Protingų namų sistemą dar gaubia begalė mitų

Protingų namų sistemą dar gaubia begalė mitų

Išmanusis namas – ką ši samprata reiškia iš tikrųjų? Kaip padaryti savo namą technologiškai intelektualų ir kaip tai pasiekti? Kokie įrenginiai sudaro protingus namus ir kaip jie veikia? Laikas atsakyti į svarbiausius klausimus šia tema.

Rinkodaros triukas?

Savo namus aprūpiname vis naujesniais daiktais: novatoriškais buitiniais prietaisais, didžiuliais plokščiaekraniais televizoriais ir pažangiausiomis skaitmeninėmis namų kino ir garso sistemomis. Visgi neretu atveju visais šiais privalumais naudojamasi tradiciniu, neefektyviu būdu. Tačiau tikrai modernūs namai yra tie, kuriuose įdiegta išmanioji bendra sistema.

Ką mes gauname naudodamiesi išmaniųjų namų sprendimais? Įmonės „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis pastebėjo, kad po fraze „išmanusis namas“ gali slypėti bet kas. Šis apibūdinimas gan „išplaukęs“ ir dažnai tėra tik rinkodaros triukas.

Per šešiolika darbo Lietuvos rinkoje metų R. Skurdeniui tenka susidurti su įvairiais gamintojais, jų įsisteigė pačių įvairiausių. „Tikrai ne viską galima vadinti išmaniųjų namų sistemomis, kaip kartais daroma dabar. Netgi daugiabučius statytojai sugeba pavadinti išmaniaisiais vien dėl to, kad juose įrengta telefonspynė su piršto antspaudo nuskaitymu arba šildymas, kurį galima reguliuoti išmaniuoju telefonu“, – stebėjosi tokiu požiūriu R. Skurdenis.

Jo įsitikinimu, išmanusis namas yra visų inžinerinių sistemų visuma – bendras veikimas bendroje sistemoje, išgaunant geresnį rezultatą, nei jis galėtų būti atskirai. Iš viso to išplaukia sistemų sinergija – tokio namo gyventojas jaučiasi komfortiškai, patogiai. Visgi yra trys „banginiai“, išmaniųjų namų pamatai: apšvietimas, šildymas ir vėdinimas.

Kalbant apie išmaniuosius namus, neretam iškyla asociacija su kosminiu erdvėlaiviu. R. Skurdenio manymu, tokias vizijas greičiausiai suformuoja fantastiniai filmai, literatūros knygos: „Iš tikrųjų realybė stipriai skiriasi, nebent kas nors specialiai norėtų įsirengti tokį erdvėlaivį.“

Atrodytų, kad visus šiuos išmanumus galėtum įvaldyti, turi būti inžinieriumi. Su tokia išvada R. Skurdenis taip pat nesutiko. Anot jo, dažniausios klaidos – netinkamas pasirinkimas, neįsiklausymas į specialistų patarimus. Specialistai, išanalizavę individualius šeimos poreikius, sureguliuoja sistemą taip, kad nekiltų jokių neaiškumų. Tokios pat sistemos naudojamos biuruose, viešbučiuose. Pastarųjų reikalavimai griežti – sistema turi būti suprantama visiems lankytojams, net atvykusiems pasisvečiuoti vienai dienai. Tad išmaniosios sistemos taip ir pavadintos – jų valdymas yra aiškus, visiems suprantamas. Žinoma, jeigu viskas yra kokybiškai įgyvendinta.

Pasak R. Skurdenio, inžineriniai niuansai neturėtų užgulti vartotojo pečių, klientas turi gauti jau veikiantį produktą, kurį prižiūri profesionalai.

Žinoma, įsivaizdavimą apie tai, kas, kaip ir kokiu laiku turėtų vykti, klientas turi turėti. Prieš įsirengiant sistemą geriausia būtų sakyti teisybę ir nepagražinti savo gyvenimo įpročių (tai kartais pasitaiko), nes vėliau vis tiek teks skambinti programuotojui ir prisipažinti, kad ne visiškai teisingai buvo apgalvota numatyti bėgti penktą valandą ryte krosą ir užprogramuoti tokiam laikui dušą – tai šiek tiek nutolę nuo realybės. Internetu programuotojas gali pataisyti daugelį buitinių funkcijų, numatyti, kas ir kada įsijungs, kas turi sušilti ir pan. Funkcijas galima pasikeisti ir išmaniojo telefono ekrane.

„Bet mygtuko funkcionalumo pats pasikeisti negali, tarkime, šiandien buvo muzika, rytoj apšvietimas – tai turi padaryti programuotojas. Tam tikro lygio įsikišimas į sistemą vartotojui neleidžiamas arba taip padarius nebegalima reikalauti atsakomybės ir garantijų iš sistemos diegėjų. Kiek esame susidūrę, ypač tokius pakeitimus mėgsta informacinių technologijų srityje dirbantys klientai“, – pastebėjo R. Skurdenis.

Per laistomą pievą tarsi dievas

Ar lietuviai imlūs išmaniosioms technologijoms? „Esame sveikai konservatyvūs ir racionalūs, panašesni į vokiečius. Svarbiausia, kad būtų patogu, o ne didžiuotis prieš kaimynus. Egzotiškų prašymų, priešingai nei pas kaimynus Rytų kraštuose, netenka išgirsti“, – vietinio vartotojo portretą atskleidė „JUNG Vilniaus“ vadovas.

R. Skurdenis prisiminė vieną iššūkių, kurį teko įgyvendinti bendrovės „JUNG Vilnius“ partneriams Rusijoje. Ir, kaip spėjama, sumanymas buvo daugiau dėl prestižo. Užsakovas norėjo eiti per laistomą pievą tarsi dievas – vandens srautas turėjo „prasiskirti“. Realizuoti šį sumanymą nebuvo lengva, bet pavyko integravus kameras. Juk techniškai galima padaryti bemaž bet ką. Visgi vėliau sprendimo įgyvendintojai pripažino, kad tas prašymas turėjo ir praktinės naudos, nes dabar visai nesunkiai galima šią technologiją pritaikyti, tarkime, pjaunant veją, kuri tuo metu būna laistoma.

Pasak R. Skurdenio, standartinio išmaniojo namo paketo negali būti. Kiekvienas gyvename skirtinguose namuose, turime savus pomėgius, režimą, darbų ir poilsio grafikus. Bet tokių „pasidaryk pats“ komplektų galima įsigyti internetinėse parduotuvėse, tokių siūlo ir mobiliojo ryšio operatoriai.

„Išmaniųjų namų krypčių yra daug, viena jų – pardavinėti standartinius komplektus. Pigiai, visiems vienodus. Sukomplektavai – imk, štai dėžutė, instrukcija. Pats įsijungei, pats atsakai už jo veikimą“, – sakė pašnekovas ir pabrėžė, jog tai nėra labai patikima, bet rinkai reikia ir tokių sistemų.

Profesionalios sistemos reikalauja specialaus projekto, diegėjo, užtat jos tarnauja dvidešimt ar trisdešimt metų. Nors abi sistemos turi tą patį protingo namo sistemos pavadinimą, tai yra visiškai skirtingi lygiai.

Projektuojant naują namą didžiulis pranašumas yra nusimatyti ir į projektą įtraukti išmaniojo namo sistemą, nes jau atlikus elektros ir kitų laidų instaliacijos darbus, atlikus apdailos darbus, galimybės lieka apribotos. Tačiau ir tokiu atveju namą galima padaryti išmanųjį. Visgi kažko nebus galima įgyvendinti, kažkas atsieis brangiau.

Bevielės sistemos – mažiau patikimos

„Taip, egzistuoja bevielės sistemos, tačiau geresnė kokybė gaunama įrengus stacionarią instaliaciją. Be to, bevielės sistemos gali susidurti su tam tikrais niuansais. Antai šiandien vieni radijo dažniai yra leidžiami, o po penkerių metų galbūt tų dažnių prireiks naujos kartos televizijai arba 5G ryšiui.

„Uždraudus naudoti dažnį tampi nelegalu. Radijo bangų sistemos daug mažiau apsaugotos nuo atsitiktinumų, – įspėjo išmaniųjų namų ekspertas. – O kas, jeigu trukdžiai taps neišvengiami biuro ar viešbučio išmaniajai sistemai, kuri valdo pastato šildymą, vėdinimą? Pasitikėti tokiais dalykais nėra gerai, didelė tikimybė, kad gali kilti problemų.“

Arba kita galima problema – dėl sistemos maitinimo. Dalis bevielės sistemos elementų maitinama baterijomis, akumuliatoriais. Vienu metu visos baterijos nenusilpsta – iš pradžių gali viena, po savaitės – kita. Žinoma, laikui bėgant galima suprasti, kurios sistemos dalies maitinimo elementas išseko. Tačiau reikia įsivaizduoti ir situaciją, kai namas parduodamas, o naujieji šeimininkai nežino visų niuansų. Iš pradžių viskas gali veikti puikiai, bet vėliau sistema ima streikuoti. Ir nėra galimybės susisiekti su buvusiais šeimininkais, nėra ir dokumentacijos. Tad kaip viską išnarplioti?

Visgi R. Skurdenis pripažino: ir bevielės sistemos turi teisę egzistuoti bent jau paprastesniuose projektuose, privačiuose būstuose. O į ateitį orientuotų pastatų automatizavimo technologijų derinius siūlanti įmonė „JUNG Vilnius“, pasak R. Skurdenio, yra kitoje barikadų pusėje.

„Taip, mūsų laidinės sistemos irgi turi bevielius elementus, bet jie naudojami tik tada, jeigu neįmanoma kitaip išsiversti, tarkime, reikia sumontuoti jungiklį ant stiklo. Priklijavai ir veikia. Kai kuriems net maitinimo elementų nereikia, nuo mechaninio paspaudimo generuojamos energijos pakanka išsiųsti signalą. Tai tėra priedas, kai neįmanoma nutiesti laido arba kai norima įvesti papildomą funkciją. Bet tokius įrenginius privalo įdiegti profesionalai“, – sakė R. Skurdenis.

Funkcionuoja be interneto

R. Skurdenis paneigė mitą, kad išmanusis namas yra valdomas vien išmaniojo telefono programėlėmis. Vadinamieji apsai (naršyklės pagrindu veikiančios taikomosios programos) ir išmanioji namo sistema neturi tiesioginės sąsajos. Esą tai tik dar vienas prietaisas sistemoje.

„Sistema privalo funkcionuoti be interneto. Išmanusis telefonas gali išsikrauti, kur nors dingti – negali būti jokio prisirišimo prie jo. Tik įsivaizduokite, dingsta internetas „Žalgirio“ arenoje, kuri valdoma išmaniosios sistemos. Tikrai negali taip imti ir tiesiog išsijungti“, – įtikinamą pavyzdį pateikė specialistas.

Internetas reikalingas tada, kai iš išorės norima pakeisti esamą režimą, įprastą rutiną. Pavyzdžiui, artėjant prie namų, gavusi GPS signalą sistema pamažu pradėtų šildyti namus. Bet, jeigu pamesi ar pamirši savo išmanųjį telefoną, ta sistema įsijungs automatiškai, kaip buvo suprogramuota anksčiau.

Skirstomasis skydas yra pagrindinis protingų namų elementas (nes jame sumontuoti vykdymo elementai), jis yra atsakingas už visos sistemos valdymą. Skirstomasis skydas jungiasi su visais komponentais ir internetu, kad vartotojai galėtų naudotis sistema net būdami toli nuo namų. Įrenginiai jungiasi vienas prie kito arba prie valdymo skydelio naudodamiesi viena iš belaidžių technologijų. Ryšio protokolai gali būti skirtingi, o skirtumai tarp jų pirmiausia susiję su patikimumu, diegimo ir konfigūravimo lengvumu bei galimybe vėliau išplėsti sistemą.

Specialisto komentaras

Prieš statantis namą būtina galvoti apie naudojimąsi juo

Darius Pupeikis, Kauno technologijos universiteto mokslininkas, Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas

Projektuojant pastatą vystoma idėja, kaip jis bus kuriamas. Vėliau eina įrengimo – gamybos ir statybos – etapas. Pastačius statinys yra naudojamas, prižiūrimas ir remontuojamas. Visi paminėti etapai yra glaudžiai susiję tarpusavyje.

Pastato architektūrinės, konstrukcinės ir inžinerinių dalių projektai gali turėti gan didelę išmaniųjų sistemų integraciją, arba priešingai – visišką nepriklausomumą.

Žinoma, niekas negali uždrausti išmaniųjų technologijų įsidiegti ir gyvenamajame konteineryje. Gali laikyti tą konteinerį išmaniuoju, tačiau statybos inžinieriai statinio išmanumą supranta kaip statinio elementų ir jo gyvavimo ciklo – planavimo, projektavimo, statybos ir naudojimo – procesų skaitmenizavimą.

Didžioji galia slypi skaitmeninio pavidalo informacijoje apie statinio sudedamąsias dalis (konstrukcijas, inžinerines sistemas), statybos technologinius procesus, statinio eksploatacijos ypatumus. Tipinės išmaniojo pastato (angl. Smart House) technologijos ar daiktų internetas (Internet of Things, IoT) tik papildo viena kitą ir suteikia daugiau galimybių sukurti išmanųjį statinį ar aplinką.

Pačioje idėjos apie statinį kūrimo pradžioje jau reiktų galvoti apie jo eksploatavimą, negailėti resursų sprendimų analizėms ir tyrimams, taikyti inovacijas. Būtina aiški strategija ir informacijos reikalavimai, atspindintys statytojo poreikius. Skaitmenizacija – tai priemonių visuma, įgalinanti sugeneruoti darnius sprendimus, užtikrinanti procesų efektyvumą, ekonominę, technologinę ir net socialinę naudą.

Išmanusis namas iškvietė policiją savo šeimininkui

Ne taip seniai viename mieste JAV policijos pareigūnai sulaikė asmenį, kuris ginklu grasino savo sutuoktinei susidorojimu. Teisėsaugininkai į jo namus atvyko, kai gelbėjimo tarnyba 911 gavo skambutį iš išmaniojo, kuris pats iškvietė policiją siautėti pradėjusiam savo savininkui.

Daugelis išmaniųjų namų funkcijų diegiamos tam, kad padėtų žmogui buityje, jos nėra pritaikytos veikti tokiomis situacijomis, todėl ir šis įvykis tapo žinomas tik dėl atsitiktinumo. Manoma, kad ateityje tik daugės tokių atvejų, kai išmanieji namai padės policijai aiškintis nusikaltimus panaudojant jų įrašus ar skambučio pagalbos liniją.

Viename iš atokių namų, kuriame kartu su savo drauge ir jos dukra buvo įsikūręs Eduardo Barrosas, kilo barnis, kurio metu vyras panaudojo fizinę jėgą ir grasino ginklu. Kažkuriuo momentu E. Barrosas paėmė ginklą ir pradėjo grasinti savo gyvenimo draugei susidorojimu.

Anot policijos atstovų, šaukdamas vyras pasakė frazę: „Tu ką, paskambinai šerifams?“ To užteko, kad išmaniojo namo sistema suvoktų šią frazę kaip „paskambinti šerifams“, ir surinko numerį 911. Operatorius kitame laido gale išgirdo klyksmus ir grasinimus namuose ir išsiuntė policijos ekipažą į įvykio vietą. Prie namų atvyko šerifai, kuriems pavyko išvesti vaiką ir moterį iš namo. Vėliau į įvykio vietą atvyko derybininkų komanda ir specialusis padalinys. Namo šeimininkas E. Barrosas buvo sulaikytas, jam buvo pateikti kaltinimai. Vietos policijos teigimu, išmaniųjų namų skambutis buvo lemiamas veiksnys šioje istorijoje, kuri galėjo baigtis tragiškai.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų