Saugūs namai – nebūtinai tvirtovė

Saugūs namai – nebūtinai tvirtovė

Namų saugumą žmonės pirmiausia supranta tiesiogiai pagal formuluotę: saugūs nuo įsilaužėlių, storomis durimis, patikimais garažo vartais, apsaugoti saugos sistemomis, vaizdo stebėjimo kameromis. Vis dar pasitaiko žmonių, kuriems vitrininiai langai asocijuojasi su nesaugumo jausmu. Tačiau architektai tvirtina, kad požiūris į būsto saugumą turi būti platesnis, visapusiškesnis. Projektuoti reikia ne tik kvadratinius metrus ar aukštų skaičių. Svarbiausia –nusimatyti kriterijus, juos teisingai pagrįsti, suformuoti užduotį ir ją įgyvendinti. Labai svarbu nesiblaškyti ir laikytis plano. Tad kokiais kriterijais reikėtų vadovautis siekiant pasistatyti saugų namą?

Projektavimo stadija

„Namų saugumą pirmiausia vertinčiau ne per fizinio saugumo prizmę, o per psichologinio – kaip žmogus jaučiasi namuose. Kai žmonės suvokia, kas padeda saugiai jaustis namuose, jie jau kitaip vertina ir investicijas į būstą. Tuomet išvengiama pasvarstymų, kad reikia rinktis pigesnę šiltinimo medžiagą, paisoma, kokia atmosfera namuose sukuriama, kaip juose jausis vaikai ir suaugusieji“, – kalba architektas Rytis Kaminskas.

Ar reikia, kad suplanavę statytis namą gyventojai turėtų ne tik aiškią saugaus būsto viziją, bet ir įsivaizduotų, kaip viskas turi būti įgyvendinta, ir savo idėjas išdėstytų architektui? Architektai į tai žiūri skeptiškai. Jiems labiau patinka, kai užsakovai parodo visišką pasitikėjimą ir tikisi optimalių sprendimų.

„Juk užsakovai dažniausiai nėra statybų specialistai. Jie dirba kitus darbus, tad ar būtina dar vienais rūpesčiais apsisunkinti? Jiems užtektų atsakingai išsirinkti kompetentingus projektuotojus, jais pasitikėti. Blogiau būna tada, kai būsimas užsakovas pareiškia žinantis, ko nori, ir geriausiai suprantantis, kaip viską padaryti. Gerai, kai užsakovai nusimato strateginę viziją, bet pareiškimas „aš viską žinau“ dažniausiai nuteikia nekokiam rezultatui. Itin dažnai vadovaujamasi stereotipais, nenoriai priimami nauji ir šiuolaikiški sprendimai. Labiau paisoma kaimynų rekomendacijų, mieliau naudojamasi informacija internete. Tuomet tenka raminti, aiškinti, kad namo statybos nėra kasdienis reiškinys ir kad viską reikia daryti pasvertai, apgalvotai. Tai, kas tinka kaimynui, nebūtinai turi būti geriausias sprendimas jums. Tik asmeniniais kriterijais grįstais ir profesionaliai parinktais sprendimais galima užsitikrinti jaukius ir saugius“, – pasakoja architektas R. Kaminskas.

Kaip susikurti privatumą?

Ne visuomet galima įsigyti norimą sklypą ar pasirinkti kaimynus. Tačiau įmanoma taip suprojektuoti namą, kad jame būtų jaučiamas privatumas, savotiškas atsiribojimas nuo kaimynų, supančios aplinkos. Architektas turi išmanyti ir patarti, kurioje pusėje galėtų būti vitrininiai langai, kurioje – mažesni, kaip suplanuoti interjero zonas, kad būdamas viduje žmogus jaustųsi atribotas nuo išorės, praeivių žvilgsnių.

Nereikia suprasti, kad būtinai kažkas turi stebėti jus pro langus. Lietuvoje yra nemažai pavyzdžių, kai nelabai patraukliame miesto kvartale, kur kaimynystė nėra prestižinė, namai suprojektuojami taip, kad visiškai nesimato ir nejaučiama nepageidaujama aplinka. Tada žmonės savo erdvėje jaučiasi jaukiai, saugiai. Užtenka jiems keletą dienų pabūti kitokioje aplinkoje, kur privatumo suformavimo klausimai nėra išspręsti, ir iš karto pajuntamas diskomfortas. Taip pat suprantama, jog jų būstas suteikia saugumo jausmą.

Ekologijos samprata

Namo ekologiškumo didžioji dalis žmonių tiesiogiai nesieja su saugumu. Ekologija – atskira ir palyginti sudėtinga tema kalbant apie saugią statybą. Išsiaiškinti produktų tikrąją sudėtį ir sužinoti, ar jie iš tikrųjų ekologiški, yra labai sunku ir praktiškai neįmanoma. Nė vienas gamintojas ant medžiagų pakuotės nepažymės, kad produktas skleidžia kenksmingas medžiagas, daro neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Dažniausiai priešingai – visi pažymi, jog medžiagos ekologiškos, sveikos.

„Manau, kad dažniausiai užtenka to, ką deklaruoja gamintojai. Bet jeigu į ekologiją žiūrima paranojiškai, produktų sudėtis narstoma iki smulkiausių dalelyčių, standartinės statybinės medžiagos gali būti ir netinkamos namo statybai. Tuomet lieka išeitis statytis eksperimentinius namus, ieškoti tam itin ekologiškų medžiagų. Lietuvoje yra ne vienas namas iš šiaudų, pastatytas naudojant šiuolaikiškas technologijas jų konstrukcijai. Vidaus apdailai naudojamas molio tinkas, kuris padeda reguliuoti vidaus mikroklimatą. Man asmeniškai tokia statyba atrodo kiek sudėtinga, tačiau įvairenybių yra beveik visose srityse. Svarbu, kad ekologišką idėją pavyktų išlaikyti visame statybos procese ir po to gyventi ekolologiškai“, – kalbėjo architektas R. Kaminskas.

Pasitaiko, kad į medžiagų ekologiškumą žiūrima perdėtai, analizuojamos visos sudedamosios dalys ir suradus net menkiausią abejonių keliančią detalę nenorima pirkti gaminių, nors šie ir labai patinka.

„Kartais akivaizdžiai perlenkiama lazda. Kai nedidelė detalė tampa labai svarbi pasirenkant medžiagas, pasakau, kad, pavyzdžiui, name esantys baldai galbūt labiau kenksmingi, tačiau dėl to klausimų nekyla“, – sako architektas.

Pašnekovo manymu, dažnai prisiklausoma mitų ir jais vadovaujamasi užuot pasigilinus į tikrąją situaciją. Ekologiškumo tema dabar yra ant bangos, bet žmonėms reikėtų apie tai aiškinti kiek kitaip. Gal mažiau akcentuoti atskirų gaminių medžiagų sudėtį, o pradėti nuo teisingai paruoštos statybų aikštelės, atliekų rūšiavimo ir ekologiškos gyvensenos pagrindų.

Energinis efektyvumas

Energinis efektyvumas neatsiejamas nuo saugumo. Architektas R. Kaminskas įsitikinęs – energiškai efektyviame name gyventi tikrai saugiau. Čia sukurtas maksimalus komfortas: namuose visuomet šviežias oras, nėra šaltų paviršių, nereikia baimintis peršalti.

„Jeigu pamėgintume paskaičiuoti, kiek kartų serga žmogus, gyvenantis energiškai efektyviame name, turbūt statistika būtų žymiai mažesnė, palyginti su gyvenančiaisiais žemos energinio efektyvumo klasės namuose. Energiškai efektyviame name tikrai nereikia priminti vaikams, kad jie užsimautų šlepetes ar vilnones kojines. Nereikia bijoti, kad ropodamas grindimis kūdikis sušals ir susirgs. Komfortiškai suprojektuotame name tikrai yra saugiau“, – sako R. Kaminskas.

Atlikti tyrimai parodė, jog 12–14 kv. metrų ploto miegamajame, jeigu namas nėra energiškai efektyvus ir jame neįrengta rekuperacinė sistema, šviežio oro pagal normatyvinius rodiklius pristigs jau po kelių valandų, nors prieš tai kambarys bus gerai išvėdintas atidarius langus. Žinoma, jeigu namas nesandarus, yra didelių plyšių, oras iš lauko pateks į patalpą. Tačiau jeigu langai sandarūs, jau po kelių valandų žmonės kvėpuos nešvariu oru. Saugu tai ar nesaugu?

Funkciniai elementai energiškai neefektyviame name irgi gali prisidėti prie nesaugumo. Antai žmogus, kad nesušaltų, užsimauna vilnones kojines arba jomis apauna vaiką. Lipant lakuotais laiptais ar vaikštant lakuotu parketu galima paslysti ir susižeisti. Vaikštant basomis kojomis taip galbūt neatsitiktų. Bet vaikščioti basomis galima tuomet, kai namas energiškai efektyvus ir grindų paviršius šiltas.

„Jeigu projektuodamas nekelsi šių klausimų, po kurio laiko neabejotinai susidursi su panašiomis problemomis. Velnias, čia gi slidu, ką daryti? Bet juk egzistuoja sprendimai, pašalinantys pavojų paslysti. Čia ir yra užduotis architektams, kad jie išsiaiškintų visas detales prieš projektuodami, kuo geriau sužinotų žmonių poreikius bei lūkesčius ir užkirstų kelią nesklandumams“, – aiškina architektas.

Bemaž visi namuose veikiantys prietaisai naudoja elektros energiją ir dažnai nuogąstaujama, kas bus, jeigu ilgesniam laikui dings elektros energijos tiekimas. Juk tai reiškia, kad nustos veikti šildymo sistema, kiti prietaisai. Bet energiškai efektyviame name tikrai nekils pavojus sušalti, sandariame name temperatūra iki kritinės ribos nenukris ir po savaitę spaudžiančio šaltuko.

„Nors įvairios stichinės nelaimės pas mus gana retas reiškinys, jų gali pasitaikyti. Ir kuo namas energiškai efektyvesnis, tuo jame bus saugiau. Kai namas šiltas, tikrai nebaisu, jeigu elektros tiekimas bus nutrauktas parą ar dvi“, – sako R. Kaminskas.

Išmaniosios technologijos

Projektuojant saugų namą svarbu įvertinti ir išmaniojo būsto technologijų galimybes, kurios yra praktiškai neribotos. Šiandien nuotėkio rėlės ar panašūs įrenginiai nebeišskiriami kaip kažkuo ypatingi. Jie jau yra savaime suprantami. Panašiai yra ir su informacija apie namų būklę, siunčiama į išmaniuosius įrenginius. Mums nebereikia galvoti, ar namuose nepalikome įjungto lygintuvo, ar nepamiršome išjungti viryklės – išmaniosios namų valdymo programos šiuos klausimus išsprendžia.

Vienu telefono mygtuko paspaudimu galima išjungti namuose visus nereikalingus įrenginius, paliekant reikiamas sistemas veikti budėjimo režimu. Namo saugumui „smart“ technologijos tikrai labai svarbios. Pavyzdžiui, projektuojant langus reikėtų atsižvelgti ne tik į kaimynystę, bet ir į pasaulio šalių kryptis. Jeigu dėl pietų pusėje suprojektuotų vitrininių langų namui iškyla grėsmė perkaisti, naudojant išmaniąsias technologijas saulę galima uždengti žaliuzėmis ar ritininėmis užuolaidomis.

Saugumo pojūtį galima sukurti ir išmaniai valdant namo apšvietimą tiek lauke, tiek interjere. Teritorijos apšvietimas jus pasitinka grįžtančius tamsiu paros metu ir automatiškai apšviečia teritoriją ir būsto prieigas. Interjere budintys ir silpnai šviečiantys sprendimai užtikrina jūsų ir šeimos narių, ypač vaikų ar senolių, judėjimą nakties metu. Išmaniai užsidegantys šviestuvai ne tik užtikrina saugų judėjimą – teisingas šviesos spektras neišbudina organizmo. Jei apie reikalavimus apšviestumui daugiau dėmesio skiriama visuomeniniuose projektuose, to negalima ignoruoti ir privačiuose namuose. Juk čia irgi yra darbo bei poilsio zonos, kuriose reikalingas skirtingo intensyvumo ir skirtingos kokybės apšvietimas. Bet tai, kas tinka visuomeniniuose pastatuose, nebūtinai tinka privačiuose namuose. Netinkamai suprojektuotas apšvietimas namuose gali būti labai svarbi priežastis, dėl ko bus sunku pailsėti. Pradėjus gyventi, šias priežastis bus sunku identifikuoti be specialistų.

Dėl saugumo vis dažniau rekomenduojama atsisakyti įprastų durų raktų. Raktais rakinamas spynas siūloma pakeisti elektroninėmis dėl kelių priežasčių: įprasti raktai dažnai pametami, jų reikia ne vieno. Elektronines spynas galima kontroliuoti, žinoti, kada, pavyzdžiui, atėjo ir išėjo auklė, namų tvarkytojai. Nesant reikalui ne šeimos nariai negalės patekti į namus, nuotoliniu būdu nustačius apribojimus. Šiokių tokių rizikų irgi yra, tačiau rakinti namus elektroninėmis spynomis šiais laikais labiau saugu nei nesaugu.

Finansinis saugumas

Namų, kurie suprojektuoti ir pastatyti žvelgiant į ateitį, likutinė vertė kur kas didesnė nei įprastų namų. Jeigu namas energiškai ypač efektyvus, jo eksploatacijos sąnaudos mažos. Vadinasi, komunalinėms išlaidoms neišleidžiama daug pinigų, tokio namo savininkas tampa kur kas saugesniu klientu bankui, nes sutaupytus pinigus gali skirti paskolai mokėti.

Kai namų eksploatacijos sąnaudos mažos, nebereikia papildomų alternatyvių energijos šaltinių, stengiantis sumažinti šildymo išlaidas.

„Vienu metu tikrai dažnai pasitaikydavo, kai brangstant dujoms jomis kūrenami katilai būdavo keičiami granuliniais arba ieškota kitokių alternatyvų. Tačiau tokie pokyčiai turi būti numatyti projektuojant, kad būtų patogu. Juk ir granulėms, ir malkoms sandėliuoti reikalinga patalpa, įvairi papildoma įranga. Kai namas energiškai efektyvus, šildymo išlaidos – minimalios ir tikrai nebereikia sukti galvos dėl alternatyvų“, – įsitikinęs architektas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų