Išmanusis namas pagal architektą

Išmanusis namas pagal architektą

Namai iš ateities, anksčiau tebuvę tik fantazijos vaisiais, eksponuojami parodose ir aprašomi fantastinėje literatūroje, vis dažniau virsta realiais būstais. Žvelgiant į išmanųjį namą per architektūros prizmę, pagrindinis tokio pastato uždavinys – siekti kuo mažesnių energijos sąnaudų. Architektūros projektuose telpa tiek integruoti tvarūs sprendimai, tiek automatizavimas. Šiandien į namų projektavimą žvelgiama itin kūrybingai ir tarpdiscipliniškai – ieškoma ne tik originalių, bet ir padedančių taupyti pinigus sprendimų.

Esame dar ankstyvojoje stadijoje

Įgyvendinti sprendimus, padedančius taupyti pinigus, galima įvairiais būdais: bandant derinti visų sistemų automatizavimą ir integruotą valdymą, tvarkytis su pradiniu „protingo namo“ lygiu ir „pasidaryk pats“ rinkiniu.

Pamažu trinasi ribos tarp valdymo sistemų, kurias gali įdiegti pats vartotojas, ir tų, kurioms konfigūruoti reikalingas profesionalus montuotojas. Viena vertus, „pasidaryk pats“ sistemos tampa sudėtingesnės, kita vertus, profesionaliai įdiegtos sistemos tampa vis paprastesnės tiek nustatant, tiek jas naudojant – turi stilingą dizainą ir patogų meniu.

Specialistai įsitikinę – ateityje į privačią erdvę neišvengiamai įsiverš vis daugiau įrenginių, atliekančių įvairias funkcijas, nesvarbu, esi išmaniųjų technologijų naudojimosi naujokas ar patyręs vartotojas.

Visgi reikia pripažinti, kad kol kas naudojimasis išmaniųjų namų technologijų galimybėmis nėra itin paplitęs – jis dar ankstyvojoje stadijoje.

Vienaip ar kitaip išmaniosios technologijos – šalia kiekvieno žmogaus. Taip, dar negyvename tokiame name, kuris žino mūsų vardą ir kiekvieną rytą gamina mums pusryčius. Bet jau mėgaujamasi tokiais produktais kaip išmanieji termostatai, išmaniosios krosnelės ar išmanieji televizoriai, kurie palengvina mūsų gyvenimą ir atspindi šiuolaikinių technologijų aukštumas.

Tik laiko klausimas, kada visų mūsų namuose atsiras tarpusavyje į vieną tinklą sujungtos skaitmeninės sistemos, kurių prietaisai nuotoliniu būdu bus valdomi mobiliaisiais įrenginiais. Ir kai taip atsitiks, iki šiol visiems buvęs įprastas namų įvaizdis gerokai pasikeis.

Kaip greitai visa tai įvyks? Gali užtrukti keletą metų ar dešimtmečių, tačiau greitu laiku šios išmaniosios sistemos taps normaliu reiškiniu. Architektūros pasaulis turės prie to prisitaikyti.

Išmanusis – nebūtinai supermodernus

Netgi seną namą galima įrengti moderniai, pasitelkus išmaniąsias technologijas, tuo nė kiek neabejoja VGTU docentas, architektas Donaldas Trainauskas.

Ar tam, kad namas būtų išmanusis, reikia specialaus architektūrinio projekto? „Jeigu kalbame apie daiktų internetą, tokiems dalykams nereikia jokio išmaniojo projektavimo. Žinoma, įvykdžius specialius reikalavimus, reikalingus statinio projektui parengti, papildomai galima integruoti ir išmaniąsias technologijas. Taip, būtų geriausia pagalvoti apie tai iš karto. Tačiau šiandien į išmaniąsias namo sistemas žiūrima kaip į papildomą galimybę, bet ateityje jos bus savaime suprantamas dalykas. Kol kas – brangus žaislas“, – įsitikinęs architektas.

Protingo namo veikimas grindžiamas namų tinklo naudojimu. Iš esmės tai yra belaidis tinklas („Wi-Fi“, „Bluetooth“, RFID), leidžiantis sujungti daugybę įrenginių tarpusavyje, ir tinkama programa (kurią sukūrė ir pateikė išmaniųjų įrenginių gamintojai), kuri veikia kaip administracinis pultas. Tokiu būdu iš bet kurios vietos namuose, biure ar bet kur kitur per išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį galima įjungti, pavyzdžiui, skalbimo mašiną arba nustatyti šildymą.

Pasak architekto, projektai išmaniesiems namams dar nėra labai populiarūs. Tokiems sprendimams, matyt, dar kiek per anksti. „Investicija (palyginus su gaunama grąža) – santykinai didelė. Sutaupoma, tačiau iškyla kitas klausimas, kada visa tai atsipirks. Šiuo metu yra taip, tačiau ateityje viskas keisis“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie architektūrinį vaizdą, D. Trainauskas pastebėjo, kad išmaniosios namo funkcijos nedaro jokios įtakos pastato eksterjerui – šie dalykai neturi nieko bendro. Namo stogas gali atrodyti, lyg būtų dengtas čerpėmis: galima nuimti seną stogo dangą ir uždėti taip pat atrodančias čerpes su saulės baterijomis. Tokios čerpės jau gaminamos, kaip ir įvairių spalvų saulės moduliai. Net ir raudoni.

Ir priešingai, galima suprojektuoti itin modernios architektūros namą, neprikišant jokių technologijų: vėdinti atidarius langą, šildytis malkomis kūrenamu židiniu.

Amerikos ir Europos rinkos skiriasi

Patarlė byloja – savo namuose ir sienos padeda. Vargu ar anuomet kas nors galėjo tikėtis, kad šis posakis įgis tiesioginę prasmę. Išmaniojo namo sistema paverčia būstą gyva erdve, kurioje yra rūpinamasi jo gyventojais: daugybė jutiklių kontroliuoja drėgmės lygį, temperatūrą, apšvietimą, užtikrina saugumą. Išmanieji telefonai atpažįsta savininkus, o balso asistentai tikrąja to žodžio prasme leidžia kalbėtis su savo namais.
Naujausias „Deloitte“ tyrimas apskaičiavo, kad iki 2022-ųjų išmaniųjų įrenginių, kuriuos galima prijungti prie išmaniųjų namų, gali būti net 500 – nuo kavos aparatų iki vejos drėkinimo jutiklių. Reikšmingą indėlį šiai plėtrai esą turės daiktų internetas.

Tyrimų bendrovės „Berg Insight“ teigimu, kalbant apie išmaniuosius namus, reikia atskirti Šiaurės Amerikos ir Europos rinkas. 2015-aisiais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) buvo apie 13 mln. išmaniųjų namų, Europoje – maždaug 5 mln. Vadinasi, iš viso 18 mln. namų ūkių, kurie naudojo šias pažangias technologijas. Tačiau manoma, kad išmaniųjų namų skaičius išaugs, o iki 2020-ųjų 46 mln. namų ūkių JAV ir 45 mln. Europoje bus priskiriami išmaniesiems namams.

Be išmaniųjų termostatų, apsaugos sistemų ir nuotoliniu būdu valdomų apšvietimo ir pramogų sistemų, išmanieji namai taip pat turi būti pritaikyti kasdieniam naudojimui. Naujos kartos prietaisai, tokie kaip orkaitės, šaldytuvai ir skalbimo mašinos, sukurti taip, kad būtų galima sutaupyti kuo daugiau eksploatacinių kaštų.

Naujausiuose šaldytuvuose integruojami liečiamieji ekranai, „Wi-Fi“ ir specialios užsakymams atlikti skirtos programėlės. Visa tai tam, kad žmogus, peržiūrėjęs, ko trūksta šaldytuve, ir matydamas parduotuvės asortimentą ekrane, galėtų akimirksniu užsisakyti reikiamų produktų. Dar viena galimybė – neatidarius šaldytuvo sužinoti jame esančių produktų galiojimo terminus. Naujausi šaldytuvai patys primena, kada baigiasi produktų galiojimo laikas. Skalbimo mašinos puikiai išskalbia, indaplovės gerai išplauna minimaliomis vandens sąnaudomis, orkaitė (dėl įdiegtų jutiklių, kurie stebi temperatūrą) automatiškai sureguliuoja galią: taip sumažinamos energijos sąnaudos, maisto perkepimo ir prideginimo rizika.

Panašu, kad viena pagrindinių išmaniųjų namų plėtros kliūčių – išmaniųjų įrenginių kaina. Kaip rodo „Deloitte“ atliktas tyrimas, net 48 proc. respondentų teigė, kad intelektualių įrenginių kaina vis dar per didelė, 26 proc. atsakė, kad jie apsvarstytų pažangaus prietaiso pirkimą, jei technologijos ir toliau žengtų į priekį.

Suprantama, išmaniojo įrenginio kaina yra didesnė nei tradicinio. Tie, kurie nori, kad jų namai būtų „protingi“, turi būti pasirengę mokėti už šią privilegiją – išmanieji prietaisai mažiausiai dvigubai brangesni nei „neišmanieji“.

Grįžkime laiku. Programuotojas, verslininkas, korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas, filantropas Billas Gatesas prieš 20 metų įvykdė savo futuristinių namų viziją visai šalia Sietlo (šiaurės vakarų JAV). Kiek kainavo? 113 mln. dolerių. Žinoma, daugeliui iš tikrųjų nereikia 7 miegamųjų kambarių, 24 vonios kambarių ir 6 virtuvių.

Nors protingi namai gali būti puikus būdas pagerinti savo gyvenimą ateityje (arba šiandien, jei turime reikiamą pinigų sumą), vis dar yra keletas problemų, kurias reikia išspręsti. Atsiradus pirmiesiems daiktų interneto įrenginiams, atsirado ir saugos spragų. Vienas iš papildomų šiuolaikinių išmaniųjų namų iššūkių yra tas, kad skirtingi gamintojai rinkoje naudoja skirtingus standartus ir protokolus, kurie nesuderinami tarpusavyje.
Jei esate patyręs vartotojas ir tvarkote visų prie interneto prijungtų prietaisų kolekciją vienoje sąsajoje, galite susidurti su dar didesnėmis problemomis. Nedidelė klaida vienoje iš prijungtos sistemos dalių ar įsilaužimas gali rimtai apsunkinti gyvenimą. Šiuo atveju duomenų saugumas yra labai svarbus klausimas, galima sakyti, netgi pagrindinis.

Dar vienas svarbus dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį, – energija. Išmaniajam namui nereikia išorinės energijos, nes jis pats gamina elektrą, pasitelkdamas mažąsias vėjo jėgaines ar daugybę saulės kolektorių, esančių ant namo stogo. Jų įrengimo kainą galima traktuoti kaip investiciją. Nepriklausomumas nuo elektros tiekėjų po kelerių metų sutaupo nemažas sumas.

Atskleisti technologijų interjere nebūtina

Išmanūs namai yra kiekvieno šiuolaikinių technologijų mėgėjo svajonė. Šią svajonę dabar galima lengvai išpildyti – tiesa, geriausia, pasitelkiant profesionalius interjero dizainerius. Verta investuoti į novatoriškus sprendimus, kurie padės pasiekti pusiausvyrą tarp jaukaus ir funkcionalaus interjero.

Interjeras – tai visų komponentų, esančių namo viduje visuma. Interjero dizainerės Dovilės Bernotaitės manymu, skirtingi sprendiniai reikalingi ne vien dėl funkcionalaus veikimo, bet ir jaukumo, darnos įspūdžio siekio. Išmanus namo interjeras esą turi papildomą pridėtinę vertę bei kokybę. Tačiau pati išmanaus namo sąvoka, pasak dizainerės, nediktuoja nei interjero stiliaus, nei kitų panašių aspektų – tai, kiek namo interjeras atspindės jo išmanumą, lieka kiekvieno asmeniniu pasirinkimu.

Šiai nuomonei pritarė ir kita dizainerė Veronika Viršičiūtė, sakydama, jog išmanieji produktai suprojektuoti būtent taip, kad jų nesimatytų interjere. Dažniausiai – nedidelio gabarito, minimalistinio dizaino, kad tiktų prie kiekvieno interjero stiliaus.

V. Viršičiūtės teigimu, pritaikyti naujas technologijas, kad ir prie klasikinio stiliaus interjero – nėra sudėtinga. Išmaniųjų technologijų jungiklius produkto dizaineriai kuria iš lengvai pritaikomų medžiagų, įvairių formų.
Tačiau interjero dizainerio darbas – ne tik sukurti gražų interjerą, bet ir patogią, ergonomišką aplinką. „Dažnai užsakovai net neįsivaizduoja, kad jau yra tokios galimybės, kaip užuolaidų ir žaliuzių programavimas pagal laiką, mikroklimato nustatymai, skirtingi apšvietimo scenarijai ar valdymas per mobiliąją programėlę“, – vardijo galimybes V. Viršičiūtė.

Ar įmanoma suderinti automatizuotą buitį ir jaukią atmosferą? „Greitu laiku tai taps rinkos standartu. Įsivaizduokite, ar galėtumėte dabar atsisakyti indaplovės ar skalbimo mašinos? Manau, kad ne. O išmanus namas, tai ta pati automatizacija ir laiko taupymas, – tikino pašnekovė. – Kiekvienas nori grįžti į jaukius, tuo pat metu ir funkcionalius namus. O kai namas suprojektuotas pagal visus tavo poreikius, argi tai ne svajonių namai?“

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų