Protingas namas ir energinis efektyvumas – geras derinys

Protingas namas ir energinis efektyvumas – geras derinys

Patogumas ir didesnis komfortas, galimybė racionaliai naudoti resursus ir pasiekti didesnį būsto energinį efektyvumą – šie kriterijai svarbiausi lietuviams, nusprendusiems įsidiegti protingo namo sistemą. Visgi ar gali išmaniosios sistemos tiesiogiai daryti įtaką norui pasiekti aukštesnę energinio naudingumo klasę?

Į skaičiavimo formulę neįtraukiama

Teisės aktai reikalauja, kad šiuo metu naujai projektuojami ir statomi namai būtų ne žemesnės nei A+ energinio naudingumo klasės. Yra numatyti reikalavimai, kuriuos privalu pasiekti: atitinkamą langų ir atitvarų šiluminę varžą, sandarumo rodiklius. Taip pat būtina užtikrinti gerą patalpų vėdinimą, pasitelkti alternatyvius energijos šaltinius.

Norint patikrinti, ar pastatas pasieks A+ energinio naudingumo klasę, reikia atlikti skaičiavimus, įrašant į nustatytą formulę tam tikrus statinio parametrus. Jeigu, pavyzdžiui, nenorima investuoti į rekuperacinę vėdinimo sistemą, šį „nuostolį“ galima kompensuoti įsigyjant geresnių parametrų langus, tai pažymint ir nustatytoje formulėje.

Išmaniųjų namų sistema nepriskiriama prie tų namo „pagerinimų“, kurie leistų gauti papildomų balų siekiant aukštos energinio naudingumo klasės. Tačiau bendrovės „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis neabejoja, kad išmaniojo namo sistema leidžia pagerinti namo energinį efektyvumą.

„Kai sistemos veikia pagal žmogaus poreikį, energija veltui neeikvojama. Pavyzdžiui, naktį šildymo temperatūrą galima primažinti, juk taip ir medikai rekomenduoja – miegoti vėsiau yra sveikiau. Apšvietimas irgi suprogramuojamas taip, kad veiktų tik reikiamose zonose. Vadinasi, taupoma elektros energija. Jeigu namo sistemos padeda taupyti, tai namas yra energiškai efektyvesnis“, – sakė R. Skurdenis.

Imkime du namus: abu jie yra suprojektuoti ir pastatyti, kad atitiktų A+ energinio naudingumo klasę. Tačiau viename jų yra instaliuota protingo namo sistema, o kitame – ne. Ar tokiu būdu vienas bus energiškai efektyvesnis nei kitas? Gali būti taip, nors išmaniųjų namų sistema čia gali ir nevaidinti svarbiausio vaidmens. Anot specialistų, pirmiausia daug kas priklauso nuo to, kaip yra įvykdyti reikalavimai A+ klasei: ar minimaliai, ar priartėjant prie dar aukštesnės klasės.

Antra, didelę įtaką turi žmonių individualūs vartojimo poreikiai. „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis teigė, kad lygiai tokios pačios energinės klasės pastate išlaidos už komunalines paslaugas gali smarkiai skirtis.

„Vienai šeimai komfortiška kambario temperatūra yra 20 laipsnių šilumos, o kita negali gyventi žemesnėje nei 24 laipsnių temperatūroje. Arba viena šeima mažiau šildė patalpas, kuriose rečiau leisdavo laiką, tačiau gimė kūdikis ir visos patalpos pradėtos šildyti vienodai. Taigi išlaidoms pirmiausia įtakos turi individualūs poreikiai. O čia kaip tik ir gali padėti išmaniųjų namų sistema, kuri optimizuoja individualius poreikius ir mažina eksploatacines sąnaudas. Tad, žvelgiant per šią prizmę, A+ energinio naudingumo pastatas su įrengta išmaniųjų namų sistema bus energiškai pranašesnis už tokios pat klasės namą be sistemos“, – neabejojo R. Skurdenis.

Nematoma, bet jaučiama

Jei išmaniojo namo sistemos įdiegtos gerai, jų nematyti. Tiesiog gyvenama komfortiškai: sureguliuotas klimatas, drėgmė, gryno oro kiekis, apšvietimas. „Saulė pakaitino – užuolaidos automatiškai užsitraukė, žaliuzės pasisuko, o šviestuvai nepastebimai padidino savo galingumą“, – aiškino išmaniųjų namų ekspertas.

Universalios KNX sistemos paskirtis – sudaryti sąlygas patogiai valdyti gyvenamųjų ir darbo patalpų įrangą, atsižvelgiant į individualius poreikius. KNX technologija suteikia galimybę sujungti apšvietimo, šildymo, oro kondicionavimo, daugialypės terpės ir saugos įrangą į centralizuotą valdymo sistemą. KNX – europinis standartas.

Išmaniuosius namus sudaro daugybė skirtingų prietaisų – kuo jų daugiau, tuo „protingesni“ tampa būstai. Kai kurie komponentai yra atsakingi už saugumą, kiti pagerina patogumą, o dar kiti gali padėti sutaupyti, sumažinti sąskaitas už energiją, racionaliai valdyti išteklius.

Pats R. Skurdenis prisipažino jau dvylika metų besinaudojąs išmaniąja bendra sistema – šeimos bute įrengtas elektrinis šildymas. Tai esą pats brangiausias šildymo būdas – tad, nori nenori, racionalizavimo reikėjo.
Logika paprasta: kol šeimos nėra namuose (darbuose, mokykloje), automatiškai įsijungia ekonominis režimas, užtenka tik įjungti signalizaciją. R. Skurdenio teigimu, temperatūra per tą laiką nespėja smarkiai nukristi, ypač jei namas gerai apšiltintas.

„Prieš grįžtant į namus šildymas įsijungia. Vakare – komfortas, bet nakčiai šildymas vėl sumažinamas keliais laipsniais. Ne tik ekonomija, bet ir miegoti sveikiau, – apie taupymo metodą pasakojo jis. – Atrodytų smulkmena, bet tai iš tiesų padeda taupyti. Efektyvaus energijos vartojimo esmė – tinkamai sureguliuotas šildymas, vėdinimas ir vėsinimas.“

Svarbus ne vien ekonominis aspektas

R. Skurdenis, lygindamas tokios pat energinio naudingumo klasės namus su išmaniojo namo sistema ir be jos, patarė į išmanųjį būstą nežiūrėti vien per ekonominį ir taupymo aspektą.

Dingus elektrai protingas namas gali imti energiją iš saulės baterijų ar akumuliatorių. „Gavusi signalą, kad dingo elektra, sistema atjungia neprioritetinius energijos naudotojus. Aišku, prieš tai pats šeimininkas turi nustatyti, kam teikti prioritetą, kas turėtų veikti, o kas ne. Tai leidžia ilgiau išgyventi naudojant saulės energiją. Tik atnaujinus elektros energijos tiekimą viskas grįžta į savo vietas“, – vieną išskirtinumų įvardijo specialistas.

Akivaizdu, išmaniojo namo gyventojai gyvena komfortiškiau ir saugiau. Visgi yra argumentuojančių, kad jiems nesunku pakilti nuo sofos ir viską patiems susireguliuoti – esą nereikia jokių išmanumų. Bet gal viską patikėjus protingo namo sistemai galima sutaupyti laiko ir jį skirti, pavyzdžiui, knygai ar sportui? Aišku, galima ir ant sofos praleisti laiką, bet su protingo namo sistema tai nieko bendro neturi.

Bendrovės „JUNG Vilnius“ vadovas priminė netolimus laikus, kai televizoriai neturėjo nuotolinio valdymo pultelių. „Ką dabar darome, kai jis kur nors prapuola ar nudaigoja šuo? Išverčiame visus namus, bet rankiniu būdu kanalo neperjungiame, nors mygtukai pačiame televizoriuje vis dar yra. Prie komforto greitai priprantama, ir tai nėra blogai“, – juokdamasis sakė jis.

Apibendrinant galima pasakyti, jog intelektualūs namai yra tokie, kuriuose galime jaustis saugūs, kurie greitai reaguoja į mūsų poreikius, kur visada jaučiamės gerai, nes jeigu kas nors ne taip, tai visada galima pakeisti – vos vienu piršto judesiu savo išmaniojo telefono ekrane.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų