„Batworlds.com“ nuotr.

Karkasinis namas ir kenkėjai

Karkasinis namas ir kenkėjai

Kenkėjai karkasiniame name

Šiltinamajame sluoksnyje įsiveisę graužikai palieka „daiktinių įrodymų“ – išmatų, maisto liekanų, o kartais ir savo negyvų gentainių. „VictorPest.com“ nuotr.

Renkantis gyvenamojo namo sienų šiltinamąją medžiagą, jos šilumos izoliacijos koeficientas nėra vienintelis svarbus kriterijus. Nemenkas rūpestis būna ir tai, ar neįsiveis sienose kokia pelių šeimynėlė, kiaunė ar žiurkė. O ir širšės gali lizdą susukti…

Pilka lietuviška pelė, kaip rodo patirtis, jau yra susipažinusi su dažniausiomis šiltinamosiomis medžiagomis – polistireniniu putplasčiu ir mineraline vata. Ir su malonumu jose įsiveisia. Iš tiesų ji neminta nei tuo, nei anuo – šiltinamoji medžiaga ir neskani, ir nemaistinga. Suėsta ji pereina kiaurai graužiko kūnelį ir išeina lauk natūraliu būdu.

Tačiau šiltinamasis sluoksnis kenkėjams yra puiki vieta daryti urvelius, sukti lizdus ir vesti jauniklius. Be pelių, sienose įsitaiso ir kiaunės, žiurkės, kiti smulkūs graužikai. O jau sykį užsiveisus tokiems „sugyventiniams“, atsikratyti jų tampa beveik neįmanoma. Kur kas paprasčiau tiesiog imtis priemonių, kad jie ten neįkištų nosies. Kitaip tariant, kuo labiau apsunkinti patekimą į sienų vidų.

Tai daroma namo statybos metu pasirenkant tinkamus techninius sprendinius, šiltinamąjį sluoksnį uždengiančius problemiškiausiose vietose – ten, kur yra sienos sandūra su cokoliu ir su pastoge.Jei pasirinkote kompetentingą statytoją, jis tuo pasirūpins be priminimo.

Dvi tarpusavyje paslenkamos detalės tvirtinamos cokolio sandūroje su siena. „Aloon“ iliustr.

Profesionalūs karkasinių namų statytojai turi išbandytų ir sertifikuotų sprendimų. Antai tarp sienos ir cokolio paprastai naudojama metalinė kiaurymėta detalė, uždaranti visą sienos apačią. Ji montuojama tarp pamato ir šiltinamojo sienos sluoksnio.

„Apsauga nuo graužikų sudaryta iš dviejų tarpusavy paslenkamų detalių, – pasakoja UAB „Danstemos statyba“ vadovas Edmundas Pranculis, – todėl ją galima pritaikyti bet kokiam sienos „sumuštinio“ storiui“.

Gamyklinė apsauga nuo graužikų – tai metalinė perforuota juosta, tvirtinama per visą sienos apačią. Joje iškertamos 5 mm skersmens skylutės pakankamai mažos, kad pro jas neprasibrautų joks graužikas, ir pakankamai didelės, kad šiltinamasis sluoksnis vėdintųsi.

„Surinkdami namų skydus, – antrina Antanas Norvaišas, UAB „Liskandas“, gaminančios karkasinius skydinius namus, direktorius, – tokias apsaugos priemones gaminamės ir patys, metalinėje juostoje iškirsdami 5 mm „dantukus“ ir užlankstydami juos – vieną vienon pusėn, kitą – kiton… Šitaip graužikai neturi kaip per apačią patekti į sieną“.

Stogo „sumuštinį“ nuo „imigrantų“ gerai apsaugo vadinamoji paukščių užtvara, prilipinama arba prikalama iškart po stogo danga. „Proroof“ iliustr.

Vadinamoji paukščių užtvara – dygiuota juosta, tvirtinama sienos viršuje po stogu, – labai gerai saugo ir nuo kitų kenkėjų, bandančių patekti į sienos šiltinamąjį sluoksnį iš viršaus. „Ši juosta yra 25–30 mm storio, atitinka vertikalaus ventiliacinio tašelio, vadinamo „makaronu“, storį, – pasakoja E. Pranculis. – Prisukta varžtais per visą sienos perimetrą, nepraleidžia ne tik graužikų, bet ir didesnių širšių, ieškančių, kur susisukti lizdą“.

Pasak UAB „Danstemos statyba“ direktoriaus, yra ir sudėtingesnių sprendinių, užkertančių kelią net mažosioms širšėms. Galima naudoti tinklelius smulkiomis akelėmis, tik ne pernelyg smulkius, kad jų akelės neužsiterštų dulkėmis ar kitokiais nešvarumais ir fasadas galėtų toliau vėdintis. Tinklelis sulenkiamas lanku ir pritvirtinamas prie „makaronų“. Tiesa, yra vienas niuansas – tokia konstrukcija nėra sertifikuojama ir jai nesuteikiamos atitikties deklaracijos. Kita vertus, jei nesiekiate pasyviojo ar aukštos energinio naudingumo klasės sertifikato, o tiesiog norite ramiai sau gyventi be „imigrantų“, tai kodėl gi ne?

Pastogėje po pakala gegnių apačioje, gali būti naudojama dar viena apsauga – plastikinis tinklelis. „Pastogės šiltinamoji medžiaga vilioja paukščiukus, – pasakoja E. Pranculis. – Šie nesiruošia joje įsikurti, bet labai nori pasinaudoti medžiagos atplaišėlėmis lizdui sukti. Žinoma, mineralinė vata bado jiems snapus, tad kiekvienas paukščiukas papeša vos porąsyk ir nuskrenda ko nors maloniau ieškoti. Bet jei apsilankys bent dešimt tokių paukštelių, tai nuostolis jau gali būti apčiuopiamas. Lizdų sukimo metu, jei pastogė nebuvo tinkamai uždengta, aplink namo sienas galima rasti tokios „prispjaudytos“ statybinės medžiagos, neįtikusios paukščiams. Jie pripešė ir nuskrido, o jūs priversti iš naujo šiltinti viršutinį pusmetrį“.

„Terro.com“ nuotr.

Specialisto komentaras
Liutauras Grigaliūnas
UAB „Dezinfa“ inžinierius ekologas

Po pamatais dažniausiai įsikuria skruzdės. Anksčiau ar vėliau jos apsilanko namuose, jei namas pastatytas jau egzistuojančios skruzdžių kolonijos teritorijoje. Mūsų praktikoje yra buvę pavienių atvejų, kai skruzdėlės įsikūrė pačioje namo sienoje. Yra Lietuvoje medgraužių skruzdėlių (Camponotus genties), gyvenančių patrešusioje medienoje. Jos kartais įsikuria senesniuose trobesiuose ar medinėse namo konstrukcijose, jeigu pastatas stovi visai netoli miško. Gyvendamos konstrukcijose ir plėsdamos koloniją, jos ardo medieną. O štai įprastos mums laukinės skruzdėlės konstrukcijoms žalos nedaro, tiesiog yra nemielos viešnios, kurių geriau į namus neįsileisti.

Apsaugoti namus nuo šių mažyčių ir landžių vabzdžių tikrai nelengva. Reikėtų nepalikti namuose maisto, gėrimo likučių, kurie viliotų kenkėjus. Užsandarinti menkiausius plyšelius, kuriuos tik skruzdės ir sugeba rasti, kur kas sunkiau. Jei prie namo pastebėjote šių vabzdžių ir žinote, kad sklype yra jų kolonija, prie pamatų galima pabarstyti cheminių preparatų. Jų galite įsigyti patys, bet didesnis poveikis bus tuomet, jei išmanysite skruzdžių elgseną ir žinosite, kaip saugiai naudotis nuodais. Tad nepakenktų pasidomėti ir liaudiškomis, mažiau pavojingomis priemonėmis. O dar geriau – kviestis specialistus.

Kenkėjai karkasiniame name

UAB „Eternit Baltic“ nuotr.

Specialisto komentaras
Neringa Vėlienė

UAB „Eternit Baltic“
„Cedral“ projektų vadovė

Medinę karkasinių namų apdailą praktiška ir patogu pakeisti cementinėmis dailylentėmis, kurios yra visiškai atsparios tiek puviniui, tiek kenkėjų ar vabzdžių apnikimui, o pietesniuose Europos regionuose – ir konstrukcijas naikinantiems termitams. Paprastas celiuliozės, tekstilės pluošto, vandens, smėlio ir cemento derinys šį gaminį paverčia vienu ekologiškiausių ir universaliausių statybos produktų.

Sluoksniuotos cementinės dailylentės turi cemento ir kitų kietųjų medžiagų, kurios joms suteikia neįtikėtino tvirtumo. Dėl pluošto struktūros unikalumo cementinės dailylentės gali būti gerokai plonesnės, lengviau apdirbamos nei panašūs natūralūs produktai, jas lengva pjaustyti ir kurti įvairių formų, dydžių detales. Be to, jos gali atlaikyti sudėtingiausias orų sąlygas. Sumontuotos nekels rūpesčių dėl fasado mažų mažiausiai 10 metų. Lietuvoje tokių dailylenčių galima rasti net 34 spalvų ir dviejų paviršių – medžio imitacijos ir lygaus.

Pluoštinio cemento apdaila turi įvairių papildomų priedų, vienas iš jų – vėdinimo profilis, apsaugantis sieną nuo paukščių, graužikų ir kai kurių vabzdžių patekimo į vėdinamojo fasado oro tarpą ir kartu užtikrinantis oro cirkuliaciją.

Kenkėjai karkasiniame name

UAB „Eternit Baltic“ nuotr.

Šiltesnio klimato šalyse – baisesni padarai

„Gotchapest.com“ nuotr.

Į karkasinio pastato sienas įsimetus kenkėjams, juos išnaikinti tikrai nėra lengva. Dažniausiai tai būna graužikai, todėl karkasinių namų statytojai visiškai rimtai rekomenduoja natūralų galingą ginklą prieš juos – katiną.

O štai atogrąžų platumose veisiasi mums dar, dėkui dievui, mažai žinomi kenkėjai – termitai. Tai be galo gajus, ėdrus ir agresyvus gyvis. Tropikų šalyse termitų veikla kelia grėsmę viskam, kas sukurta iš medienos arba iš jos perdirbtų produktų. Griūvančios lubos, akyse subyrantys medienos gaminiai, suėstos knygos – visa tai jų darbo rezultatas. Ir jokie katinai čia jau nepadės. Jei termitai apipuola pastatą, nuo jų telieka vienintelis išsigelbėjimas: iškviečiama speciali naikinimo tarnyba, kuri visą namą apvelka sandaria palapine, o į jos vidų prileidžia nuodingų dujų – anglies disulfido (CS2), chlorpikrino (CCl3NO2) ar net ciano vandenilio rūgšties (HCN). Visos šios medžiagos yra nuodingos ne tik termitams, bet ir žmonėms. Todėl iš dezinfekuojamų namų turi būti kruopščiai pašalinti visi maisto produktai.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų