DEVI nuotr.

Patalpų šildymas elektra energiškai efektyviuose pastatuose

Patalpų šildymas elektra energiškai efektyviuose pastatuose

Energijos naudojimo efektyvumas yra vienas svarbiausių kriterijų vertinant viso pastato, atitvarų ar inžinerinės įrangos kokybę ir atitiktį šiandienos poreikiams. Viena svarbiausių pastato sistemų mūsų klimato juostoje yra šildymo sistema. Skirtingos kuro rūšys, šildymo įrenginiai, sistemos įrengimo būdai – visa tai kelia įvairių klausimų, ypač kai bandoma išsiaiškinti, kuris sprendimas energinio naudingumo, aplinkosaugos ir finansiniu požiūriais yra geriausias.

Šildymas elektra iki šiol buvo vertinamas kaip vienas brangiausių ar net pats brangiausias variantas. Jis laikytas neefektyviu, nes, norint šildyti didesnio ploto patalpas ir juo labiau – nuolat jose palaikyti norimą temperatūrą, reikia didelės galios šildymo prietaisų, o tai reiškia dideles elektros energijos sąnaudas.

Lyginant su įvairiomis šiuolaikiškomis šildymo sistemomis, pavyzdžiui, su šilumos siurbliais, kurie iš vienos elektros vatvalandės pagamina 3–4 vatvalandes šilumos, šildymas elektra, iš vienos elektros vatvalandės pagaminantis tik vieną šilumos vatvalandę, neabejotinai atrodo prastai. Tačiau, lygindami kitas šio šildymo būdo ypatybes, taip pat atsižvelgdami į pasikeitusius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, šį šildymo būdą imame vertinti kiek kitaip.

Įrengimo sąnaudos didesnės, nei manoma

Šiuo metu visi naujai statomi namai turi atitikti A energinio naudingumo klasės reikalavimus. Nuo 2018 m. reikalavimai dar griežtės – privalės būti A+, o nuo 2021 m. – A++ energinio naudingumo klasės. „Iš esmės tai reiškia, kad naujai statomi namai yra vis sandaresni, jų šiluminė varža kur kas didesnė, o šildyti sunaudojamos energijos poreikis – vis mažesnis. Kitaip tariant, šilumą namuose išlaikyti tampa vis paprasčiau, – į pasikeitusią energijos vartojimo situaciją atkreipia dėmesį UAB „Danfoss“ šildymo sistemos DEVI pardavimų vadovas Marius Žardalevičius. – Tačiau yra ir kitas aspektas: kuo mažesnis šilumos energijos poreikis, tuo daugiau laiko trunka, kol investicijos į šildymo įrangą (šilumos siurblį, dujinį ar kietojo kuro katilą) ir jos montavimą atsipirks“.

Reikia nepamiršti ir to, kad į šias investicijas būtina įskaičiuoti ne tik katilą, vamzdyną, radiatorius, cirkuliacinį siurblį, kitus elementus, bet ir katilinės, kuri būtina daugumai šildymo sistemų, įrengimo išlaidas. Įvertinus, kiek kainuoja vienas naujai statomo namo kvadratinis metras ir kiek tokių kvadratinių metrų teks atriekti katilinei, gauta suma gali padvigubinti ar net dar daugiau išauginti namui šildyti būtinas išlaidas.

„Elektrinis grindinis šildymas minėtų išlaidų leidžia išvengti: tiek pati įranga kainuoja gerokai mažiau nei vandeninių šildymo sistemų įranga, tiek ir grindinio kabelio paklojimas bei kiti montavimo darbai yra paprastesni, taigi ir pigesni“, – sako specialistas.

Gyvenamosioms patalpoms šildyti reikiama galia apskaičiuojama atsižvelgiant į projektinius šilumos nuostolius, o vonios kambariams ji šiek tiek padidinama. Reikiama galia gaunama tiesiog keičiant šildymo kabelio montavimo tankumą. DEVI nuotr.

Ir sename daugiabutyje, ir individualiame name

Žinoma, elektros kaina nėra maža, todėl senos statybos, energiškai neefektyvaus pastato šildymas elektra nėra itin ekonomiškas. Vis dėlto net ir tokiuose namuose nedidelėse patalpose, kuriose šilumos reikia ne tik šaltuoju metų laiku, pavyzdžiui, vonioje, galima įsirengti elektra šildomas grindis.

Pastaruoju metu populiarėja ir mišrus šildymas, kai pagrindinis namų šilumos šaltinis yra karštu vandeniu šildomos grindys, o kai kuriose patalpose papildomai įrengiamas elektrinis grindų šildymas. Taip, šildymo sezonui dar neprasidėjus, jau galima mėgautis šiltomis grindimis „strateginėse“ vietose nejungiant šildymo katilo. Tarkim, vonios kambaryje, virtuvėje ar svetainėje papildomai po grindimis įrengus elektrinius šildymo kilimėlius.

Energiškai efektyviuose individualiuose namuose, kurių šilumos nuostoliai yra minimalūs, įrengiamas nedidelės galios elektrinis grindinis šildymas.

Gyvenamosioms patalpoms šildyti reikiama galia apskaičiuojama atsižvelgiant į projektinius šilumos nuostolius, o vonios kambariams ji šiek tiek padidinama. „Reikiama galia gaunama tiesiog keičiant šildymo kabelio montavimo tankumą.

DEVI siūlo dviejų tipų šildymo kabelius: 18 W/m ir 10 W/m. Nelygu šilumos poreikis, parenkamas reikiamo galingumo kabelis ir jo klojimo tankumas“, – sako M. Žardalevičius.

Beje, specialistas siūlo pagalvoti ir apie kombinuotą sistemą, kai šildytis elektra padeda saulės energija: „Ant stogo įsirengus fotovoltinius saulės modulius, šildymo sistemos eksploatavimas tampa gerokai pigesnis.“

Elekrinio grindų šildymo valdiklis. DEVI nuotr.

Jokios priežiūros, lengva pakeisti

DEVI elektrinių šildymo kabelių eksploatacinis laikas, gamintojų teigimu, yra mažiausiai 50 metų, o per visą šį laikotarpį jų niekaip nereikia prižiūrėti.

Tai, kad sistemoje nėra daug elementų – ją iš esmės sudaro šildymo kabelis, temperatūros jutiklis ir valdiklis, – gerokai supaprastina jos įrengimą ir drauge sumažina gedimo tikimybę. Jei naudojimo metu šildymo kabelis nebus pažeistas, tai sugesti gali nebent valdiklis, o jo taisymas (ar pakeitimas) gerokai paprastesnis nei vandeninės šildymo sistemos gedimų šalinimas: jokio termofikato nuleidimo, vamzdyno pjovimo, virinimo ar kitų „nešvarių“ darbų.

Pašnekovas pamini ir dar vieną svarbų aspektą: „Elektrinis grindinis šildymas nėra toks inertiškas kaip vandeninis, tad, esant poreikiui pakeisti patalpų temperatūrą, – tiek padidinti, tiek sumažinti – rezultatas bus juntamas greičiau.“

Planuojant interjerą, elektrinis grindinis šildymas, ko gero, yra patraukliausias. Visų pirma todėl, kad jo nesimato, todėl įrengiant patalpas nereikia derintis prie šildymo elementų (pavyzdžiui, radiatorių) vietos, formos ar spalvos. Kita vertus, taip pat nematomos vandeninio grindinio šildymo sistemos elektrinėms nusileidžia storiu: vandeninės šildymo sistemos „sumuštinis“ siekia 5–7 cm storį, o elektrinės sistemos – vos 1–3 cm storį. Įrengiant standartinio (2,5 m) ar mažesnio aukščio patalpas, šis parametras yra labai svarbus.

Į šildymo sistemos įrengimo investicijas būtina įskaičiuoti ne tik katilą, vamzdyną, radiatorius ir kitus elementus, bet ir katilinės įrengimo išlaidas. Įvertinkite, kiek kainuoja vienas naujai statomo namo kvadratinis metras ir kiek jų reikia skirti katilinei.

DEVI nuotr.

Kad eksploatacinės išlaidos būtų kuo mažesnės

Po elektriniais šildymo kabeliais rekomenduojama pakloti energiją taupančias izoliacines plokštes. Jų pagrindą sudaro polistireninis putplastis, o viršutinį sluoksnį – šilumą atspindinti aliuminio plokštė. Plokštės specialiai skirtos elektriniam grindiniam šildymui ir užtikrina tolygų šilumos paskirstymą grindyse: neleidžia šilumai sklisti į perdangą, todėl grindys įšyla labai greitai, o šilumos nuostoliai yra minimalūs.

Taupyti padeda ir išmanieji termostatiniai valdikliai, kuriuos galima valdyti telefonu. Šie įrenginiai šildyti reikalingos elektros energijos sąnaudas sumažina iki 25 proc., o vartotojas, net ir nebūdamas namuose, gali reguliuoti šildymo sistemos veikimą – palaikyti norimą komforto lygį ir nešvaistyti energijos.

Elektriniai radiatoriai – ne konkurentai?

Šiuo metu rinkoje yra elektrinių radiatorių, kurie veikia natūralios konvekcijos principu. Štai „Econo-Heat“ siūlomas šildytuvas, gamintojų teigimu, patalpą sušildo sudarydamas natūralią trauką tarpe tarp šildytuvo galinės sienelės ir sienos. Sušilęs oras kyla į viršų, o į jo vietą nuo grindų atiteka šaltas. Taip susidaro natūralus cikliškas oro judėjimas. Šildytuvo gamintojai teigia, kad sušilęs oras kyla iki 0,7 m/s greičiu, taigi patalpa turėtų įšilti pakankamai greitai.

Nedidelės galios (400 W) šildytuvas naudoja labai nedaug elektros energijos, nes neturi jokių ventiliatorių, kurie nukreiptų sušilusį orą.

Lengvai ir greitai montuojamas, esant reikalui – ir nudažomas reikiama spalva, kad derėtų prie sienų ar kitų interjero elementų, šildytuvas vis dėlto turi nemažų trūkumų. Labai sunku reguliuoti oro temperatūrą ir užtikrinti tolygų šilumos pasiskirstymą patalpoje – šilčiausias oras bus palei sieną ir palubėj, o ne ten, kur jo labiausiai reikia.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų