Gamintojų nuotr.

„Šilti“ mūro blokeliai: tiesa ar tik reklaminis triukas?

„Šilti“ mūro blokeliai: tiesa ar tik reklaminis triukas?

Terminu „šilti mūro blokeliai“ įprastai apibūdinami mūro blokai, efektyviau, palyginti su plytomis, izoliuojantys šilumą. Jie pasižymi mažesniu laidumo šilumai koeficientu, t. y. didesne šilumine varža, palyginti su tradiciniais mūro gaminiais ar elementais. Statybinių medžiagų ekspertai sutinka, kad tokie gaminiai turi geresnes technines charakteristikas, tačiau terminas „šiltas blokelis“ dažniau vartojamas rinkodaros tikslais.

Labiau taupo laiką nei šilumą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos vadovas dr. Giedrius Balčiūnas pastebi, kad minėtas mūro blokelių apibūdinimas dažniau pasitaiko šnekamojoje kalboje.

„Kiekvienos rūšies mūro gaminiai, priklausomai nuo jų savybių, gali būti klasifikuojami pagal stiprumines (stipris gniuždant, lenkiant), fizikines (įmirkis, tankis ir kt.), šilumines, akustines savybes, ilgaamžiškumą, degumą. Beveik visi jų gali turėti pagerintas termoizoliacines savybes“, – sako dr. G. Balčiūnas.

Statytojai „šiltus“ mūro blokelius vertina dėl darbų atlikimo spartos ir medžiagų ekonomiškumo: vienam kvadratiniam metrui sienos išmūryti pakanka 10–11 blokelių, kai tam reikėtų net 80 vienetų plytų.

Taigi jie leidžia sutaupyti lėšų mūro darbams: aukštesni gaminiai reiškia mažiau skiedinio siūlių sienoje, nekalbant jau apie termoizoliacinį sluoksnį. Palyginti su plytų mūru, kai kurie blokeliai geriau izoliuoja šilumą, kai kuriais atvejais – geriau sugeria garsą, bet plytos (silikatinės, keraminės) kartais pasižymi daug didesniu gniuždymo stipriu ir atsparumu šalčiui. Tačiau tinkamai suprojektuotos ir įrengtos atitvaros tiek su vienais, tiek su kitais mūro elementais puikiai atlieka savo funkciją.

Populiarėja augaliniai užpildai

Palyginus rinkoje esančius mūro gaminius, galima drąsiai teigti, kad blokeliai tarpusavyje gerokai skiriasi. Yra gaminių, kurie gaminami naudojant augalinės kilmės užpildus, pavyzdžiui, medienos drožles. Pardavėjai juos populiariai vadina blokeliais, tačiau patys gamintojai deklaruoja jų atitiktį kaip liktinių klojinių“, – pasakoja dr. G. Balčiūnas.

Jis drauge su kolega Sigitu Vėjeliu iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybinių medžiagų instituto Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos prieš kelerius metus sukūrė mūro blokus su pluoštinių kanapių spalių užpildu ir pagamino eksperimentinę bandyminę partiją keramzitbetonio blokų gamybos linijoje.

„Tų blokų savybės kiek nusileido laboratorinėmis sąlygomis suformuotų tos pačios sudėties bandinių savybėms, tačiau jos vis vien buvo konkurencingos, kai kuriais atvejais netgi geresnės nei tradicinių lengvojo betono blokų. Formuojant blokus gamybos linijoje daug sudėtingiau parinkti tinkamus gamybos proceso technologinius parametrus nei laboratorinėmis sąlygomis“, – sakė dr. G. Balčiūnas.

Ilgaamžiškumo barometras – atsparumas šalčiui

Mokslininko teigimu, įprastai mūro gaminių savybes nulemia jų naudojimo paskirtis ir vieta. Tarkime, blokai su aukštomis mechaninio atsparumo savybėmis, bet nepakankamu atsparumu šalčiui gali būti naudojami tik apsaugoti nuo tiesioginio atmosferos poveikio (lietaus, šalčio) arba tik aplinkoje, kur tokio poveikio visai nėra, pavyzdžiui, formuojant vidines pertvaras. Lietuvoje klimato sąlygos gana agresyvios, todėl atsparumas šalčiui yra viena iš pagrindinių mūro gaminių, konstrukcijose tiesiogiai veikiamų atmosferos, savybių.

Atsparumas šalčiui – medžiagos savybė, padedanti atlaikyti tam tikrą ciklišką šaldymo ir atšildymo poveikį ir vertinama pagal fizikinių mechaninių savybių pokyčius: stiprio gniuždant arba lenkiant sumažėjimą, masės nuostolius ar struktūros pokyčius, deformacijas, vizualinius pokyčius, t. y. atsirandančius pažeidimus šaldymo ir atšildymo periodu.

„Norėtųsi paminėti, kad atsparumo šalčiui nustatymo metodai ir metodikos yra ganėtinai skirtingos ir net tos pačios funkcinės grupės mūro gaminiams gali būti taikomi skirtingi atsparumo šalčiui nustatymo metodai, kuriais įvertinamas ilgaamžiškumas skirtingomis eksploatacijos sąlygomis. Taip pat skirtingose klimato zonose atsparumo šalčiui reikalavimai smarkiai skiriasi. Žinoma atvejų, kai statybos produktai, skirti neagresyvioms klimato zonoms, buvo naudojami agresyviose klimato zonose ir galutiniai šių produktų vartotojai buvo smarkiai nuvilti“, – pasakojo VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Viktoras Kizinievičius.

O žiūrint į mūro gaminio eksploatacinių savybių deklaraciją, dr. G. Balčiūnas pataria įvertinti, kokį mūro blokų šilumos laidumo koeficientą deklaruoja gamintojas, jei išvis jį deklaruoja.

„Kuo mažesnis gaminio šilumos laidumo koeficientas, tuo mažesnis jo tankis, kuris koreliuoja su bloko gniuždymo stiprio verte. Jei blokas naudojamas laikančiosiose konstrukcijose, svarbiausia jo savybė yra gniuždymo stipris, nes šilumą efektyviau izoliuoja termoizoliacinis atitvaros sluoksnis“, – paaiškino mokslininkas.

Tarkime, 20 centimetrų pločio keramzit-betonio bloko šilumos laidumo koeficientas – 0,18 W/m∙K, šiluminė varža – 1,11 W/m2∙K. Naudojant tokio tipo blokus būtų galima dėti vos 4–5 centimetrų termoizoliacinį sluoksnį – tai kur kas paprasčiau, nei naudoti pilnavidures silikatines plytas.

Stebuklų nemato

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto profesorius Vitoldas Vaitkevičius sako, kad daug ką statybos sektoriuje perimame iš Vakarų Europos, nemažai kas kuriama ir Lietuvoje, tačiau stebuklų ar originalių variantų turbūt nėra.

Gamintojų nuotr.

„Tai vis tik – standartiniai sprendimai. Klasikiniai blokeliai gaminami iš keramikos ar silikatinio betono ir geromis termoizoliacinėmis savybėmis nepasižymi. O jei blokeliai turi šalčiui nelaidžių intarpų, jų užpildui panaudotos medžio drožlės, termoizoliacinės savybės jau būna kitokios. Mažo tankio blokeliai turės tam tikras izoliacines savybes, tačiau kiekvienas atvejis išskirtinis. Taigi būtina išanalizuoti, kokios medžiagos panaudotos gamyboje, kiek sumažintas tankis“, – sakė V. Vaitkevičius.

Gaminant mūro blokelius ir sumaišant, pavyzdžiui, mineralizuotas eglės medžio drožles, cementą ir vandenį, išgausime medžio ir betono mišinį, iš kurio pagaminti blokeliai įgys tikslią formą, bus lengvi, atsparūs šalčiui ir ugniai.

Būtent medžio ir betono mišinio blokelius gamintojai dažniausiai pristato kaip „šiltus“. Vieno iš tokių blokelių gamintojų atstovas Ignas Kontautas nelinkęs termino „šilti blokeliai“ vadinti reklaminiu triuku. Jo teigimu, ši technologija patentuota dar po pirmojo Pasaulinio karo Amerikoje.

„Buvo žvalgomasi medžiagos, kuri galėtų atlaikyti atšiaurias klimatines sąlygas, didelį kiekį kritulių, saulės kaitrą. Galiausiai pastebėta, kad ant tų eksperimentinių pastatų kregždžių lizdai išlieka ilgiau nei ant kitų. Taip buvo išgrynintos cheminės ir fizikinės blokelių savybės“, – pasakojo I. Kontautas.

Taigi pasistatyti ilgaamžį būstą, jei tik nebijoma naujovių, šiandien nėra ypač sudėtinga ar brangu. Bėda tik ta, kad mūsų statybininkai daugiausia mokomi mūryti tik iš plytų, o kai reikia imtis kitų medžiagų, pradeda mosuoti rankomis – vieni tingi, kiti bijo rizikuoti. Taip ir sukamės tradicinių medžiagų rate.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų