Neaiškios kilmės medžio granulės – nuodas šildymo įrangai

• Statyk!
• Būstas
• 2020.01.14 13:41

Granuliniai katilai pastaraisiais metais kažkiek prarado populiarumą, tačiau valstybė skatina juos diegti, skirdama paramą. Granulės laikomos atsinaujinančia ir mažai aplinką teršiančia kuro rūšimi. Visgi granulės granulėms nelygios, ir po šildymo sezono kai kuriems namų šeimininkams teks remontuoti granulinių katilų degiklius. Specialistai atvirai teigia, kad dėl to būna kaltos nekokybiškos granulės. Kaip išsirinkti tinkamas granules, kad jos ir efektyviai šildytų, ir negadintų šildymo įrenginio, sutiko papasakoti Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA ekspertai.

Pirkti tik iš patikimų tiekėjų

Patardamas, kaip išsirinkti šildymo įrenginių kurą, granulių prekiautojų atstovas Saulius Rasimavičius sako, kad klaidingai manoma, esą granulės yra granulės, taigi visos vienodos, tad esminis pasirinkimo kriterijus yra kaina. Toli gražu tai – netiesa.

„Vartotojas turėtų žinoti, kad granulės nėra vienodos. Antai kai kurie gamintojai produkcijai gaminti naudoja nenužievintą žaliavą arba su įvairiomis priemaišomis. Tokiu atveju degimo proceso metu pelenai pradeda šlakuotis – lakieji pelenai nusėda ant šilumos perdavimo paviršių, taip užkimšdami degiklį ir sutrikdydami katilo veiklą. Taip pat deginant mažiau kokybiškas granules susidaro labai daug pelenų“, – paaiškino S. Rasimavičius.

Kuo daugiau susidaro pelenų, tuo dažniau tenka šildymo įrenginį valyti, vartotojui yra nepatogu. Be to, vartotojas turėtų žinoti, kad per daug suspaustos ar drėgnos granulės gali neužsidegti iš pirmo ar net antro bandymo, dėl to trumpėja uždegimo įrenginio veikimo laikas. Tad norint išvengti tokių nemalonumų reikėtų rinktis tik sertifikuotus medienos granulių tiekėjus ir gamintojus. Anot specialisto, tai panašu į automobilio kuro bako papildymą nelegaliai ir oficialiai veikiančioje degalinėje – pastarojoje prisipylei ir iki kito papildymo važiuoji be netikėtumų.

Kriterijai – peleningumas ir kaloringumas

Granulių gamintojų atstovas Girmantas Praninskas teigia, kad vienas svarbiausių granulių kokybės kriterijų yra peleningumas, t. y. kiek procentų pelenų lieka sudeginus granules.

Kokybiškų granulių peleningumas neviršija 0,7 proc. – sudeginus vieną toną granulių lieka ne daugiau kaip 7 kg pelenų. Jeigu pelenų kiekis didesnis, vadinasi, yra daugiau mineralinių priemaišų, kurios degimo metu šlakuojasi, užkemša degiklį, kol galiausiai tenka kviesti meistrą.

Kitas svarbus kriterijus, nusakantis granulių kokybę, yra energinė vertė, arba grynasis granulių kaloringumas. Kokybiškų granulių grynasis kaloringumas yra nuo 4,6 kWh/kg. Tačiau dažnai pardavėjai ar gamintojai „pagerina“ peleningumo ir šilumingumo parametrus.

„Pats mačiau parduotuvėje ant granulių pakuotės užrašą, kuriame šiluminingumas nurodomas toks, kokį nerealu pasiekti“, – teigė G. Praninskas ir patikslino, kad nereikia tikėti deklaruojamu, pavyzdžiui, 5,5 kWh/kg, šiluminingumu, nes dažniausiai šis rodiklis būna apie 4,7 kWh/kg.

G. Praninskas nurodo, kad dar labai svarbus yra granulių dydis. Lietuvoje populiariausios 6 mm skersmens (gali būti ir 8 mm), o kokios yra tinkamiausios konkrečiam katilui, reikėtų pasidomėti jo naudojimo instrukcijoje. Jei maišelyje yra daug dulkių arba granulių, mažesnių nei 3,15 mm, reikėtų suabejoti jų kokybe, nes šis parametras irgi tikrinamas. Taip pat svarbus granulių ilgis: negali būti ilgesnės nei 45 mm (katilų gamintojai rekomenduoja 20–35 mm), kitaip jos gali užkimšti granulių padavimo į katilą įrangą.

Jei visgi nusipirkote nekokybiškų granulių, kurios deklaracijose sertifikuotos pagal ENplus® standartus, dėl kokybės neatitikimo galima kreiptis į Lietuvos biomasės energetikos asociaciją LITBIOMA, kuri prižiūri sertifikuotus gamintojus. Jeigu granulės nesertifikuotos, vartotojai gali kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Anot G. Praninsko, nustatyti, ar produkcija atitinka parametrus, nurodytus ant pakuotės, nėra labai sudėtinga. Vartotojai savarankiškai gali kreiptis į laboratorijas, atliekančias biokuro tyrimus: LABTARNA Vilniuje, LEI Kaune ar kitas.

Kad granulės negadintų katilo

Katilų ir įrangos gamintojo atstovas Andrius Černiauskas sako, kad granulės negadintų deginimo įrangos, reikia rinktis tokias, kokias nurodė degiklio gamintojai naudojimo instrukcijoje. Juk prastos kokybės granulės apaugina šilumokaitį ir degiklį suodžių bei šlakų sluoksniu, kuris neleidžia perduoti šilumos termofikatui šilumą perduodančiam skysčiui. Vadinasi, granulės dega veltui.

Į klausimą, ar šildymo įrangai taikoma garantija, jei gyventojas kūrena nekokybiškomis, nesertifikuotomis granulėmis, A. Černiauskas atsakė, kad galioja tuomet, jei degiklis prižiūrimas – laiku valomas ir neperkaitinamas. Garantija katilui netaikoma, kai degiklis yra perkaitintas, sulūžęs dėl šlako pertekliaus ar kitų defektų, atsiradusių dėl nepriežiūros.

Kad granulinis katilas tarnautų ilgiau, A. Černiauskas pirmiausia pataria naudoti tik gamintojo rekomenduojamas granules. Reikia rinktis tik aukščiausios kokybės granules, nes jos geriausiai sudega, lieka mažai pelenų ir neužkemšamas degiklis.

„Atkreipkite dėmesį į lydymosi temperatūrą. Gali būti, kad granulės nedegs, o lydysis, bėgs kaip karštas stiklas. Taip jos garantuotai užkimš degiklio oro padavimo kanalus, o išvalyti tokį ataušusį kurą labai sunku. O nevalomas degiklis gali sudegti ar net sulūžti. Taip pat labai svarbu keičiant granules pakeisti ir degiklio nustatymus, nes vienoms granulėms reikia daugiau deguonies, kitas reikia sudėti į katilą didesnėmis dozėmis“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Sertifikatai ir garantijos

Norint išvengti ekspertų minimų problemų, verta atidžiau pasižiūrėti, kas tiekia granules, ar produkcija sertifikuota.Vienas iš medienos granulių kokybės užtikrinimo garantų yra „ENplus“ sertifikavimo sistema. Asociacijos LITBIOMA sertifikavimo sistemų koordinatorė Agnė Babelytė paaiškino, kad šiuo prekės ženklu pažymėta produkcija atitinka šios sistemos deklaruojamus parametrus, paremtus ISO ISO 17225-2 arba dar griežtesniais reikalavimais.

„Tai reiškia, kad šį ženklą naudojančios įmonės ir jų gaminama produkcija bei paslaugų kokybė yra nuolat tikrinamos: atliekamas auditas, tiriama produkcija. Įmonės privalo ne tik atitikti „ENplus“ kokybės klasių reikalavimus, bet ir ant pakuočių nurodyti tik pakuotės turinį atitinkančius parametrus. Vartotojas, perkantis „ENplus“ ženklu pažymėtą produkciją, yra garantuotas, kad ji pasižymi atitinkamu grynuoju kaloringumu, peleningumu, drėgnumu, ilgiu, smulkių dalelių kiekiu“, – teigė sertifikavimo specialistė.

Kaip atskirti klastotes?

Pasitaiko įmonių, kurios parduoda neva sertifikuotą produkciją. Norint patikrinti, ar tai yra tiesa, pasak LITBIOMA atstovės, reikia po „ENplus“ logotipu surasti sertifikuotos įmonės identifikavimo numerį, kurio pirmos dvi raidės rodo sertifikuotos įmonės šalies kodą, pirmas skaičius nurodo gamintoją ar prekiautoją, kiti skaičiai – eilės numerį toje šalyje.

„Oficialioje „ENplus“ sertifikavimo svetainėje galima pasitikrinti, ar granules tiekianti įmonė yra sertifikuota. Be to, tame pačiame tinklalapyje pateikiamos oficialių produkcijos pakuočių su „ENplus“ logotipu nuotraukos. Jeigu vartotojo perkama pakuotė nesutampa su oficialiai patvirtinta, tikėtina, kad ji yra klastotė“, – sakė A. Babelytė.

Bet kuri sertifikuota besireklamuojanti įmonė privalo naudoti savo identifikavimo numerį ir oficialių pakuočių nuotraukas. Jei skelbimuose teigiama, kad granulės yra sertifikuotos, tačiau nematoma oficiali pakuotė su „ENplus“ logotipu, nenurodomas sertifikuotos įmonės pavadinimas ir identifikavimo numeris, vadinasi, ši produkcija tikrai nesertifikuota ir greičiausiai abejotinos kokybės.

„Svarbu yra ne pirkti sertifikuotas granules, o pirkti tokias, kurios tinka būtent jūsų deginimo įrangai. O sertifikatas užtikrina, kad gamintojų ar prekiautojų deklaruojamos granulių savybės atitinka pakuotės turinį“, – paaiškino A. Babelytė.

• Statyk!
• #granuliniai katilai
• #medžio granulės
• #šildymo įranga