„Statyk!“ nuotr.

Išrastas unitazas, atskiriantis nuotekų turinį

Išrastas unitazas, atskiriantis nuotekų turinį

Amerikiečių filantropas Bilas Gatesas 2018 metų pabaigoje pasirodė Pekine vykusio renginio „Reinvented Toilet Expo“ scenoje laikydamas indelį, užpildytą žmogaus ekskrementais. Šitaip B. Gatesas norėjo atkreipti dėmesį į pavojus, su kuriais kasdien susiduria maždaug 2,3 milijardo žmonių, neturinčių galimybės naudotis būtiniausiomis sanitarinėmis priemonėmis. Milijardierius yra įkūręs fondą ir investuoja į inovacijas, kuriomis siekiama išvengti ekologinių katastrofų. Kartu mėginama padėti tiems, kuriems gresia didžiausias pavojus dėl antisanitarinių sąlygų.

Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad jau ne anglies dvideginio išmetimas ir dėl to kylantys klimato pokyčiai kelia didžiausią pavojų. Žemės ūkyje naudojamose trąšose ir buitinėse nuotekose esantis azotas – būtent tai tampa didžiausia problema.

Buitinėse nuotekose azoto daugiausia atsiranda dėl šlapimo. Anot mokslininkų, dar didesnė problema, kai į bendras nuotekų sistemas patenka nuotekos iš ligoninių – tai dar labiau padidina riziką plisti ligoms ir užteršti aplinką. Žinoma, dedamos pastangos pertvarkyti nuotekų valymo infrastruktūrą, siekiant išvengti minėtų problemų, tačiau technologijos yra pernelyg brangios ir naudoja daug energijos.

Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio viena pirmaujančių pasaulyje vandens tyrimo organizacijų – Šveicarijos federalinis vandens mokslo ir technologijos institutas (EAWAG) – nagrinėjo galimus alternatyvius būdus, kaip sumažinti nuotekų taršą. Prieita prie išvados, kad situaciją pakeistų nuotekų turinio atskyrimo technologija, tiksliau – kad dar nuleidžiant klozete vandenį atsiskirtų šlapimas, nuleidžiamas vanduo ir likęs turinys.

Kai minėtos nuotekų sudedamosios dalys atskiriamos, jas galima tvariai panaudoti, netgi paversti naudingaisiais ištekliais. Mokslininkai daugiausia dėmesio skiria nuotekose esančiam šlapimui, nes būtent jame yra daugiausia azoto, vadinasi – ir maistinių medžiagų. Per didelis jų kiekis sukelia žalingą poveikį ekosistemoms.
Taigi, buvo sukurtas metodas, kaip atskirti iš nuotekų šlapimą. Mokslininkai paskaičiavo, kad naudojant šį metodą galima iš nuotekų iš karto pašalinti apie 80 proc. azoto. Tai savo ruožtu leidžia sumažinti valymo įrenginių eksploatacines sąnaudas.

„Statyk!“ nuotr.

Prie šios inovacijos prisidėjo ir Austrijos dizaino studija EOOS bei santechnikos gamintojas „Laufen“, sukūrę novatorišką klozetą, kuriame iš karto atskiriamas šlapimas.
Padedant filantropo B. Gateso fondui, ketinama kuo plačiau šią inovaciją paskleisti tokiose šalyse, kaip Indija, kur gyventojų populiacija smarkiai auga, o gamtos ištekliai jau tampa riboti. Juo labiau, kad tokiuose kraštuose susiduriama su nemažu skurdu ir antisanitarinėmis sąlygomis, švaraus geriamojo vandens tiekimu. Tikima, kad inovacija gali gerokai padėti sprendžiant minėtas problemas.

Kokiu principu veikia inovatyvusis klozetas? Pagrindinė produkto naujovė yra vadinamoji šlapimo gaudyklė. Ji nukreipia skystį į atskirą išbėgimo angą. Visa tai įvyksta ne priverstiniu būdu. Inovatyvusis klozetas savo dizainu niekuo nesiskiria nuo įprastų klozetų, o šlapimo atskyrimo procesas įvyksta tik dėl glotnaus unitazo paviršiaus ir aptakių jo vidaus formų.

Produktas jau visiškai paruoštas masinei gamybai ir neabejojama, kad ateityje jis suvaidins svarbų vaidmenį nuotekų tvarkymo srityje.

Tai jau ne pirmoji technologija, susijusi su „Laufen“ vardu, leidžianti spręsti globalias problemas. Maždaug prieš dešimtmetį, kai vandens taupymo klausimas irgi buvo plačiai gvildenamas, santechnikos gamintojas „Roca“ (šiai grupei priklauso „Laufen“, pristatė rinkai gaminį „W + W“.

„Statyk!“ nuotr.

Tai – praustuvas ir klozetas, sujungti į vieną gaminį. Toks prietaisas išvalo ir pakartotinai panaudoja iš praustuvo ištekantį vandenį, užpildydamas juo unitazo bakelį. Šis produktas leidžia sumažinti vandens suvartojimą iki 25 proc.

„W + W“ gaminyje veikia keturios sistemos. Selektyvinis filtras (tinklelis) sulaiko kietąsias daleles. Vandens dezinfekavimo sistema naikina vandenyje esančias bakterijas. Toliau vanduo bėga į valymo bakelį, o iš jo – į klozeto bakelį, kurio talpa yra 4 litrai. Jeigu iš praustuvo teka daugiau vandens, perteklius paprasčiausiai nubėga į kanalizaciją per praustuvo sifoną. Sistema palyginti paprasta, bet labai efektyvi.

Kuriant „W + W“, kaip ir nuotekų turinį atskiriantį unitazą, ypač didelį darbą nuveikė dizaineriai. Šiuo atveju reikėjo sugalvoti formą, kad nei unitazu, nei praustuvu, kurie yra skirtinguose aukščiuose, naudotis nebūtų keblu. Kūrėjų darbas buvo įvertintas – gaminys pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą už dizainą.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų