„Viadrus“ nuotr.

RENKAMĖS KIETOJO KURO KATILĄ

RENKAMĖS KIETOJO KURO KATILĄ

Šiuo metu Lietuvoje populiariausi yra kietojo kuro katilai. Jų pasirinkimas – vienas atsakingiausių sprendimų statant namą ir įrengiant šildymo sistemą. Taigi į ką reikia atkreipti dėmesį, kad namuose nebūtų šalta, o pinigai neiškeliautų kartu su dūmais?

5 SVARBIAUSI ASPEKTAI

GAMINTOJO PATIKIMUMAS. Egzistuoja keletas kietojo kuro katilų rūšių: viršutinio degimo (įprasti), dujų generaciniai (smilkstančios medienos dujos su priverstiniu oru deginamos antrąkart), granuliniai (automatizuotas kuro padavimas).

Labai svarbu atsižvelgti į gamintojo patikimumą. „Šiuo metu labai daug smulkių gamintojų (Turkijos, Lenkijos, Bulgarijos ir kt.), kurių gyvavimo laikas trumpesnis nei jų produktams teikiama garantija, dažnai ir jų atstovų patirtis neviršija vienerių metų. O juk katilai yra sprogūs (ypač plieniniai) ir galintys sukelti gaisrą įrenginiai“, – atkreipia dėmesį 100 metų gyvuojančios kietojo kuro katilus gaminančios įmonės „Viadrus“ atstovas Darius Jurgaitis, jau 20 metų tiekiantis šios įmonės produkciją Lietuvos rinkai.

PRIEŽIŪROS IR APTARNAVIMO GARANTIJA. Anot pašnekovo, ne mažiau svarbi ir katilo aptarnavimo garantija. Jei vis dėlto katilui kas nors nutiks, – o nuo to apsidrausti neįmanoma, – per kiek laiko bus pašalintas gedimas, kiek užtruks reikiamos detalės pristatymas (nepriklausomai nuo to, ar tai senas modelis ar naujas) ir kvalifikuoto specialisto darbas, šalinant gedimą. „Viršutinio degimo katilų detalių nėra daug, tačiau sulūžus durelėms, traukos reguliatoriui ar sprogus sekcijai, svarbu žinoti, per kiek laiko iš Turkijos atkeliaus tas elementas ir ar turės santechnikas specialius raktus, kurių reikia pakeisti, pavyzdžiui, per Kalėdas sprogusią sekciją. O ką kalbėti apie pačius reikliausius priežiūrai – granulinius – katilus: teisingas šių degimo proceso sureguliavimas gali lemti maždaug 20 proc. kuro sąnaudų skirtumą, vidutiniškai sudarantį apie 1000 litų“, – primena specialistas.

KLIENTO POREIKIAI – ESMINIS KRITERIJUS. Kietojo kuro katilas turi būti parinktas pagal konkrečius kliento poreikus. Viršutinio degimo katilai parenkami ne tik pagal jų galingumą, bet ir įvertinus šildymo sistemos tūrį, kūrenimo dažnumą, kamino trauką ir t. t. Jeigu sistema turi akumuliacinę talpą, rekomenduojamas galingesnis katilas, kad talpai įkrauti nereikėtų nuolat vaikščioti į katilinę. Tačiau jeigu katilas per galingas, kyla rizika, kad termofikatas tiesiog užvirs, sutriks dūmų trauka, nes ją slopinant krinta temperatūra dūmtraukyje ir didėja kondensato susidarymo tikimybė. Taigi rezultatas gali nuliūdinti: katilas apsineš derva, katilinė prisipildys dūmų, o įrenginio naudingumas kris daugiau nei 30 procentų.

Dujų generacinį katilą kūrenant drėgnesnėmis nei 20 proc. malkomis, su kiekvienu papildomu medienos drėgnumo procentu dujų generacijos principo naudingumas mažėja po procentą. Dviejų metų džiovinimo malkos įprastai būna 40–50 proc. drėgnumo, taigi reikalinga malkinė, kurioje būtų galima medieną džiovinti trejus metus.

KATILO TECHNINIAI DUOMENYS. „Komercinė nauda kartais sugundo gamintojus, ypač iš nesunkiai nuspėjamų valstybių, pagražinti savo rodiklius. Pavyzdžiui, tokio pat šildomo paviršiaus ir matmenų „žinomų gamintojų“ katilai, pagal deklaruojamus parametrus yra galingesni, tačiau pigesni. Gražiame aprašyme pateikti skaičiai (deja, nenurodytas standartas, kuriuo remiantis jie gauti). Vieni skaičiuoja vienokiomis sąlygomis (temperatūros, kuro kaloringumo, svorio ir laiko), kiti – kitokiomis. Kadangi nėra bendro gamintojų standarto, niekas už tuos duomenis neatsako. O gautų rezultatų skirtumai gali būti didesni nei 10 proc.“, – atkreipia dėmesį D. Jurgaitis.

KAINA. Kainą – deja, įprastai tai pagrindinis, o dažnai ir vienintelis kriterijus – dažniausiai pirkėjas supranta kaip mažiausią išleistą pinigų sumą, o pardavėjas – kaip didžiausią pelną. Pirkimo–pardavimo metu abi pusės jaučiasi labai drąsios, nes retai galvojama apie laiką. Tačiau katilo atsipirkimo kainą reiktų išdalyti maždaug 10 metų, įvertinant keturis pirmiau minėtus aspektus.

Kieto kuro katilo degiklis

„Viadrus“ nuotr.

 Degimo valdymas

Kalbant apie automatizuotus katilus būtina nepamiršti, kad labai svarbus ne tik šilumą perduodančio paviršiaus plotas, bet ir degimo proceso valdymo galimybės: ar lengvai ir dažnai vartotojas galės kontroliuoti degimo procesą. „Didžiausia klaida manyti, kad kuo didesnė granulių talpa, tuo geriau, tačiau tai tas pats, kaip didelis nekokybiško benzino bakas automobilyje“, – palygina „Viadrus“ atstovas. Dažniausiai kuo sudėtingesnė automatika, tuo daugiau problemų kyla eksploatuojant. Lietuvoje sunku įsigyti kokybiškų granulių, nes dauguma tokių yra eksportuojamos, todėl degiklių gerumas kartais priklauso nuo to, ar jis toleruoja tik labai kokybiškas, ar ir prastesnes, pigesnes granules.

Kieto kuro katilas

kieto kuro katilas, pritaikytas deginti ir granules. „Viadrus“ nuotr.

Specialisto komentaras

Darius Jurgaitis,

UAB Efektyvaus šildymo centras direktorius

„Dėl visų minėtų priežasčių populiarėja kombinuoti katilai. Būna, kad vartotojas netinkamai įvertina savo išlaidas kurui, priežiūros skrupulingumą, kūrenimui skiriamą laiką ir kt. Tokiu atveju, net ir kilus problemų eksploatavimo metu, jis gali granulinį katilą nesunkiai perdaryti į viršutinio degimo ir sulaukti, kol meistras išvalys degiklį ar bus pristatytos granulės, o paskui vėl grįžti prie ankstesnio kūrenimo būdo.

Taip pat sparčiai populiarėja katilai, galintys vienu metu deginti ir malkas, ir granules – tokiuose įrenginiuose viskas vyksta automatiškai. Kol malkų kaitros pakanka palaikyti norimą temperatūrą, granulinis degiklis miega, tačiau gęstant malkoms jis automatiškai užsidega ir toliau temperatūrą palaiko degančios granulės. Žinoma, toks patogumas kainuoja, tačiau padeda taupyti kurą.

Granuliniai katilai

Pastaruoju metu sparčiai auga granulinių katilų paklausa. Jie minimaliai teršia aplinką ir drauge išskiria daug šilumos, yra ekologiški ir lengvai prižiūrimi. Nors granulės nėra pats pigiausias kuras, o ir kūrenimas jomis kainuoja brangiau negu kitu kietuoju kuru, tačiau žmones tokie katilai žavi ir tuo, kad jų priežiūra nereikalauja daug vargo.

Granulinis katilas

„Umega“ nuotr.

Montuoti nesudėtinga

Utenoje veikianti AB „Umega“ gamina įvairius buitinius šildymo katilus, tarp jų ir granulinius. Bendrovės pardavimų vadovas Martynas Karpavičius paneigė nuomonę, kad granulinių katilų montavimas sudėtingesnis negu malkinių. Esą jų gaminamus katilus, į kuriuos kuras parduodamas automatizuotai, montuoti taip pat nesudėtinga, kaip ir kūrenamus kitos rūšies kuru.

„Kadangi tai automatizuoti katilai, jie skiriasi nuo kitų galimybe prijungti papildomus modulius, kuriuos valdo katilas. Kiek tų modulių, siurblių ar kitų priedų reikia prijungti, priklauso nuo kliento noro. Prijungus katilą prie sistemos svarbiausias momentas yra jo paleidimas. Reikia testuoti, ar visi elektriniai priedėliai veikia ir atlieka savo funkciją, sureguliuoti optimaliausius oro ir  kuro padavimo režimus, išmatuoti išmetamųjų dalelių koncentraciją ir temperatūrą. Visa tai atliekame tam, kad vartotojas, naudodamas įrenginį, gautų maksimalią naudą“, – teigė M. Karpavičius.

Vandens kiekis, kurio reikia katilui, anot pašnekovo, priklauso nuo sistemos sudėtingumo, tai yra nuo to, kiek name radiatorių, ar šildomos grindys, kiek yra akumuliacinių talpų ir pan. Nuo to, ar šildymo sistema yra atvira, priklauso tai, kokiu būdu į katilą paduodamas vanduo. Atvira šildymo sistema paprastai būna seno tipo katiluose. Tokiu atveju plečiamasis bakelis yra aukštai ir turi plūdę, rodančią vandens lygį (panašiu principu veikia unitazo bakelis).

„Šiuolaikiškose katilinėse yra uždari plečiamieji bakeliai, kurie kitais principais nurodo vandens kiekį sistemoje. Jeigu vandens trūksta, katilas gali jo automatiškai pasiimti iš vandentiekio“, – paaiškino specialistas. Uždarose šildymo sistemose būna įrengtas cirkuliacinis siurblys, per kurį cirkuliuoja vanduo: išeina šiltas ir grįžta atvėsęs.

Ekologiška

Granulių vienos tonos kaina yra apie 550–700 litų. Ji priklauso nuo granulių kokybės ir metų laiko, kada jos įsigyjamos. Tai ne pati žemiausia kietojo kuro kaina, tačiau granulėmis šildyti namą yra patogiau ir ekologiškiau, be to, jos išskiria daugiau šilumos.

M. Karpavičius teigė, kad granuliniai katilai minimaliai teršia aplinką. Jų degimo proceso metu efektyviai sudeginamas kuras, taigi į aplinką patenka tik labai nedidelis kietųjų dalelių kiekis. „Kietosios dalelės beveik visos sudeginamos katile, o vartotojas gauna maksimaliai šilumos, o ne, kaip sako liaudis, išleidžia ją pro kaminą“, – pastebėjo specialistas.

Valyti nesudėtinga

Granulėmis kūrenami katilai vartotojus žavi ir dėl nesudėtingos jų priežiūros. Pasak pašnekovo, tokius katilus valyti nesudėtinga – visus darbus gali atlikti vartotojas. Degimo kamerą ir degiklį rekomenduojama išvalyti kartą per savaitę, pelenų dėžę – pagal poreikį. Taip pat keletą kartų per metus reikėtų išvalyti kuro talpyklą ir kitus mechanizmus ir bent kartą per metus – šildomus paviršius.

Nuo to, ar dažnai katilas valomas ir kokia naudojamo kuro kokybė, priklausys, kiek laiko jis tarnaus. Katilo amžių lemia ir keletas kitų veiksnių, į kuriuos M. Karpavičius siūlė atsižvelgti dar iki instaliuojant sistemą. Svarbiausia – užtikrinti, kad į katilą grįžtančio vandens temperatūra būtų ne žemesnė negu 60 ºC  – taip katilas išvengs korozijos.

Vienas katilas keliems namams

Priklausomai nuo katilo galios ir jo kuro talpyklos, vienu katilu galima apšildyti ir kelis namus. Tiesa, tam veikiausiai prireiks pramoninio katilo, iki 100 kW ar didesnės galios.

Ar įmanoma į granulinį perdaryti malkinį katilą, priklauso nuo turimo katilo tipo. Ketinantiems perdaryti šildymo sistemą M. Karpavičius patarė pasikonsultuoti su gamintoju, kokius pakeitimus reikėtų atlikti katile (pvz., norint integruoti degiklį, gal reikia išpjauti pertvarėlę arba durelėse padaryti kiaurymę, kuri atitiktų degiklio diametrą).

„Šildymo sistemos pakeitimai bus susiję ir su papildomų elektrinių prietaisų prijungimu, jeigu vartotojas norės prijungti papildomą siurblį ar automatiškai valdyti maišymo vožtuvą“, – sakė M. Karpavičius.

Granulių kaloringumas rodo, kiek šilumos jos pagamina degdamos. Kaloringumas priklauso nuo kuro kokybės ir skirtingų gamintojų gali skirtis daugiau nei 20 proc. Deja, ne visada tai parodo kaina. Trupių, mažai kaloringų, didelio peleningumo – tokių granulių pigiai prisipirkę, vėliau kaltina katilą, neva šis prastai veikia.

Komentarai

  • ar teisingai yra rasoma informacija apie apsildoma plota prie kietojo kuro katilu? teke girdeti, kad buna neapsildo tokio ploto kaip nurodyta. gal tai priklauso nuo to ar su malkom sildo ar akmens anglim? renkuosi toki katila https://www.senukai.lt/p/kietojo-kuro-katilas-vienybe-16/40zd, rasoma, kad apsildo 175 kv.m. kokia mazdaug yra galima paklaida apsildymo ploto? nuo ko tai priklausytu?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų