Įmonės archyvo nuotr.

Polistireninis putplastis – ir vėdinamiesiems fasadams

Polistireninis putplastis – ir vėdinamiesiems fasadams

Ventiliuojamos fasadų šiltinimo sistemos, naudojant polistireninį putplastį, Lietuvoje atsirado palyginti neseniai, tačiau Vakarų Europos šalyse tokios sistemos – jau ne naujovė. Šiltinant pastatų fasadus polistireniniu putplasčiu pasiekiami geri rezultatai tiek taupant šilumą, tiek apsisaugant nuo drėgmės ir teršalų patekimo į konstrukcijas, vėjo prapūtimo. Sutaupoma ir laiko, kuris šiuolaikinėse statybose tampa vis brangesnis.

Paprasta ir novatoriška

Polistireninio putplasčio struktūra yra uždara, todėl į medžiagos vidų neįsiskverbia dulkės, į ją neįsigeria vanduo. Ventiliuojamose sistemose tarp šiltinimo medžiagos ir lakštinių medžiagų apdailos sluoksnio vyksta oro judėjimas. Jeigu šiltinimo medžiaga sandari, sistemai žalos nepadarys nei su oru judančios dulkės, nei drėgmė. O jeigu ji nesandari, tada patekusi drėgmė ir dulkės gali sukelti nemažai rūpesčių – ims veistis bakterijos, dėl susikaupusios drėgmės atsiras pelėsis.

Ventiliuojamos fasadų šiltinimo sistemos, naudojant polistireninį putplastį, yra dviejų tipų. Pirmuoju atveju polistireninis putplastis tvirtinamas tarp metalinių gembių, o prie jų montuojamos apdailos plokštės. Reikia pasistengti, kad metalinės gembės netaptų šilumos tiltu, per kurį patiriami šilumos nuostoliai.
Antruoju atveju polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos prie fasado smeigėmis, o tada suformuojamas medinis karkasas apdailos plokštėms montuoti. Taip išvengiama šilumos tiltų ir nepatiriama šilumos nuostolių.

Įmonės archyvo nuotr.

Lyginant tinkuojamas fasadų šiltinimo sistemas su ventiliuojamomis, naudojant polistireninį putplastį, pastarosios turi tam tikrų pranašumų. Pirmiausia – kur kas mažesnės laiko sąnaudos. Mat nėra vadinamųjų šlapių procesų, todėl nereikia laukti, kol išdžius šiltinimo medžiagos klijai, armuojamasis sluoksnis. Kitas pranašumas – beveik nėra priklausomybės nuo oro sąlygų, galima dirbti ir tada, kai temperatūra neigiama. Aišku, ši sistema turi ir trūkumų – jos montavimas yra brangesnis, kiek didesni šilumos nuostoliai.

Reikalauja aukštos darbo kultūros

Bendrovės BASF atstovas Artūras Indičianskis sakė, kad Lietuvos rinkai pirmiausia buvo pasiūlyta sistema „Swisspor LAMBDA Vento“. Tai novatoriškas sprendimas žiūrint tiek į šilumos izoliacijos parametrus, tiek į aplinkosaugos reikalavimus. Tvari ir ekologiška ventiliuojamųjų fasadų sistema sukurta naudojant pilkąjį polistirenį putplastį.

„Šią sistemą galėčiau apibūdinti kaip ypač gerą, bemaž neturinčią silpnųjų grandžių. Ventiliuojamieji fasadai naudojant polistirenį putplastį suteikia naujų galimybių projektuotojams bei statybininkams. Šveicariškos kokybės sistema patogiai, greitai ir saugiai montuojama, yra ilgaamžė, o architektams duoda kūrybinę laisvę“, – pastebėjo A. Indičianskis.

Darbų eiga montuojant ventiliuojamąjį fasadą su polistireninio putplasčio plokštėmis yra kiek kitokia, nei naudojant mineralinę vatą. Prie fasado pilkojo polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis, jas dedant nuo apačios į viršų šachmatine tvarka. Plokščių montavimas reikalauja kruopštumo ir aukštos darbo kultūros – palikus tarpus tarp plokščių jungčių gali atsirasti vadinamieji rasos taškai, skverbtis šaltis.

Pritvirtinus plokštes formuojamas karkasas apdailos plokštėms tvirtinti. Karkaso konstrukcijos prisukamos specialiais tvirtinimo varžtais. Galiausiai tvirtinamos pasirinktos apdailos plokštės.

Mažesnės sąnaudos

„Kuo sistema su polistireniniu putplasčiu pranašesnė už sistemą su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis? Pirmiausia tuo, kad prireikia mažiau konstrukcinių elementų. Naudojant kitas termoizoliacines medžiagas reikalingas išorinis sluoksnis – plėvelės arba priešvėjinės plokštės. Jam sumontuoti reikia papildomų konstrukcinių elementų. Tai reiškia ir papildomas išlaidas. Sistemoje su pilkuoju polistirenininiu putplasčiu nereikia nei plėvelės, nei priešvėjinės plokštės. Sutaupoma ne tik laiko montuojant, bet ir pinigų“, – pasakojo BASF atstovas A. Indičianskis.

Kita vertus, norint pasiekti, pavyzdžiui, U vertę 0,15, mineralinės vatos sluoksnis turėtų būti 260 mm. Naudojant pilkąjį polistireninį putplastį tokios pat šilumos izoliacinės savybės pasiekiamos su 210 mm storioizoliacinės medžiagos sluoksniu, kurio λ = 0,032 W/(m•K). Taip taupoma erdvė, mažiau apkraunamos konstrukcijos, galima naudoti paprastesnius konstrukcinius elementus, pavyzdžiui, smeiges, bei apdailos detales.

Tausoja ir aplinką

„Viena efektyviausių termoizoliacinių medžiagų ventiliuojamoms šiltinimo sistemoms – AB „Ukmergės gelžbetonis“ gaminamas neoporas. Tai pilkos spalvos polistireninis putplastis, kurio termoizoliacinės savybės yra iki 20 proc. geresnės nei analogiško tankio paprasto polistireninio putplasčio. Geresnės termoizoliacinės savybės leidžia suploninti termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storį iki 20 proc. Tai itin aktualu, kadangi nacionalinėse normose keliami vis didesni pastatų šiluminės varžos reikalavimai. Todėl norint įgyvendinti šiuos reikalavimus reikia didinti termoizoliacinio sluoksnio storį. Naudojant neoporą galima pasiekti pasyviesiems namams keliamus energinio naudingumo reikalavimus“, – sakė bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ technologijų ir kokybės direktorius Arnoldas Baško.

Įmonės archyvo nuotr.

Pilkojo polistireninio putplasčio „Neoporas“ didžiausias pranašumas, palyginti su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis, – ekoefektyvumas. Dėl labai gerų termoizoliacinių savybių numatyta pastato atitvaros varža pasiekiama su mažesniu negu kitų termoizoliacinių medžiagų kiekiu, tuo pačiu mažėja žaliavų ir energijos resursų sąnaudos, išmetama mažiau anglies dvideginio. Visa tai leidžia efektyviai kovoti su klimato kitimu.

Komentarai

  • O ar jis nedega…

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų