„Sand Stone“ nuotr.

Namų darbai prieš dažant

Namų darbai prieš dažant

Būsto remonto darbų sąraše užduotis „Nudažyti sienas ir lubas“ atrodo lengvai įvykdoma, bet, pradėjus gilintis, tampa aišku, kad šį darbą atlikti bus galima tik tada, kai bus įvykdyta kita užduotis, kuriai kartais tenka nepelnytai mažai dėmesio, – „Paruošti paviršius dažyti“.

Patyrusių meistrų teigimu, kokybiškas paviršiaus paruošimas yra vienas iš trijų kertinių dalykų, kad dažymas būtų patvarus. Kiti du – tai dažų kokybė ir pačių dažymo darbų kokybė. Straipsnyje pabandėme apibendrinti pagrindinius gero paviršių paruošimo reikalavimus, kurių nepaisant rizikuojama pridaryti broko.

Tinkamai ir kokybiškomis medžiagomis paruoštas sienų paviršius ne tik užtikrins gerą vaizdą ir puikų jų eksploatavimą, bet ir sudarys galimybę greitai bei kokybiškai atlikti tolesnius remonto darbus.

„Tikkurila“ nuotr.

Ruošiant paviršių, reikės:

pašalinti visas silpnai besilaikančias daleles: tinko, glaisto, senų atšokusių dažų likučius, rūdis (jei
paviršiai metaliniai). Jei senieji dažai nedera su naujaisiais, juos teks pašalinti visiškai;

  • apdoroti paviršių sutvirtinančiu gruntu;
  • pataisyti paviršiaus pažeidimus (užglaistyti įtrūkimus, nelygumus ir pan.);
  • įsitikinti, kad paviršius pakankamai išdžiūvęs;
  • pakartotinai išlyginti paviršių plonasluoksniu glaistu, šiam išdžiūvus – pašlifuoti;
  • nuvalyti visas dulkes;
  • apdoroti gruntu, kad suvienodėtų paviršiaus įgeriamumas.

Kreidinių paviršių valymas

„Dorling Kindersley Ltd“ nuotr.

Dar pasitaiko atvejų, kai dažymui tenka ruošti kreida ar kalkėmis dengtas lubas. Jos būna senesnės statybos, seniai neremontuotuose būstuose. Kreidą (ar kalkes) nuvalyti reikia kuo kruopščiau, mat bet kokie likučiai gali sutrukdyti prilipti tolesniems glaisto ar dažų sluoksniams. Tai nešvarus, varginantis darbas, nes dirbama iškeltomis rankomis.

„Dorling Kindersley Ltd“ nuotr.

Plonas kreidos sluoksnis nusivalo šlapiu skuduru, jį, beje, reikia dažnai skalauti. Meistrai linkę pagreitinti procesą nedidelį lubų plotelį sudrėkindami vandeniu iš purkštuko (arba šlapiu voleliu). Kreidos sluoksniui kaip reikiant įmirkus, jis nugrandomas glaistykle arba grandykle. Nuvalytą paviršių patartina kruopščiai išplauti ir nušluostyti. Tik visiškai išdžiūvusios nuvalytos lubos padengiamos sutvirtinančiu gruntu, jei ant jų liko kreidos likučių.

Labai dažnai atsitinka taip, kad sena aliejinių dažų sienų danga atšoka tiesiog lakštais. Tai paprastai reiškia, kad patys dažai buvo kokybiški, tiesiog pagrindas buvo paruoštas netinkamai. „A Concord Carpenter, LLC“ nuotr.

Paviršiaus išlyginimas

Meistrų nuomone, tai daugiausia pastangų reikalaujantis darbas. Ruošiamų paviršių nelygumai dažnai pašalinami rankomis – grandikliais ar šlifavimo popieriumi.

Specialistai rekomenduoja visus įdubimus užglaistyti smulkiagrūdžiu glaistu. Jam galutinai išdžiūvus, paviršius reikėtų nutrinti švitriniu popieriumi, o blizgius ar anksčiau dažytus alkidiniais dažais – šiuo popieriumi pašiaušti. Būtina nuvalyti šlifavimo dulkes. Paruošti dažyti paviršiai turi būti švarūs, sausi, neriebaluoti ir neapdulkėję.

Specialisto komentaras
Rokas Vičkus
„Tikkurila“ mokymų centro vadovas

Parengti sienas dažyti užtrunka bent triskart ilgiau nei jas nudažyti. Tai lemiamas darbų etapas, nuo jo priklauso galutinis rezultatas. Čia labai svarbu pasirinkti geros kokybės medžiagas ir laikytis gamintojo rekomendacijų. O užvis geriausia naudoti sistemines medžiagas – to paties gamintojo ir tarpusavyje derančias. Mat kiekvienas gamintojas, kuriam rūpi jo produkto reputacija ir kokybė, su savo medžiagomis daro bandymus, jas tiria, atsako už jų suderinamumą, gerą galutinį panaudojimo rezultatą ir jų eksploatacines savybes. Su sisteminėmis medžiagomis ir pats darbas bus sklandesnis, ir estetinis vaizdas geresnis, eksploatacinės savybės bei ateities remonto darbai bus lengvesni ir kokybiškesni.

Dažai nuo sienos atšokti gali toli gražu ne dėl to, kad jie yra prastos kokybės. Dažų kokybė gali būti puiki, bet labai dažnai vartotojai, kuriems rūpi sutaupyti, linkę pasirinkti prastesnės kokybės glaistą. Tuomet atsiranda didelė tikimybė, kad dažų sluoksnis pūslėsis ir lupsis, net jei paviršiai bus prieš
dažymą gruntuoti. Dažai atsilupinės nuo blogos kokybės glaisto, o ne nuo grunto. Prastos kokybės glaistuose pernelyg daug kreidos, ji reaguoja su dažų sudėtyje esančiu vandeniu, kurio nedidelė dalis per gruntą prasiskverbia į glaistą. Kreida išbrinksta, o dažų ir grunto plėvelė trukdo drėgmei išgaruoti. Šitaip atsiranda pūslės. Prastos kokybės glaistai dažnai ir visiškai sustingę išlieka minkšti – menkiausias prisilietimas kietu daiktu, kad ir nagu, palieka įdubas.

Glaistą siūlau rinktis atsižvelgiant į patalpos paskirtį. Tarkim, drėgnoms patalpoms (pvz., vonios kambariui) reikėtų naudoti drėgmei atsparų glaistą (pavyzdžiui, „Vivacolor W“). Toks glaistas bus geras pagrindas drėgmei atspariems dažams ir nereaguos į drėgmės ir temperatūrų svyravimą, užtikrins tvirtą ir higienišką paviršių, neskatins pelėsio augimo. O štai sausoms patalpoms tinka atitinkamos paskirties purškiami, voleliu užtepami ar tradiciniai rankomis glaistomi produktai (pavyzdžiui, „Vivacolor S“, „Vivacolor LF“, „Vivacolor LH“).

Panaudojus glaistą, gruntavimui rekomenduoju gruntinius dažus, kurie ne tik suvienodina įgeriamumą, bet ir atlieka kontrolinio dažymo funkciją. Taip sutaupoma ir laiko bei pinigų.

Dar kartą pabrėžiu – norint gauti kokybišką rezultatą, naują paviršių svarbu nuglaistyti, nugruntuoti ir tik tada dažyti. „Vivacolor 7“ jau daug metų yra viena populiariausių ir labiausiai mėgstamų dažų rūšių. „Vivacolor“ laboratorija, atsižvelgdama į profesionalių dažytojų pageidavimus, visada ieško geresnės dažų formulės. Naujasis „Vivacolor 7“ užrašas „New improved quality“ reiškia dar geresnę kokybę: dažai geriau padengia paviršių ir susilieja, sudarydami lygesnę dangą, be to, jie itin atsparūs valymui.

Investicija į kokybiškas apdailos medžiagas ne tik atsipirks geru galutiniu rezultatu, bet ir puikiomis eksploatacinėmis savybėmis.

www.vivacolor.lt/prof

„Vivacolor“ nuotr.

Sutvirtinimas ir gruntavimas

Visi kaip vienas specialistai paviršius prieš dažant rekomenduoja gruntuoti. Nugruntuotą paviršių geriau padengia dažai, o ir pačių dažų sunaudojama šiek tiek mažiau, mat jie menkiau įsigeria į pagrindą, tolygiau pasiskirsto. Pastebėta, kad nugruntuoto ir nudažyto paviršiaus spalva ir blizgesys patrauklesni. Taip suvienodinamas paviršiaus įgeriamumas, o tai labai svarbu, jei dažomi paviršiai yra porėti ar jų įgeriamumas nevienalytis.

„Painthelpers Accubrush“ nuotr.

Kai kurie gruntai turi savybę sulaikyti pagrindo dėmių skverbimąsi į dažų sluoksnį, kas labai svarbu dažant sienas vandens pagrindu pagamintais lateksiniais ar akriliniais dažais, kurie yra labiau pažeidžiami įvairių prasiskverbiančių dėmių (rūdžių, grafito, pelėsio ir pan.).

Gruntai, kaip ir dažai, skirstomi į lateksinius (vandens pagrindo) ir alkidinius. Šios abi grupės dar skirstomos pagal panaudojimą – lauko ar vidaus darbams. Dažniausiai naudojami ir geriausiai savo funkciją atlieka vandens pagrindu pagaminti gruntai, tačiau tam tikrais atvejais specialistai rekomenduoja imtis alkidinių gruntinių dažų – jie geriau prilimpa ir neleidžia prasiskverbti rūdžių, nikotino ar cheminių dažų likučių dėmėms.

Sienos porėtumą ir birumą galima nustatyti lipnios juostos testu. Prie pagrindo stipriai prispauskite juostos atraižą ir staigiu judesiu nuplėškite. Jei ant lipnaus paviršiaus liko dažų ar tinko pėdsakų, gruntuoti būtina. Dar vienas testas, skirtas gruntavimo poreikiui nustatyti, vykdomas pagrindo įgeriamumui patikrinti. Prie paviršiaus prispaudžiama drėgna kempinė: jei vanduo susigeria ar paviršius sąlyčio vietoje akivaizdžiai patamsėja, gruntuoti būtina, kad įgeriamumas sumažėtų. Iš esmės atsargos dėlei gruntuoti paviršių rekomenduojama visuomet.

Rinkdamiesi gruntus, parduotuvės lentynoje tikrai rasite vadinamųjų giluminių gruntų. Jų jungiamosios medžiagos grūdeliai labai smulkūs, todėl toks gruntas kur kas lengviau nei standartinis įsigeria į sienos pagrindą, suvienodina jo įgeriamumą. Be giluminių, gruntai dar gali būti sutvirtinantieji. Kaip tik tokiais gruntais meistrai prieš glaistymą apdoroja paviršius. O jau vėliau tinka ir mažiau specializuotas universalus gruntas.

Gruntas suvienodina paviršiaus įgeriamumą. Pastebėta, kad nugruntuoto ir nudažyto paviršiaus spalva ir blizgesys patrauklesni. „Anza“ nuotr.

Gruntai vidaus patalpoms

  • Sauso tinko plokščių gruntai – jie padeda geriau prilipti, lengviau ir tolygiau susiformuoti dažų plėvelei.
  • Gruntai nuo dėmių – naują dažų plėvelę apsaugo nuo iš dažomo paviršiaus atsirandančių dėmių: purvo, rašalo, spalvotų pieštukų ar kreidelių, dūmų ar suodžių liekanų ir kitokių vandenyje tirpių medžiagų. Gaminami ir lateksiniai, ir alkidiniai. Pastarieji efektyviau sulaiko dėl vandens atsirandančias dėmes.
  • Garus sulaikantys gruntai naudojami voniose, dušo kabinose, virtuvėse ir kitose drėgnose patalpose tam, kad būtų išvengta garų pasklidimo konstrukcijose ir kitoje sienos pusėje esančios dangos būtų apsaugotos nuo pažeidimo. Žiemos metu šie gruntai padeda palaikyti tinkamą vidaus patalpos drėgnumą.
  • Lateksiniai emalių gruntai (angl. enamel undercoaters) – gruntuojant jais prieš pusiau blizgių ar blizgių dažų naudojimą, smarkiai padidinama galimybė, kad susiformuos tolygi ir vienodai blizganti dažų plėvelė. Kai kurie gamintojai rekomenduoja grunto sluoksnį prieš dažant lengvai pašlifuoti.
  • Sunkiai įgeriančių paviršių gruntai – jie gaminami labai slidiems ir blizgiems paviršiams (stiklui, keraminėms plytelėms, laminatui). Geresnei sukibčiai pravartu gruntuojamą paviršių lengvai pašlifuoti 220–ojo rupumo aliuminio oksido šlifavimo popieriumi.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų