„Istockphoto.com“ nuotr.

Lietus padeda taupyti… vandenį

Lietus padeda taupyti… vandenį

Lietuva – ne tas kraštas, kuriame būtų galima skųstis iš dangaus krintančio vandens trūkumu. Matant šią vasarą dažnai kliokusį vandenį, ar nekilo minčių, kad gal jį būtų galima papildomai įdarbinti?

Dažnai mūsų namuose ir biuruose iš čiaupų tekantis švarus ir nepigiai kainuojantis geriamasis vanduo panaudojamas ir ten, kur tokios geros kokybės vandens tikrai nereikia. Tai tarsi vinių kalimas mikroskopu, kurį galime pateisinti tik tuo, kad mes išties neturime problemų dėl geriamojo vandens. Kol kas.

Lietaus vandens panaudojimas

Surinkto ;lietaus vandens antrinio panaudojimo principinė schema
UAB „Eneke“ iliustr.

Galima įdarbinti, tik yra sąlygų

Visai be reikalo privačių gyvenamųjų namų savininkai nesusimąsto apie antrinį lietaus vandens panaudojimą. Yra paskaičiuota, kad daugiau nei pusę kasdienio vandens poreikio – apie 130 litrų žmogui – sudaro ne geriamasis ir ne maistui gaminti skirtas vanduo. Štai šią dalį ir galima pakeisti nemokamu lietaus vandeniu. Juo būtų galima laistyti pasėlius, plauti automobilį, skalbti, galų gale naudoti tualete…

Ekonominis efektas – akivaizdus. Nedidelė pradinė investicija į atmosferos kritulių vandens surinkimo, filtravimo ir pristatymo į panaudojimo taškus sistemą gali greitai atsipirkti, o atsipirkusi – pradėti taupyti jūsų pinigus.

Lietaus vandens kokybė labiausiai priklauso nuo oro užterštumo tame rajone. Vandeniui surinkti iš esmės galėtų būti panaudotas visas kietas paviršius, į kurį tykšta lietus. Dažniausiai tai būna pastato stogas, mat nuo jo vanduo mažiau užsiteršia nei, tarkim, nuo automobilių stovėjimo aikštelės ar šaligatvio.

Stogo konstrukcija ir dangos sudėtis taip pat svarbios. Vanduo bus švaresnis, jei stogas šlaitinis – nuo tokio jis nubėga greitai, nesudarydamas galimybių vystytis stovintį vandenį mėgstantiems kenksmingiems organizmams.

Geriausiai tinka iš inertiškų medžiagų, kurioms būdinga maža tarša (molinės čerpės, beasbestis šiferis, cementas, geriausiai be dirbtinių dažiklių), pagamintos stogų dangos. Negalima rinkti vandens nuo stogų su sena danga, kurių sudėtyje gali būti asbesto ar švino.

Lietaus vandens panaudojimas

Lietaus vandens surinkimo ir antrinio panaudojimo principinė schema. „Kingspan Klargester“ iliustr.

Kaip naudoti ūkio reikmėms

Norint rezervuaruose sukauptą lietaus vandenį panaudoti ūkinėms reikmėms, reikės įrengti nepriklausomą vandens tiekimo sistemą. Ji turėtų būti nesujungta su geriamojo vandens tiekimo sistema.

Nuo stogo toks vanduo nubėga į rezervuarą, prieš kurį į vamzdį montuojamas filtras stambesnėms šiukšlėms atskirti. Iš rezervuaro siurbliukais vanduo gali būti nukreipiamas į visus ūkinio vandens panaudojimo taškus: unitazus, praustuvus, skalbykles ar laistymo žarnas. Siurblių tipas ir galingumas priklauso nuo poreikio ir numatomo vandens naudojimo reikmių. Paprasčiausias variantas – sodui laistyti skirtas panardinamasis siurblys.

Vertėtų atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių pagamintas lietaus vandens nukreipimo vamzdynas. Tam visiškai netinka seno tipo nuotekų vamzdžiai iš švino ar turintys jo savo sudėtyje. Šiuolaikinės medžiagos (PVC, cinkuotas plienas ir pan.) problemų vartotojui nekels.

Specialisto komentaras
Kasparas Plungė, UAB „Eneka“ inžinierius ekologas

Kiekvienas namų ūkis yra unikalus. Skirtingas šeimos narių, plaunamų automobilių skaičius, skirtingi vandens poreikiai, skirtingas laistomo sklypo paviršiaus dydis… Todėl apibendrintai įvertinti, kokį sunaudojamo vandens kiekį galėtų pakeisti lietaus vanduo, yra sunkoka.

Paprastai laikome, kad privačiame name, palyginti su, tarkim, biurų pastatu, antrinio lietaus vandens panaudojimo galimybių yra daugiau. Čia ir skalbyklė, ir vejos laistymo sistema, ir dušai… Minkštas vanduo privačiame ūkyje yra aktualesnis, o tai reiškia ir ekonomiškai reikalingesnis. Be to, pažiūrėjus į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiamus duomenis apie geriamojo vandens kainų kitimą, sunku tikėtis, kad vanduo ateityje pigs. Greičiau atvirkščiai – brangs.

Turėdami mintyje šiuos niuansus, laikome, kad antrinio lietaus vandens panaudojimo sistema privačiam namų ūkiui gali atsipirkti maždaug per 5–6 metus.

Paprasčiausia tokią vandens panaudojimo sistemą įsirengti yra statant namą. Tuomet lengviau bus nukreipti vamzdyno kontūrus į tas vietas, kuriose numatytas nemokamo vandens naudojimas. Sistema paprasta ir veiksminga, joje – požeminis rezervuaras, vandens tiekimo ir jo pertekliaus nuleidimo vamzdynas, kartu su vandeniu nešamus lapus ir kitus panašius teršalus sulaikantis filtras, vandens tiekimo siurblys, atvedimo iki patogios naudoti (tarkim, laistyti) vietos vamzdžiai arba žarnos. Drauge nepakenktų pasirūpinti ir automatine valdymo sistema, kuri perjungtų sklendes, jei, užėjus sausrai, lietaus vandens rezervuaras ištuštės ir teks pradėti naudoti vandentiekio vandenį.

Lietaus vandens panaudojimas

Į saugojimo talpyklą patenkantį lietaus vandenį, sulaikydamas stambesnes šiukšles: šapus, lapus ir kt., išvalo filtras, kurį patogu išimti ir išvalyti. UAB „Eneka“ iliustr.

Filtravimas ir filtrų tipai

Nesunku įsivaizduoti, kaip lietaus vanduo nubėga nuo stogo su visomis ant jo gulėjusiomis šiukšlėmis, lapais ir kitais nešvarumais… Tolesnį vandens valymą lemia jo panaudojimo tikslas.

Jei tiesiog papildysite maistui nenaudojamo vandens, skirto ūkinėms reikmėms, atsargas, pakaks filtro, sulaikančio stambiausias daleles (lapus ir pan.). Smulkesni filtrai įstatomi lietvamzdžių apačioje, kad į valymo mazgą nepatektų nešvarumų, kurie paprastai kaupiasi nuotekų vamzdžių viduje. Papildomam filtravimui montuojami adhezinio tipo filtrai, sudaryti iš plonyčių plokštelių su maždaug 0,18 mm dydžio akutėmis.

Apgalvotas saugojimas

Rezervuaras dažniausiai yra brangiausiai kainuojanti sistemos dalis. Todėl jį vertėtų rinktis labai kruopščiai. Pastatyti lietaus vandens kaupyklą galima po atviru dangumi, o galima ir įkasti į žemę. Pirmuoju atveju sutaupytumėte kasybos darbų sąskaita ir smarkiai palengvintumėte rezervuaro priežiūrą. Antruoju – turėtumėte natūralų rezervuaro vėsinimą, saugomo vandens temperatūra laikytųsi apie 6–9 °C (o tokioje temperatūroje nesivysto kenksmingos bakterijos ir dumbliai).

Gerai tinka betoninės, cinkuotos skardos, polietileno, stiklo pluošto ir panašių medžiagų talpyklos. Iš esmės tinka bet kokia medžiaga, nekeičianti savo savybių ilgą laiką ir nesukelianti neigiamo rezultato dėl sąlyčio su vandeniu. Turint omenyje cirkuliuojančio skysčio prigimtį (talpykloje sukauptas filtruotas lietaus vanduo – tai iš esmės distiliuotas vanduo, o toks skystis gali būti gana agresyvus metalams), siurblys turėtų būti pagamintas iš nerūdijančiojo plieno ar kitokios medžiagos, atsparios agresyviai cheminei reakcijai.

Talpyklas praverstų apsaugoti nuo ribinių situacijų: jei iškris pernelyg daug kritulių ir surenkamas lietaus vanduo nebetilptų į rezervuarą, reikėtų numatyti rezervinio nupylimo į kanalizaciją kanalą; jei užklumpa sausra ir lietaus iškrinta pernelyg mažai, reikia turėti galimybę talpyklą papildyti iš geriamojo vandens vandentiekio.

Vandens rezervuaro talpa apskaičiuojama pagal vartotojų skaičių. Specialistų duomenimis, Vidurio Europos klimato sąlygomis vienam žmogui reikėtų skirti apie 800 l tūrio talpyklą. O skaičiuojant pagal stogo ar kitų paviršių, nuo kurių surenkamas vanduo, plotą – apie 30 l kiekvienam kvadratiniam metrui kietojo paviršiaus.

Panaudojimo galimybės

Pirmoji lietaus vandens panaudojimo sritis namo viduje – tualetui ar grindims plauti; o už namo ribų – aplinkai, daržui laistyti, automobiliui plauti ir pan. Jei gyvenate toli nuo pramoninių rajonų ir turite galimybę įsirengti kokybišką vandens valymo sistemą, lietaus vandens panaudojimo sritį galima smarkiai išplėsti – naudoti duše, skalbyklėms, kartais – indaplovėms.

Šildantis radiatoriais ar šildomosiomis grindimis, taip pat nėra kliūčių į sistemą nukreipti lietaus vandenį. Jis minkštas, tad užkalkėjimo grėsmė kur kas mažesnė. Jei filtrai pakankamai gerai atsijoja kietas priemaišas, pavojaus pažeisti vamzdyną nėra.

O štai maistui gaminti lietaus vandens geriau nenaudoti. Surinktas ir net perfiltruotas lietaus vanduo vis dar neatitinka geriamajam keliamų kokybės reikalavimų. Todėl geriamojo ir lietaus vandens vamzdynai niekur neturėtų jungtis, o pastarąjį dar vertėtų pažymėti užrašu „Netinka gerti“.

Lietaus vandens panaudojimas

„Stormsaver“ iliustr.

Galima pritaikyti ne tik privatiems namams

Ten, kur vandens kokybei nekeliami tokie aukšti reikalavimai kaip geriamajam vandeniui, lietaus vanduo gali būti naudojamas ir pramonėje. Tarkim, technologiniams įrenginiams, katilinės įrangai aušinti ar plauti…

Viešosios ar komercinės paskirties pastatuose, statomuose pagal naujausius aukšto energinio naudingumo reikalavimus ir siekiančiuose BREEAM sertifikato, projektuojamos ir diegiamos antrinio lietaus vandens panaudojimo sistemos. Tai – ir bendrovės „August ir ko“ gamykla Širvintų rajone, ir naujasis „Telia Lietuva“ biuras Vilniuje Saltoniškių g. ar verslo centras „Park Town“ Lvovo gatvėje. Tokių aplinką tausojančių pastatų daugėja ne tik pasaulyje, bet ir kol kas švaraus gruntinio vandens nestokojančioje Lietuvoje.

Lietaus vandens panaudojimas

Lietaus vandens antrinis panaudojimas daugiabutyje. „BAR Architects“ iliustr.

„Pilkojo“ vandens paskirtis

Lietaus vandeniui suteikus galimybę „padirbėti“, jį galima panaudoti ir trečią sykį. Antai keturių žvaigždučių viešbutyje „Sheraton“ Ofenbache (Vokietija) nuo 2012 m. įrengtos dvi nuotekų sistemos. Tualetų nuotekos – „juodasis“ vanduo – keliauja į kanalizaciją, o štai dušų, vonių, plautuvių ir skalbimo mašinų nuotekos – „pilkasis“ vanduo – nukreipiamos pakartotiniam panaudojimui.

Jos daugybę kartų filtruojamos ir valomos rūsyje įrengtame valymo įrenginyje. Pastarojo pagrindą sudaro besisukantis būgnas iš porėto polietileno. Poros sukuria didelio ploto darbinį paviršių (apie 150 m²) vandeniui filtruoti – kiekvienam būgno paviršiaus metrui. Per šias būgno, iki pusės panardinto į „pilkąjį“ vandenį, poras per valandą pereina apie 100 l skysčio.

Per aerobinės filtracijos procesą iš nuotekų per 2–3 val. biologiškai pašalinami organiniai junginiai. Po to vandenį dezinfekuoja UV lempos, siurbliukas atskiru vamzdynu jį tiekia į tualetų klozeto bakelius. Iš jų, panaudotas pagal paskirtį, vanduo galiausiai nukeliauja į miesto kanalizacijos tinklus.

Lietaus vandens panaudojimas

* 500 Tiek litrų vandens per metus galima surinkti nuo 1 m² stogo.
* 130 Tiek litrų vandens per parą vidutiniškai sunaudoja 1 žmogus.
* 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną iš Lietuvos gelmių galima išgauti nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros.

Jau gyvename skolon

Nepriklausoma tarptautinė organizacija „Global Footprint Network“, jau daugelį metų vertinanti žmogaus veiklos poveikį aplinkai, paskelbė, kad šiemet nuo rugpjūčio 2 d. mes visi gyvename skolon. Tai reiškia, kad iki nurodytos dienos žmonija įsigudrino suvartoti visiems metams skirtus išteklius – miško, švaraus oro, dirvožemio ir vandens. Likusį laiką vartosime išteklius, kuriuos turėtų naudoti tik ateinančios kartos. Kitaip sakant, gyvensime mūsų vaikų ir anūkų sąskaita.

„Global Footprint Network“ kasmet paskelbia simbolinę datą, žyminčią atsinaujinančiųjų išteklių kiekį, kurį tais metais būtų galima suvartoti nesukeliant žalos planetai. Nuo tos datos iki kitų metų pradžios žmonija gyvena skolon. Pernai ši data išaušo visu mėnesiu vėliau – tik rugsėjo 25 dieną.

Kuo mums gresia toks gyvenimas? Pasak ekologų, žmonijai kol kas neturint jokios kitos alternatyvos ir nestabdant vartojimo, išteklių atsargų problema kasmet didės, o jų sprendimas prislėgs mūsų vaikų ir anūkų pečius. Vartosime vandenį, kurio dar likę požeminiuose sluoksniuose, tačiau lietaus vandens jiems papildyti jau nepakaks.

Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, šiuo metu beveik 1 mlrd. pasaulio gyventojų kenčia dėl švaraus gėlo vandens trūkumo. Dažniausiai tai – Afrikos ir Azijos šalys, kurios kenčia ir dėl maisto stygiaus. Net 80 proc. visų ligų lemia nešvarus vanduo. Per metus nuo jų miršta apie 7 mln. žmonių, iš jų 4 mln. yra vaikai iki 5 metų. Apie 70 proc. vandens sunaudojama žemės ūkyje. Vadinasi, senkant gėlo vandens atsargoms, neišvengiamai dėl to kentės ir maisto gamyba.

2010 m. Šri Lankoje atliktoje Tarptautinio vandens išteklių vadybos instituto (International Water Management Institute) studijoje, kurią vėliau išspausdino žurnalas „Nature“, išsakoma prielaida, kad su gėlo vandens trūkumu Šiaurės Amerikos bei Europos šalys – o tarp jų ir Lietuva – gali susidurti visai netrukus, maždaug 2025 m.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų