„Viadrus“ nuotr.

Jei malkiniam katilui jau laikas į pensiją…

Jei malkiniam katilui jau laikas į pensiją…

Redakcijos skaitytoja Aušra kartu su vyru ir dviem suaugusiais sūnumis gyvena nedideliame dviejų aukštų name, pastatytame buvusiuose kolektyviniuose soduose. Seną malkinį katilą šeima norėtų pakeisti nauju, modernesniu ir efektyvesniu.

Anetos Vaitkienės nuotr.

„Šildomo ploto mūsų name yra apie 100 m2, – pasakoja Aušra. – Pirmame aukšte bendroje šeimos erdvėje įrengtos karštu vandeniu šildomos grindys ir jaukumo nuotaiką spinduliuojantis nedidelis malkinis židinys. Antrajame, miegamuosiuose, šildomės paprastais nereguliuojamais radiatoriais. Namas apšiltintas 10 cm storio akmens vatos sluoksniu, apdailintas plytomis, stogas vienšlaitis. Svetainė su dviem vitrininiais langais“.

Namą šeimininkai statėsi patys, darė, kaip išmanė, ir už tiek, kiek tuo metu galėjo sau leisti. Tuomet buvo nemažai populiarių šias paslaugas teikiančių bendrovių, bet šeimininkai, norėdami sutaupyti, pasirinko iš lūpų į lūpas rekomenduotą gerą, tačiau savamokslį meistrą.

Anetos Vaitkienės nuotr.

Nedidukėje apie 6 m2 katilinėje prieš 14 metų buvo įrengtas dujų generacinis kietojo kuro katilas. Tuo metu tai buvo vienas pažangesnių sprendimų. Vienoje šio katilo kameroje dega malkos, kitoje – malkų degimo metu išsiskiriančios dujos. Tokie katilai efektyvesni už paprastus malkinius, mat tokio pat dydžio įkrova juose sudega lėčiau ir išskiria daugiau šilumos. Tačiau šis įrenginys turi ir trūkumų, kuriuos vardija Aušra: „Kūrenimas kietuoju kuru nėra joks malonumas. Tai – šiukšlės, kvapas, suodžiai. Visas tas malkų „ūkis“: vasarą jas turi supjauti, kažkur išdžiovinti… Naudojame uosines arba beržines malkas. Už praėjusiam šildymo sezonui sunaudotą kurą sumokėjome 1500 Lt, tad, skaičiuojant penkis lietuviškos žiemos mėnesius, šildymo ir karšto vandens ruošimas vidutiniškai mums kainavo 300 Lt/mėn. Šaltuoju metų laiku katilą kuriame vienąsyk per parą. Tai nėra itin gerai, mat, pakūrus vakare po darbo, naktį būna šilta, ryte šiluma pasiekia patį piką, o vakare, grįžę iš darbo, randame atvėsusius namus. Toks temperatūrų svyravimas nesuteikia mums ypatingo komforto. Norisi kažko modernesnio, kad nereikėtų mažiausiai dukart per dieną pečkuriauti.

  Anetos Vaitkienės nuotr.

Paprastai kietojo kuro katilai išlieka tinkami apie 10 metų. Šis katilas jau buvo taisytas – nagingas vyras atnaujino per laiką išdegusią pakurą. Katilo sienelės aprūkusios ir apsinešusios suodžiais. Žinoma, dar vieną kitą žiemą juo šildyti namus tikrai būtų galima, bet Aušros šeima nori apsidrausti, kad neliktų per šalčius su netikėtai sugedusiu senu įrenginiu.

Rinkdamiesi naująjį šildymo prietaisą, šeimininkai linko prie granulinio katilo. Labiausiai viliojo tai, kad nereikia kasdien rūpintis kuro įkrovomis: užtenka sykį per savaitę užpildyti granulių talpyklą, o visa kita valdo katilo automatika. Tačiau šeimininkai nežinojo, kuris modelis jų namui tiktų geriausiai. Juk reikia įvertinti ne tik paties katilo techninius parametrus, bet ir jau esamos šildymo sistemos niuansus, nuspręsti, kiek jos galima atnaujinti, o ką būtina keisti.

Sulaukusi klausimo apie energiškai ir finansiškai efektyviausią katilo pakeitimo ir šildymo sistemos atnaujinimo būdą, redakcija kreipėsi į UAB Efektyvaus šildymo centrą, prašydama įmonės specialistų padėti įvertinti Aušros namo šildymo reikalų situaciją ir patarti, kokį katilą rinktis.

Ką pamatė specialistas?

UAB Efektyvaus šildymo centro direktorius Darius Jurgaitis, atidžiai apžiūrėjęs esamą šildymo sistemą, iškart nurodė kelis aspektus, mažinančius jos efektyvumą.

Anetos Vaitkienės nuotr.

Pirma. Katilą montavęs meistras labai gerai įrengė spyruoklinį apsaugos vožtuvą, tačiau katilinėje esančių vamzdžių šilumos izoliacijai neskyrė dėmesio. Todėl, užuot perdavę tą šilumą į kambarius, jie į katilinę išspinduliuoja jos tiek, kiek geras galingas radiatorius. Įvilkus vamzdžius į termoizoliacinį kevalą, gyvenamosiose patalpose taptų truputį šilčiau. Įrengus naują katilą, vamzdžių permontuoti greičiausiai nereikėtų.

Antra. Dabartinis katilas (toks, kokį anuomet pavyko gauti) pagal šildomą namo plotą pernelyg galingas (25 kW), taigi tiek šilumos, kiek jis paruošia, būstui nereikia. Kad patalpos neperkaistų, o ir kuras nebūtų eikvojamas veltui, pagaminamos šilumos kiekis dirbtinai mažinamas, priveriant mechaninę sklendę, įtaisytą tiesiai ant katilo. Sklendė sumažina tiekiamo oro srautą; trūkstant deguonies, sulėtėja degimo procesas, kuras pradeda smilkti, padidėja anglies monoksido ir dūmų koncentracija, ant katilo sienelių nusėda suodžiai, kurie irgi mažina jo efektyvumą.

Trečia. Įrengiant naują katilą, kambario valdiklį, kuris perduoda signalus šildymo įrenginiui, galima suprogramuoti taip, kad tuo metu, kai šilumos reikia mažiau, pavyzdžiui, naktį ar dieną, kai visi išvykę iš namų, patalpose būtų palaikoma žemesnė oro temperatūra, tarkim, apie 15 ºC, o ryte ir vakare, kai namuose būna visi šeimos nariai, ji pakiltų iki komfortiškų 22–24 ºC. Tokiu režimu sureguliavus katilo darbą, būtų galima sutaupyti dar apie 10 proc. šilumos energijos. Taigi vien tik tinkamai parinktas šildymo režimas gali padėti sutaupyti iki 20 proc. kuro sąnaudų.

Pasiūlymai

Racionaliausia tokio plano name įrengti vieną radijo bangomis valdomą arba laidinį kambario valdiklį. Tai – signalizacijos pultelio dydžio prietaisas, kurį reikia įrengti geriausiai pasiekiamoje vartotojams vietoje; šiame name jis galėtų būti svetainėje arba antro aukšto koridoriuje.

Atskiri ant radiatorių montuojami termostatiniai ventiliai šiek tiek padėtų sutaupyti, tačiau labai nedaug, tad keisti radiatorius ar papildomai įrengti šiuos reguliatorius nėra labai prasminga.

„Viadrus“ nuotr.

Išeitis – granulinis katilas su galimybe  kūrenti ir malkomis

Įvertinęs šeimos karšto vandens poreikį, namo sienų šilumos varžą, šildomą plotą ir katilinės dydį, D. Jurgaitis pasiūlė įsirengti kietojo kuro katilą „Viadrus Hercules Green Eco Therm 25“, pritaikytą kūrenti granulėmis, tačiau adaptuojamą ir malkoms.

Šio katilo priežiūra labai paprasta, didžiumą laiko jis veikia pats. Uždegimas jame automatinis, degimo kamera didelė ir patogi. Katilo viduje įtaisyti ketiniai intarpai sudaro papildomą kelią šilumos srautui, kad jis užsilaikytų kuo ilgiau ir kuo daugiau šilumos atiduotų į vamzdyną. Tam pačiam tikslui naudojami ir kamino dūmų turbuliatoriai, kurie pailgina dūmų išėjimo kelią, šitaip sumažindami jų temperatūrą. Į kaminą patenka atvėsę dūmai, atidavę vamzdynui visą įmanomą šilumą.

Katilą galima paversti ir malkiniu – tereikia atsukti du varžtus, nuimti dureles su granulių pakura ir pakeisti malkine pakura. Pasibaigus granulių atsargoms arba jei šeimos biudžetas spaudžia, galima šildytis mediena, kuri kainuoja pigiau. Žinoma, kūrenant malkomis, teks dažniau lankytis katilinėje, tad patogumas sumažės. Malkinė pakura pagelbės ir užsiblokavus granulinės pakuros degikliui – laukdami meistro (o granulinius katilus remontuojančių meistrų šalyje nedaug ir jų gali tekti palūkėti), šeimininkai nešals.

Veikdamas minimaliu galingumu, katilas „Viadrus Hercules Green Eco Therm 25“ kietojo kuro sunaudoja vidutiniškai 1,4 kg/h. Į pakurą granulinis kuras patenka sraigtiniu konvejeriu, apsaugant, kad ugnis negalėtų persimesti į bunkerį. Būdamas nedidelių matmenų, šis katilas telpa į mažiausią katilinę, o šalia užtenka vietos ir granulių talpyklai. Nedideliam namui ji turėtų būti maždaug 300 litrų, ją pripildyti reikėtų kartą per savaitę. Granulės yra pakuojamos į nedidelius maišus, kuriuos tereikia perplėšti. 70–100 kv.m plotui šildyti užtenka 6–12 kW galingumo granulinio katilo. Kadangi jis automatizuotas, kūrenant granulėmis, iš talpyklos bus patiekiama tik tiek kuro, kiek jo iš tiesų reikia nustatytai temperatūrai palaikyti. Tad katilas veiks mažiausiu galingumu ir negamins perteklinės šilumos. Jei pasirenkama kūrenti mažesnio kaitrumo malkomis, joms gali prireikti didesnės talpyklos, o katilas gali palaikyti iki 25 kW galingumą.

Kolektyviniuose soduose dar nereta netolygaus elektros energijos perdavimo problema. Nutrūkus elektros energijos tiekimui, kietojo kuro katilo degiklis nustotų veikti, degimo kameroje esantis kuras sudegtų ir užgestų. Atsinaujinus elektros energijos tiekimui, katilą reikėtų iš naujo uždegti rankiniu būdu, kad ir degtuku.

Šiltuoju metų laiku, kai kurti katilą nebūtina, vandenį šeimos name šildė elektrinis tenas. Kad būtų taupiau, specialistas parekomendavo katilą pritaikyti vasaros režimui pagal karšto vandens ruošimo įrenginio darbą. Naudojant akumuliacinę talpą, tikslinga ir ekologiška ant stogo įrengti saulės šilumos kolektorių. Suprantama, jo atsipirkimo laikas tiesiogiai priklauso nuo sunaudojamo karšto vandens kiekio.

Darius Jurgaitis. Anetos Vaitkienės nuotr.

Specialisto komentaras

Darius Jurgaitis
UAB Efektyvaus šildymo centras direktorius

„Jei iš kietojo kuro katilo išeinančio vandens temperatūra yra apie 90 ºC, tai, apsukęs ratą namų šildymo sistemoje, jis grįžta ne vėsesnis kaip 60 ºC. Tokiu atveju katile nesusidaro vadinamasis rasos taškas. Jei vanduo grįžta žemesnės temperatūros, pavyzdžiui, dideliuose namuose, arba jei cirkuliuoja kontūruose, kuriuose vandens temperatūra dirbtinai pažeminama (grindiniam šildymui), tai katilas pradeda smilkti, susidaro rasos taškas – ant katilo sienelių nusėda kondensatas, prie kurio limpa suodžiai. Ilgainiui katilo sieneles padengia kreozoto sluoksnis, kuris labai paspartina sienelių metalo senėjimą. Katilo metalas tampa toks silpnas, kad jį pataisyti galima tik labai trumpam. Be to, kreozotas papildomai izoliuoja šilumą: apsinešusiam katilui įkaitinti kuro reikia daugiau, o šilumos jis atiduoda mažiau. Veikdamas tinkamu režimu, katilas apsineša minimaliai arba to visai neįvyksta. Granulinio katilo nereikia dažnai šveisti, nes degimo temperatūra jame tiksliai reguliuojama, tad ir galimybių pridegti jam beveik nelieka.“

Anetos Vaitkienės nuotr.

Sutaupei montuodamas – praradai garantijas!

Didelės įmonės nelabai nori prasidėti su individualių namų savininkais, nes negali konkuruoti su vadinamaisiais garažininkais, kurie nemato reikalo leisti pinigų atestacijai, nemoka PVM, neturi nei sertifikato, nei patento, be to, už papildomą tiekėjų užmokestį rekomenduoja vartotojams ne tuos gaminius, kurie geriausiai tiktų, o tuos, už kuriuos… daugiau sumoka tiekėjas. Sutaupęs montavimo etapu, šykštus klientas praranda garantijas. Jei po poros metų katilui kas nors nutinka, „garažininkų“ neįmanoma prisišaukti ir patraukti atsakomybėn. O įmonės, mokėdamos darbuotojams atlyginimus, prisiimdamos garantijų ir atsakomybės naštą, yra priverstos savo paslaugas įvertinti bent pusantro karto brangiau ir dėl to praranda dalį pirkėjų, kurie linkę sutaupyti šiandien, bet negalvoja apie galimas pasekmes rytoj.

Civilizuotame pasaulyje meistrai „garažininkai“ neturi teisės montuoti slėginių vožtuvų. Maža to, neturėdamas sertifikato, tokio vožtuvo nė nenusipirksi. Šitaip protingai reguliuojama atsakomybė už montavimo darbus. Draudimo kompanijos visada žino, kur ieškoti kaltų nutikus draudžiamajam įvykiui, o ir meistrai įrangą montuoja kur kas atsakingiau. Beje, namo, kurio santechnikos, šildymo ar elektros sistema sumontuota be sertifikuotų specialistų parašų, Europoje niekas tiesiog nepirks.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų