Jeigu statomas šiaudinis namas, konstrukcijoms naudojami stambūs šiaudų blokai ir jie nutinkuoti iš abiejų pusių, pasiekti aukštus energinio efektyvumo reikalavimus galima be problemų (pixabay.com nuotr.)

Kitokie namai: ar lengva pasiekti energinį efektyvumą?

Kitokie namai: ar lengva pasiekti energinį efektyvumą?

Ar ekologiško būsto statybos tikrai yra geras sumanymas žvelgiant iš energinio efektyvumo pusės? Namai iš molio, šiaudų ar rąstų vis dar vertinami dviprasmiškai. Visgi kiekvienas statybos būdas turi savus standartus ir, jei jų laikomasi, galima pasiekti išties aukštą energinio naudingumo klasę.

Klausimų – ne vienas

Į redakciją kreipėsi vilnietis, gyvenantis moliniame name. Jis teiravosi, kaip būtų galima padidinti tokio namo energinio naudingumo klasę. Dabar molinis namas, kuriame gyvena vyro šeima, klasifikuojamas tik F energinio naudingumo klase.

Vilnietis pasakojo, kad iš pradžių suprojektavo vieno aukšto molinį namą, tokį ir pastatė. Dabar norėtų jį rekonstruoti, padidinti plotą ir aukštingumą – pristatyti antrą aukštą. Viską darydamas pagal reikalavimus, gyventojas turi pasiekti namo A+ energinio naudingumo klasę.

„Dabar namas tikrai šiltas, jame geras mikroklimatas, viskas natūralu. Suprantu, kad siekiant aukštos energinio naudingumo klasės paprasčiausia būtų išorės sienas apšiltinti. Tačiau ar tokiu atveju išliks pati molinio namo statybos filosofija? Ar bus galima ir toliau tvirtinti, kad namas yra molinis, ekologiškas?“ – svarstė vyriškis.

Jis sutiko, kad molines sienas užkloti termoizoliaciniu sluoksniu ir nutinkuoti arba apkalti dailylentėmis būtų praktiška. Mat molines sienas reikia prižiūrėti ir pasirūpinti, kad smarkesnis lietus jų neardytų, neišplautų.

„Žodžiu, ieškau atsakymų į ne vieną klausimą. Tikrai norisi gyventi name, pastatytame iš natūralios medžiagos. Jeigu ne aukšti energinio naudingumo reikalavimai, problemų gal nebūtų. Tikrai nesiskundžiame, kad name šalta, kad reikia nuolat maksimaliai jį šildyti, tikrai ne. Rekonstruojant užtektų išsiaiškinti tik konstrukcinius klausimus. Tačiau nežinau, ar galėsiu priduoti pastatą valstybinei komisijai po tokios rekonstrukcijos, jeigu nebus pasiekta reikiama energinio naudingumo klasė?“ – klausė gyventojas.

(Ne)pavyks pasiekti

Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslininko dr. Edmundo Monstvilo teigimu, bet kuri statybos technologija, jei ji įgyvendinama laikantis standartų, savo energetinėmis charakteristikomis gali tenkinti A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus.

„Kalbant apie statybą papildomai nenaudojant termoizoliacinių medžiagų, pasiekti A+ energinio naudingumo klasę būtų sudėtinga – čia reiktų itin storų sienų. Žinoma, jeigu statomas šiaudinis namas, konstrukcijoms naudojami stambūs šiaudų blokai ir jie nutinkuoti iš abiejų pusių, pasiekti aukštus energinio efektyvumo reikalavimus galima be problemų. Tokia statyba bus tikrai ekologiška“, – sakė dr. E. Monstvilas.

Visgi mokslininkas abejojo, ar vien tik iš molio, nenaudojant papildomos termoizoliacijos, pavyktų savo rankomis nudrėbti A ar A+ energinio naudingumo klasės namą. Tokių žmonių, kuriems tai būtų pavykę, jam dar nėra tekę sutikti.

„Jei būtų statomas molinis namas ir šiaudai naudojami kaip šiluminė izoliacija, aišku, įmanoma pasiekti aukštą energinio naudingumo klasę, nors sienos bus iš tiesų storos. Tačiau žiūrint į tai, kokia molinių ar šiaudinių namų statyba pas mus praktikuojama, ne, nepavyks pasiekti“, – svarstė dr. E. Monstvilas.

Pasak mokslininko, šiandien ekologiški namai dažnai statomi pagal savo įsivaizdavimą, tačiau vien to neužtenka reikalavimams įgyvendinti. Galvojama, kad reikiamą energinio naudingumo klasę atitinkantį namą galima pastatyti pagal savitą supratimą, o ne kaip reikalauja visi teisės aktai.

Lygiai tas pats ir kalbant apie rąstinius namus. Dr. E. Monstvilo manymu, A+ energinio naudingumo klasės reikalavimai būtų sunkiai pasiekiami dėl rąstų šiluminių, sandarumo savybių.

„Apskritai nėra jokio reikalavimų diferencijavimo pagal statybines medžiagas. Šiaudiniams, rąstiniams, plytų mūro, akyto betono blokeliams ar kas ten bebūtų. Yra bendri reikalavimai visiems pastatams. Statant reikia žiūrėti, kad būtų pasiektas šiluminis efektyvumas“, – aiškino pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas dr. E. Monstvilas ir darsyk pridūrė, kad minėti pastatai sunkiai pasiekia minėtus reikalavimus be papildomų priemonių.

Šiluminio efektyvumo reikalavimai keliami gyvenamiesiems pastatams. Poilsio ar sodo nameliams nėra būtini – šie namai juk ištisai nešildomi. Jeigu pastatas skirtas eksploatuoti visus metus ir šildomas visą sezoną – tenka vykdyti reikalavimus. Anot dr. E. Monstvilo, šitie procesai vyksta nuolatos: siekiama gauti sertifikatus ir individualiems, ir viešosios paskirties pastatams.

Gali atrodyti, kad namas pasatytas iš natūralių rąstų, tačiau iš tiesų dažnai naudojami klijuoti rąstai, į kurių vidų įspraudžiamas šiltinimo sluoksnis (pixabay.com nuotr.)

Apsimoka investuoti

Prieš gaunant leidimą statyti – įkeliant prašymą į statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, turi būti atlikti skaičiavimai (projektavimo reglamente yra toks reikalavimas), parodantys, ar bus pasiekta A+ energinio naudingumo klasė. Tai turi būti padaryta statant bet kokį namą, jeigu reikalingi statybą leidžiantys dokumentai: ar molinį, ar šiaudinį. Visiems galioja tie patys reikalavimai.

Dr. E. Monstvilas įsitikinęs, jog ekologiškų namų statybą įmanoma suderinti su gera šilumine izoliacija, sandarumu. Tačiau ne taip, kaip kartais bandoma populiariai aiškinti ir rodyti per televiziją ar spaudoje – plika akimi matyti, kad pastatas netenkina jokių energinių rodiklių reikalavimų, viskas daroma tik dėl reklamos.

Visgi didžioji dauguma teisingai supranta reikalavimų nuostatas ir pagal jas pasistatę namus džiaugiasi mažomis eksploatavimo sąnaudomis. „Kaimynai lyginasi su kaimynais – aš tiek malkų ar elektros energijos sunaudojau, o aš tiek. Kartais sąnaudos skiriasi net kelis kartus. Ir tuomet imama aiškintis, kodėl taip atsitinka, nors viskas elementaru. Tie, kurie pagaili ir neinvestuoja į šiltinimo technologijas, pralaimi. O tie, kurie iš pradžių skundžiasi, kad statyboms reikia daug termoizoliacinių medžiagų, bet vis tiek jas panaudoja, vėliau per visą šildymo sezoną sumoka tik tris šimtus eurų už šildymą ir karšto vandens ruošimą. Tuomet jie įvertina, kad sandarumo reikalavimai visgi išeina į naudą ir investicijos nebėra tokios didelės, kaip atrodo“, – konstatavo dr. E. Monstvilas ir pridūrė, kad termoizoliacinės medžiagos palyginti pigios, apsimoka investuoti.

Molis – ne konstrukcinė medžiaga

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktorius Aidas Vaičiulis teigė, kad molis kaip statybinė medžiaga yra tinkamas – turi gerą drėgmės ir vandens garų įgeriamumą. Pasyvaus namo institutas šiaudinius namus, apšiltintus pakankamu molio tinko sluoksniu, netgi yra įvertinęs kaip užtikrinančius gerą patalpų mikroklimatą.

Tačiau molio sienos be jokios apšiltinimo medžiagos, A. Vaičiulio teigimu, dideliu energiniu efektyvumu nepasižymės. Molinė siena tolygu tokios pačios medžiagos plytų sienai.
Kas kita yra šiaudai – gamtinė organinė medžiaga, natūralus pluoštas. Pagrindinis presuotų šiaudų technologijų privalumas – geros šilumos izoliavimo savybės, nes, kaip ir kitose izoliacinėse medžiagose, jose „užrakinamas“ oras. Optimalus pasirinkimas – karkasinė konstrukcija su pakankamo storio šiaudų užpildu.

„Storesniu molio sluoksniu tinkuota šiaudinė siena natūraliai sugeria drėgmės perteklių, esant reikalui drėgmę atiduoda“, – paaiškino ekspertas ir pridūrė, kad apšiltinimo sluoksnis bet kokiu atveju yra reikalingas.

Molis naudojamas kaip tinkas, o ne kaip medžiaga statybinei konstrukcijai. A. Vaičiulis svarstė, kad kažin ar Lietuvoje per pastaruosius penkiasdešimt metų buvo daug tokių statytojų, kurie statėsi tik molinius namus.

„Seniau plytas degdavo iš molio. Tokie pastatai prieš porą šimtų metų buvo „pikiniai“. Retai, bet ir dabar pasitaiko žmonių, namus statančių senoviškai, esą ekologiška: molis maišomas su šiaudais ir iš šios medžiagos drebiamos sienos. Tačiau net ir ekologiška statyba turi būti pagrįsta technologijomis. Nori nenori – yra tam tikri reikalavimai, kurie garantuoja kokybę. Juk dabar dvidešimt pirmas amžius“, – sakė A. Vaičiulis.

Molio sienos be jokios apšiltinimo medžiagos dideliu energiniu efektyvumu nepasižymės (pixabay.com nuotr.)

Natūralumas tampa aktualus

NPNA vadovo manymu, visada bus tokių, kurie sakys, kad molinė ar dūminė troba daug geresnė nei dabar statomi namai. Tačiau už save kalba gyvenimo kokybė ir energinis efektyvumas.

Jo manymu, ekologiška statyba vadinti atgyvenusį dalyką nėra sąžininga. Tobulėjant technologijoms šiandien statomi šiaudiniai namai gali tapti alternatyva įprastiems namams. Toks šiaudinis namas nėra pigus, užtat užtikrina ekologiškumą ir tvarumą. Nėra taip, kad bet kokius šiaudus galima naudoti statyboms. Lietuvoje turime ir visame pasaulyje žinomų šiaudinių namų gamintojų, kurie yra sukūrę šiaudinių skydų technologiją ir eksportuoja savo produkciją į daugelį šalių. Tokių skydų namai turi visas teigiamas šiaudinių namų savybes ir jas papildo – užtikrina tolygią šiluminę izoliaciją bei sandarumą kiekviename namo kampelyje.

Pirmasis šiaudinis namas, gavęs Pasyvaus namo instituto sertifikatą, yra pastatytas ne kieno nors kito, o lietuvio – Austrijos Alpėse. „Namas išlaikė visus reikalavimus. Tokie pastatai formuoja naują tendenciją – natūralumas tampa visiems aktualus. Aišku, tai niekada nepakeis statybos pramonės atidirbtų technologijų masto, bet šiaudinis namas savo vietą turės“, – neabejojo A. Vaičiulis.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų