Nekokybiški vamzdžiai ir jungtys pridaro tūkstančius kainuojančios žalos

Nekokybiški vamzdžiai ir jungtys pridaro tūkstančius kainuojančios žalos

Daugeliui turbūt matytas siužetas iš amerikiečių komedijos: šeima grįžta namo iš atostogų, atrakina duris ir jau žengs pro jas, bet staiga visus nuplauna iš vidaus plūstelėjusi vandens banga, susikaupusi trūkus vandentiekio vamzdžiui. Filmas filmu, bet vandentiekio avariją teko patirti dažnam. Kas dėl to būna kaltas ir kaip išvengti tokios nemalonios situacijos?

Ne visa produkcija tinkama

Bene dažniausia būsto užliejimo priežastis – trūkęs vandentiekio vamzdis. Dėl kokių priežasčių taip nutinka? Ar dabar dažniausiai naudojami plastikiniai vamzdžiai nėra patikimi, gal geriau rinktis plieninius? Ar vamzdžiai niekuo dėti, o padaroma kitų lemiamų klaidų?

Sakoma, kad vandentiekio sistemos įrengimas – vienas iš brangiausių inžinerinių sprendimų. Tačiau Lietuvos santechnikų asociacijos prezidentas Juozas Marčiulaitis šią mintį linkęs perfrazuoti. Jo manymu, tai yra vienas daugiausia atsakingumo reikalaujančių darbų. Vamzdynų trūkimo atvejai nėra dažni – užtat nė vienas nepraslysta pro akis, nepraeina tyliai ar be pasekmių.

Vamzdynų sistemų įvairovė labai didelė. Tiek individualiuose namuose, tiek pramoniniuose pastatuose galima rasti plieninių ar plastikinių vamzdžių. Visi vamzdžiai, J. Marčiulaičio įsitikinimu, – tinkami. Kitas klausimas, kaip yra atlikti vandentiekio sistemos montavimo darbai.

„Vamzdynų naudojimas virsta problemišku dėl netinkamai atliktų darbų arba pašalinio poveikio. Jeigu viskas atlikta tvarkingai, vamzdynas turėtų veikti ilgai ir sėkmingai“, – sakė pašnekovas.

Vandentiekio vamzdžiai turi atlaikyti vandens slėgį, mechaninį poveikį bei temperatūrą. Jie gan ilgaamžiai, jei tinkamai pagaminti. Tačiau J. Marčiulaitis pažymėjo, kad trečiųjų šalių produkcija ne visada kokybiška. Pasak jo, tiekdami tokias prekes pardavėjai apgaudinėja pirkėjus. Gaminiai, pagaminti Europos Sąjungoje, atitinka standartus ir technines sąlygas.

Žalos priežastis – trūkusi jungtis

Montuojant plieninius vamzdynus, pasak specialisto, reikia įvertinti pašalinius veiksnius: dėl šalia vamzdynų esančių elektros laukų sužadinamos indukcinės srovės, kurios klaidžioja po vamzdynus, sukeldamos vidinę koroziją.

Vamzdyno sandarumui, J. Marčiulaičio manymu, nemažai įtakos turi jungtys – tiek plieninių, tiek plastikinių vamzdžių. Dėl nekokybiškų jungčių ir netinkamo montavimo esą ir įvyksta dauguma vandentiekio avarijų. Dėl pačių vamzdžių – rečiau.

Vandentiekio vamzdžiai turi atlaikyti vandens slėgį, mechaninį poveikį bei temperatūrą. Jie gan ilgaamžiai, jei tinkamai pagaminti.

Tos pačios nuomonės laikosi ir įmonės santechnikos specialistas Aurimas Jančaitis. Pasak jo, vandentiekio avarijos neretai įvyksta ne dėl vamzdžių gamintojo broko, o dėl netinkamo montavimo. Avarijų priežastimi gali tapti netinkamai įsriegtas sriegis, neužsukta mova ar blogai sumontuota vamzdžio alkūnė.

Draudimo bendrovės atstovė Dalia Strazdienė informavo, kad daugiausia vandentiekio avarijų nutinka senos statybos daugiabučiuose. Jos teigimu, tokių avarijų priežastys suprantamos – senuose namuose vandentiekio vamzdynai pasenę, surūdiję. Nemažai avarijų įvyksta ir gyvenamuosiuose namuose, statytuose prieš maždaug dešimtmetį. Statybų bumas vertė montuotojus skubėti, dažnai medžiagos buvo pasirenkamos taikant tik mažiausios kainos, o ne patikimumo kriterijų.

„Dažniausia žalos priežastis – dėl kalkingo vandens trūkusi lanksčioji jungtis. Ypač didelė rizika kyla nenaudojamuose arba retai naudojamuose butuose. Rekomenduojama tokias jungtis keisti ne rečiau nei kas penkerius metus“, – patarė draudikė.

Kitos draudimo bendrovės atstovė Ingrida Žaltauskaitė sakė, kad nė viena būsto užliejimo istorija nėra kažkuo išskirtinė, netgi priešingai – jos dažnai panašios: trūko jungtis, pradėjo bėgti vanduo, užliejo būstą, užpylė kaimynų butus. Tada nuostoliai būna dar didesni, nes tenka remontuoti ne tik savo, bet ir kaimynų būstą.

Pasak draudikų, nors vandentiekio avarija įvyksta viename kambaryje, užliejimo padariniai matomi beveik visame name: apgadinti, atsilupę, išsipūtę sienų ir lubų dažai, atsilupęs glaistas, sugadinti sienų bei lubų apmušalai, sienų apdailos plokštės, medinis parketas, išsipūtusi mediena, deformuoti medinių durų rėmai, medžio plaušo dailylentės, kitokie apdailos elementai ir pan.

Vienos didžiausių šalyje draudimo bendrovės duomenimis, per tris šių metų mėnesius užfiksuota beveik 1,7 tūkst. vandens užliejimo žalų. Taigi, kas savaitę gyventojų namuose įvyko po 130 vandentiekio avarijų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas žalų skaičius buvo 7 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o klientų nuostoliams padengti draudimo bendrovė jau skyrė apie 1 mln. eurų. Nuostolis, kuris susidaro įvykus vandentiekio avarijai, vidutiniškai siekia daugiau kaip 550 eurų ir yra 3 proc. didesnis negu praėjusiais metais.

Tačiau per pastaruosius metus yra pasitaikę atvejų, kai žalos skaičiuotos dešimtimis tūkstančių – pernai didžiausia jų viršijo 15 tūkst. eurų. Pasak draudimo bendrovės atstovo Andriaus Gimbicko, dažniausiai vandentiekio avarijos ir užliejimo žala fiksuojama daugiabučiuose. Individualiuose namuose tokių registruojama beveik keturis kartus mažiau. Trečdalyje atvejų, kai įvyksta užliejimas, nukenčia ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas.

Jei būstas apdraustas ir civilinės atsakomybės draudimu, draudikai atlygina patirtą žalą: padengia tiek nuosavo buto remonto išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar užliejimo kaltininkas yra būsto gyventojas, ar kaimynas, tiek atlygina kaimynams sukeltus nuostolius.

Turi atitikti standarto reikalavimus

Kokias vandentiekio vamzdyno sistemas rinktis – plastikines, iš vario, nerūdijančiojo ar cinkuoto plieno? Lietuvos santechnikų asociacijos vadovas J. Marčiulaitis sakė, jog geriausia būtų sistemos parinkimą patikėti specialistams – inžinieriams ir projektuotojams. Atsižvelgę į technines savybes bei rekomendacijas, jie priims tinkamą sprendimą.

„Vieniems tinka vienokios eksploatacinės sąlygos, kitiems – kitokios. Yra skirtingų diametrų vamzdžių. Jeigu rinkoje būtų tik vieno vamzdžio pasirinkimas, nebūtų klausimų. O dabar rinka užpildyta įvairiausiais produktais. Svarbiausia – vamzdžių techniniai duomenys turi atitikti numatytus parametrus, standarto reikalavimus“, – aiškino J. Marčiulaitis.

Santechnikos specialistas A. Jančaitis pažymėjo, jog plieniniai vamzdžiai dažniau naudojami didesnės apimties pastatams, magistralėms.

„Kai kuriose šalyse yra nusistovėjusios tradicijos. Antai konservatyviose valstybėse, tokiose kaip Anglija ar Prancūzija, įprasta montuoti varinius vamzdžius. Žvelgiant per šią prizmę, mes labiau inovatyvūs, noriai priimame naujoves“, – sakė A. Jančaitis.

Plastikinių vamzdžių yra keletas rūšių. Universaliausi yra daugiasluoksniai vamzdžiai, naudojami šildymui, vandentiekiui, šildomoms grindims.

Santechnikos, šildymo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo prekes pardavinėjančių įmonių ekspertai teigia, kad kai kuriais atvejais daugiasluoksniai vamzdžiai laikomi pranašesniais ir už metalinius bei plastikinius. Pagrindinės jų savybės – atsparumas korozijai, cheminiam poveikiui, šie vamzdžiai yra lengvi.

Metapolimerinius daugiasluoksnius vamzdžius gerokai lengviau montuoti nei metalinius – jie nesunkiai lankstomi rankomis, tai padeda sutaupyti laiko. Svarbu, kad vamzdžiai atitiktų privalomąjį LST EN 21003 standartą. Tai užtikrina, jog pasirinktas daugiasluoksnis vamzdis bus kokybiškas.

Galerija

Komentarai

  • Reika padeek

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų