Namas kauniečiui – viso gyvenimo projektas

Namas kauniečiui – viso gyvenimo projektas

„Mano gyvenimo projektas“, – taip kaunietis Gintaras Paškevičius vadina savo paties statytą namą ir priduria, kad visiškai neturėjo teisės susimauti. Rezultatas akivaizdžiai pavykęs – pastatas stebina ne tik išore, bet ir energiniu efektyvumu.

Eksploatacinės sąnaudos – itin mažos

Paklausus, ar tikrai sugebėjo savo rankomis pasistatyti tokį namą, pašnekovas šypsodamasis atsakė, kad buvo „žaidžiantis treneris“.

„Bepigu prekybos centre nusipirkti statybinių medžiagų, tačiau panaudoti nekondicines, antrinio panaudojimo reikia išmoningumo. Mano namo laikančioji konstrukcija pastatyta iš nekonstruktyvios medžiagos – putų polistireno blokų“, – pasakojo G. Paškevičius.

Kad galėtų polistireno blokus supjaustyti, vyras turėjo pasigaminti stakles. Toliau jis polistireno blokus klijavo, šie atliko ne tik konstrukcinį, bet ir termoizoliacinį vaidmenį. Suklijuotas kevalas buvo kaip kurpalis, ant kurio iš išorės užsitraukė monolitinis gelžbetonio lukštas su sąramomis. Iš vidaus namo sienos buvo nutinkuotos.

Tokios konstrukcijos idėja pasiteisino, ypač vertinant iš energinio efektyvumo pusės. Per metus elektros išlaidos apšvietimui, šildymui, karštam vandeniui ruošti ir kitoms buitinėms reikmėms vidutiniškai siekia 480 eurų, o per mėnesį – vos 40 eurų. Prie šios sėkmės prisidėjo ne tik efektyvus sienų apšiltinimas. G. Paškevičius pasitelkė ir saulę, ir požeminius šaltinius.

Supaprastino iššūkį

Namo šeimininkas svarstė, kad pasirinkęs sienų šiltinimą polistireniniu putplasčiu galbūt nuėjo primityvesniu keliu, bet noras supaprastinti iššūkį padarė savo, dėl to visiškai nesigaili. Namo sienoms panaudoto polistireninio putplasčio plokščių storis siekia 30 cm. Pasak G. Paškevičiaus, tokio storio termoizoliacinės medžiagos – itin aukšta šiluminės varžos vertė. Drėgmei iš namo vidaus pasišalinti suformuotos ventiliacinės angos.

Priekinėje namo dalyje – dideli vitrininiai langai. O galinę dalį „okupavusi“ žolė – namas toje pusėje iki pat žemės dengtas žaliuojančiu stogu. Žinoma, ne visas stogas velėninis, priekinė jo dalis dengta prilydoma bitumine danga.

Nejaugi visa namo statybos technologija – paties G. Paškevičiaus sumanymas? „Buvo daug visokių pamąstymų, eskizų. Kaip dailininkas, prieš tapydamas didelę freską, turi savo vizijų, taip ir aš. Prieš tai daug domėjausi, informacijos ieškojau ir internete. Buvau pagaminęs ne vieną technologinį maketą, atlikau bandymus“, – pačią pradžią prisiminė jis.

Pagal išsilavinimą G. Paškevičius – inžinierius mechanikas, nemažai dirbęs gelžbetonio gamykloje, vystęs savo verslus, tad gerai išmano medžiagų mechaniką, atsparumą.

Kauno rajone, Raudondvaryje, išdygęs pastatas – kupolo formos statinys. Tokie namai ne tik įspūdingai atrodo, bet ir, pasak G. Paškevičiaus, pasižymi ypatingomis savybėmis – daug geriau atlaiko vėją ar sniegą nei kitų formų statiniai.

„Apvali struktūra atspari statinėms šoninėms apkrovoms. Pavyzdžiui, kad ir kiaušinis. Suspaudę delne, jo nesutraiškysite, jeigu lukštas nepažeistas. Atrodo, neįtikėtina, bet pabandykite, – ragino jis. – Tačiau dinaminei apkrovai nėra atsparus, užtenka stuktelėti į vieną tašką.“

Kampai – neefektyvi erdvė

Kitas veiksnys – stačiakampiame name kampai vis vien neeksploatuojami. „Vienintelis atvejis, kai prisilieti prie kampų, – tik valydamas voratinklius ar vaikydamas muses. Kampai – neefektyvi erdvė, kurią reikia šildyti, kitaip pelys, drėks. Neišvengiamai susidaro šilumos nuostolių“, – įsitikinęs apvalių formų namą pasistatęs inžinierius.

G. Paškevičiaus namas – vieno aukšto, bet yra medinė, neaklina perdanga: pakilęs laiptais patenki į miegamąjį. Bendras aukštis siekia apie penkis metrus aukščiausiame namo taške, o kupolas į šonus žemėja. Pirmame aukšte įrengta svetainė, sujungta su virtuve, tualeto, vonios kambariai.

Namo vėdinimo sistema – rekuperacinė, šildymui pasitelkti du šilumos siurbliai: „oras–oras“ ir „vanduo–vanduo“. Pastarojo sistemai panaudojamas po žeme tekančių šaltinių vanduo. Vasarą šaltinių vanduo atvėsina namo grindis, žiemą jas pašildo. Optimaliai šilumos siurbliui veikti reikalinga pastovi 8–12 laipsnių temperatūra.

„Kai drenavau sklypą, numačiau, kad tais vamzdžiais pasinaudosiu kaip šilumokaičiu. Atrodo keista, kaip galima pasiimti šilumą iš šaltinių. Bet šaltiniais ji būna vasarą, o žiemą jie yra „šiltiniai“. Jei lauke 30 laipsnių šalčio, šaltinių vandens temperatūra po žeme siekia 10 laipsnių šilumos“, – aiškino pašnekovas.

Saulės architektūra

Sklypas, kurį kaunietis pasirinko namo statybai, pasitaikė pelkėtas, tad prireikė drenažo. „Atsivėrė vadinamasis plavūnas. Kaip pajūryje, smėlis plaukte plaukia, niekaip negali iškasti gilios duobės. Supratau, kad tolimesnis kasimas sugriaus namą, – vaizdžiai pasakojo G. Paškevičius. – Išspręsti šią problemą pasitelkiau šaltį. Žiemą prakasėme tranšėjas, tada drenavome. Naudojuosi kolektoriniais surinkimo šuliniais.“

G. Paškevičius sugriovė ir dar vieną mitą, neva pastatyti ar išmūryti židinį gali tik specialistai. Visgi vien tuo neapsiribojo – čia taip pat priimtas dar vienas praktiškas sprendimas. Namo šeimininkas pasakojo, kad židinys veikia ne vien kaip ugniakuras, juo galima šildyti ir grindis – uždaras ciklas.

„Įprastai židinio skleidžiama šiluma kyla į viršų, bet šitas židinys tarsi uždaras kevalas. Pučiamas oras iš kambario nueina į grindis, pravingiuoja šilumokaičiais, tokiu būdu ir pašildomos grindys. Žinoma, židinys tėra kaip rezervinis šildymo šaltinis, jei kartais dingtų elektra. Bet turiu trifazį elektros generatorių su dyzeliniu kuru“, – sakė jis.

Atrodo, inžinierius nesunkiai rastų išeitį iš bet kokios padėties ar situacijos. Net jei niekas nebeveiktų, visada galima pasikliauti gamta. Kitą savo praktišką idėją G. Paškevičius vadina saulės architektūra. Vitrininiai fasado langai – trisluoksniai, atgręžti į pietinę pusę. Stiklas sulaiko ir neišleidžia šilumos iš patalpos. Tokiu būdu kambario šiluma grįžta atgal į kambarį. Žiemą, pavasarį ir rudenį per juos namo vidus prišyla. Namo balkono priekis tarsi snapas – vasarą aukštai pakilusios saulės spindulius užstoja, todėl name vėsu. „Šiltnamio efektas“, – trumpai konstatavo pašnekovas.

Ateityje G. Paškevičius norėtų įsirengti saulės jėgainę, paruošiamieji darbai jau atlikti, bet šiandien tiksliai nežino, ar pavyks įgyvendinti savo planus. Kol kas elektros sąnaudos šildymui ir taip minimalios.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų