Archyvo nuotr.

Šiltinimo klaidos: norėjo geriau, išėjo…

Šiltinimo klaidos: norėjo geriau, išėjo…

Namas lietuviui turi būti tvirtovė. Tokiu principu labai dažnai vadovavosi tie, kurie sau namus statė Lietuvos nepriklausomybės priešaušry. Tuo metu namo statybos fantazija išsiliedavo tiek į aukštį, tiek į plotį – buvo tarsi nesolidu statytis mažesnį nei 300–400 kv. metrų ploto namą. O sienos turėjo būti tik mūrinės, storos, įrodančios tvirtumą.

Medžiaga gera, rezultatas – ne

Atėjus laikui namo fasado apdailai susimąstyta, kaip šiltinti trisluoksnio mūro sienas. Jos, sumūrytos iš plytų, į vidų įterpus dujų silikato blokelių sluoksnį. Išorės sienų storis siekė 40 centimetrų. Žinoma, šiluminės jų varžos niekas neskaičiavo.

Kaimynystėje esančių panašaus projekto namų savininkai, ilgus metus neskubėję šiltinti fasadų, komentavo paprastai – storos sienos, neperšąla. Apie šiltinimą pasiteiravus statybininkų, šie patarė nenumoti į tai ranka. Tačiau nepasakė konkrečiai, kokį sprendimą priimti. Galiausiai buvo nuspręsta, kad turėtų užtekti 10 centimetrų vertikaliai orientuoto plaušo mineralinės vatos plokščių, kitaip vadinamų lamelėmis. Vertikaliai orientuotas akmens vatos plaušas gerai sukimba su klijų mišiniu. Šiltinant fasadą, klijai ant šio gaminio turi būti užtepti visame jo plote. Tinkamai priklijavus lameles prie šiltinamo paviršiaus, jų nebereikia papildomai sutvirtinti smeigėmis.

Archyvo nuotr.

Prieš dešimt metų fasado šiltinimas akmens vatos lamelėmis buvo inovatyvus sprendimas. Tačiau pasirodė, kad ne visi statybininkai su juo tinkamai susipažinę. „Jūsų namo sienos tikrai nelygios, bet mes pasistengėme jas išlyginti, kad estetinis vaizdas būtų geras“, – namo šeimininkas prisimena fasado šiltinimo darbus atlikusių statybininkų vadovo žodžius, ištartus su dideliu pasididžiavimu.

Tuo metu statybininkai atrodė šaunuoliai – estetinis vaizdas buvo tikrai geras, sienos lygios, dailiai padengtos apdailinio tinko sluoksniu.

Tačiau prasidėjus šildymo sezonui euforija dingo. Kai kurios sienos tiesiog peršalo ir vertė stebėtis, dėl ko taip vyksta. Būnant viduje pridėjus ranką prie kai kurių sienų, nusmelkdavo nemalonus jausmas – jos iš tiesų šaltos. Tuose kambariuose temperatūra irgi būdavo žemesnė nei kituose, kurių sienos pridėjus ranką nesuteikdavo šaltumo pojūčio.

Šiltinimo sluoksnis turi nemažą reikšmę

Apibūdinus situaciją, specialistai susimąstydavo ir negalėdavo duoti vieno atsakymo, kodėl peršąla apšiltinto namo sienos. Šilumos izoliacinių medžiagų specialistas Arturas Indičianskis mano, kad blogo rezultato priežastys nebūtinai slypi per mažame šilumos izoliacijos sluoksnyje.

„Žinoma, storos mūro sienos irgi nereiškia, kad jų nereikia šiltinti. Ypač jeigu namas statytas dar sovietmečiu, kai sienoje buvo paliekamas oro tarpas. Todėl norint tiksliai paskaičiuoti, kokiu šiltinimo sluoksniu dengti išorės sienas, reikalingas kuo tikslesnis visos situacijos įvertinimas ir viso namo konstruktyvo analizė. Juk įtakos tam turės ir langų dydis bei orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, kiti niuansai“, – sakė A. Indičianskis.

Archyvo nuotr.

Visgi jis mano, kad žengiant prie nulinio energijos suvartojimo namų standarto optimalus išorės sienų šiltinimo sluoksnis turėtų būti 20 centimetrų. Toks šiltinimo sluoksnis padėtų sumažinti šilumos tiltelių įtaką, o taip pat apgaubtų pastatą tinkamu apvalkalu.

Anot specialisto, galbūt pakankamas būtų ir 16 centimetrų šiltinimo sluoksnis. Tačiau senos statybos namuose yra labai daug šilumos tiltelių, o storesnis šilumos izoliacijos sluoksnis ne tik sumažintų jų įtaką, bet gal ir visai ją eliminuotų.

Šilumos izoliacijos medžiagų specialistas Andrius Buska, paklaustas apie reikiamą šilumos izoliacijos medžiagos storį, pirmiausia pasiūlė paskaičiuoti namo sienų šiluminę varžą. Tik tada, atsižvelgiant į galiojančius STR reikalavimus, galima paskaičiuoti reikiamą papildomą šiluminės izoliacijos storį.

„Neatitraukiamo pieštuko“ principas

Vertindamas sienų „išlyginimą“ šiltinimo medžiaga, A. Buska teigė, kad to tikrai negalima daryti.

„Jei šilumos izoliacijos plokštes priklijuosime atitrauktas nuo sienos paviršiaus ir paliksime tarpą oro judėjimui tarp šilumos izoliacijos ir sienos, praktiškai šiltinimo efektas bus nežymus. Nes tokiu atveju šilumos izoliacija nefunkcionuoja, kaip numatyta, ji nėra vientisa su siena“, – sakė A. Buska.

Jo nuomonei pritarė ir A. Indičianskis. Pasak jo, pastato išorės apvalkalas turi būti suformuotas vadovaujantis vadinamuoju „neatitraukiamo pieštuko“ principu – piešiant namo kontūrą, pieštuko negalima atitraukti nuo lapo neužbaigus piešinio. Tai reiškia, kad namo apvalkalas turi būti vientisas, nepertrauktas jokiomis konstrukcijomis.

Archyvo nuotr.

Analizuodamas, kodėl šiltintos sienos peršąla, A. Indičianskis įžvelgia kelias galimas klaidas. Pirmiausia, gali būti, jog konstrukcijų susikirtimo vietose nesusijungia šilumos izoliacijos sluoksniai arba jie susijungia prastai.

„Dėl to, kad vienoje ar kitoje vietoje šiltinimo medžiaga nesiliečia prie sienos, problemų nebus, jeigu nuo pat pamatų šiltinimo sluoksnis bus vientisas. Bet jeigu sluoksniai nesusijungia, tada susidariusiais tarpais tarp sienos ir šiltinimo medžiagos judės šaltas oras ir siena peršals“, – sakė A. Indičianskis.

Darbų kokybės svarba

Šilumos izoliacijos medžiagų specialistas A. Buska teigė, kad nelygias namo sienas lengviau užmaskuoti naudojant ventiliuojamąją šiltinimo sistemą. Taip lengviau išspręsti oro tarpų susidarymo problemą, nes šilumos izoliacijos medžiaga būtų prispaudžiama prie sienos, o nelygumus galima pašalinti montuojant karkasą.
„Kalbant apie tinkuojamą sistemą, paviršiaus nelygumus pašalinti kur kas sunkiau. Jei iš tiesų sienos paviršius stipriai nukrypęs nuo vertikalės ir norima jį išlyginti, gali prireikti naudoti skirtingo storio plokštes, jas derinti. Teko girdėti apie tokius atvejus. Paprastesnis sprendimas – naudoti dvitankes plokštes. Minkštoji jų dalis reikalui esant gali būti labiau prispaudžiama ir taip pašalinami nelygumai“, – sakė A. Buska.

Specialistai sutaria, kad labai didelę svarbą turi atliekamų fasado šiltinimo darbų kokybė. Gali būti pasirinktas storas šiltinimo sluoksnis, tačiau jį blogai pritvirtinus tarp sienos ir šilumos izoliacijos sluoksnio susidarys vadinamasis kamino efektas – bus didelė šalto oro cirkuliacija. Tas pats nutiks, jeigu sluoksnis nebus vientisas, nebus tinkamai apšiltintos konstrukcijų susikirtimo vietos. „Čia – kaip tas šaukštas deguto, galintis sugadinti visą statinę medaus“, – kalbėjo A. Indičianskis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų