti katilus, naudojančius pigesnį kurą – kietojo kuro ar granulinius. O šiandien dažniau svarstoma ne tik apie tai, koks šildymas nereikalauja daug sąnaudų, bet ir apie tai, kaip būtų galima namus šildytis bemaž nemokamai, o šilumos šaltinis nereikalautų jokios priežiūros.

Kombinuotų katilinių neatsisakoma

Paklaustas, kaip būtų galima apibūdinti šiuolaikišką individualaus namo katilinę, bendrovės „Viessmann“ atstovybės Lietuvoje vadovas Audrius Končius kurį laiką galvojo.

„Jeigu kalbėtume apie poreikio patenkinimą, vartotojams galime pasiūlyti kuo įvairiausius šildymo šaltinius, pradedant dujiniais katilais, baigiant šilumos siurbliais ar kombinuotais įrenginiais. Tačiau vartotojai pirmiausia turi įvertinti savo poreikius“, – sakė A. Končius.

Anot jo, katilinės pasirinkimui įtakos turi tai, kokios inžinerinės komunikacijos įrengtos šalia sklypo: ar yra gamtinių dujų įvadas, kokio galingumo elektros įvadas. Jeigu nėra dujų įvado, o elektros pajėgumas palyginti menkas – reikia įvertinti galimybes šildyti namą šalčio piko metu.

Tie, kurie linkę kruopščiai skaičiuoti, gali paanalizuoti, kiek kilovatų energijos tokiomis pat oro sąlygomis pagamins dujinis katilas, kiek – šilumos siurblys.

Įmonės archyvo nuotr.

„Yra gyventojų, kurių katilinėse sumontuoti ir dujiniai katilai, ir šilumos siurbliai. Tokiais atvejais per šalčius naudojamasi dujiniais katilais, nes jų efektyvumas didesnis. Šilumos siurblių efektyvumas krinta žemėjant oro temperatūrai, kai įsijungia elektriniai šildytuvai. O lauko temperatūrai artėjant prie nulio laipsnių, vėl naudojamasi šilumos siurbliais. Pastarosios žiemos dideliais šalčiais nepasižymi, todėl daugiau naudojamasi šilumos siurbliais“, – sakė „Viessmann“ atstovybės Lietuvoje vadovas.

Šilumos siurbliai įgauna pagreitį

Kombinuotos katilinės, kuriose sumontuojami keli šilumos šaltiniai, dažniau įrengiamos senesnės statybos namuose. Šiuolaikiniai namai statomi pagal aukštesnių energinio naudingumo klasių reikalavimus, o tai turi įtakos ir katilinių įrengimui.

Energiškai efektyviuose namuose retai beišvysime radiatorius – dažniausiai sumontuojamas grindinis mažatemperatūris šildymas. Todėl pastaraisiais metais vyrauja tendencija rinktis šilumos siurblius „oras–vanduo“.

„Galima ir kitokia šilumos įrenginių kombinacija. Galima įsirengti saulės elektrines ir pagamintą energiją naudoti saviems poreikiams. Šilumos siurbliai yra bene efektyviausi saulės elektrinių pagamintos energijos vartotojai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad be valstybės paramos ne visi gyventojai dar išgali investuoti į saulės elektrinių ir šilumos siurblių kombinaciją“, – kalbėjo A. Končius.

Šilumos siurblių „oras–vanduo“ populiarumą pastaraisiais metais lemia ne tik palyginti švelnios oro sąlygos. Nebrangi eksploatacija, nedidelės investicijos į katilinę, greitas įrengimas taip pat smarkiai prisidėjo prie šių šilumos šaltinių populiarumo.

Geoterminiai šilumos siurbliai užtikrina didesnį sistemos stabilumą, jiems neturi įtakos kintančios oro sąlygos, nes energija siurbiama iš žemės gelmių, kur temperatūra bemaž pastovi. O vasarą geoterminiai šilumos siurbliai efektyviai gali būti išnaudojami patalpoms vėsinti. Tačiau investicija į juos yra didesnė, nes reikalingi gręžiniai.

Investicija į šilumos siurblius „oras–vanduo“ irgi gali skirtis priklausomai nuo to, kokius reikalavimus dėl skleidžiamo garso sau kels būsto savininkas. Mat siurbliai, veikiantys tyliau, kainuoja daugiau.

Patikimas dujinis šildymas

„Viessmann“ atstovybės Lietuvoje vadovas prisiminė, jog prieš keletą metų šilumos siurbliai sulaukdavo nemažai skeptiškų vertinimų.

„Tai, kas masiškai pas mus nebuvo naudojama, iš pradžių sulaukia dvejonių. Panašiai buvo ir su dujiniais kondensaciniais katilais, kuriuos vartotojams pirmoji pasiūlė mūsų bendrovė. Dabar katilai „Vitodens 100“ ir „Vitodens 200“ turbūt yra patys populiariausi“, – teigė A. Končius.

Jis atkreipė dėmesį, jog įsirengdami katilinę gyventojai bene labiausiai viską skaičiuoja: išlaidas pačiam šilumos šaltiniui, komplektuojamosioms dalims, įrengimui. Be abejo, skaičiuojamos ir būsimos sąnaudos.

Jeigu namas yra nedidelio ploto, pastatytas laikantis A ar A+ energinio naudingumo klasės reikalavimų, o šalia yra gamtinių dujų įvadas, įsirengti dujinio šildymo katilinę kainuotų bene mažiausiai. O ir eksploatacinės išlaidos energiškai efektyviame name nebus didelės.

Ne vieno šilumos šaltinio šalininkams jau nebebūtina montuoti kelių atskirų įrenginių, galima pasirinkti vieną, kuriame sumontuotas ir dujinis katilas, ir šilumos siurblys. Tiesa, Lietuvoje toks įrenginys masiškai kol kas neperkamas dėl palyginti didelės kainos.

„Prieš keletą metų buvo labai aiški tendencija ieškoti brangaus dujinio šildymo alternatyvų, dažniausiai pasirenkant granulinius katilus, montuojant saulės kolektorius vandeniui šildyti. Dabar labai aiškaus lyderio nėra. Aišku, vadinamieji alternatyvūs energijos šaltiniai populiarėja, žmonės labiau domisi inovacijomis. O mes pasirengę pateikti priimtiniausius sprendimus“, – sakė „Viesmann“ atstovybės Lietuvoje vadovas A. Končius.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų