„Hiepler & Brunier“ nuotr.

Inžinerinių sistemų sinergija – namų jaukumui

Inžinerinių sistemų sinergija – namų jaukumui

Vienas esminių energinio efektyvumo principų – racionaliai naudoti energijos išteklius, pasitelkti kompleksinius sprendimus aprūpinant būstą šiluma, vėsa, užtikrinant tinkamą vėdinimą. Šie sprendimai turi būti ilgaamžiai, taupantys energiją bei gyventojų pinigus. Ir svarbiausia – užtikrinantys gyvenimo komfortą ir jaukią aplinką namuose.

Apie sprendimus, kaip tinkamai sukurti patogius namus, reikia galvoti vos pradėjus projektuoti namą. O sprendimus turi lemti namo energinio naudingumo klasė.

Svarbu suderinti sprendimus

„Dabar projektuoti ir statyti žemesnės nei A+ energinio naudingumo klasės namų nebeleidžia teisės aktai. Taigi reikia įsisąmoninti, kad name turės būti ne tik šiuolaikiška taupi šildymo sistema, bet ir mechaninis vėdinimas“, – sakė bendrovės „Tenko Baltic“ projektų vadovas Benas Valma.

Nors Lietuvoje klimatas nėra karštas, projektuojant namą, reikia galvoti ne tik apie jo efektyvų šildymą. B. Valma primena, kad jau gegužės mėnesį prireikia vėsinimo, o būna laikotarpių, kai termometro stulpelis pakyla labai aukštai.

„Išeičių yra visokių. Galima pietinėje namo pusėje uždangstyti langus, pro kuriuos atsiveria graži panorama. Galima įrengti saulės spindulius slopinančias žaliuzes ar šešėlį metančias stogines. Bet jeigu nenorime užstoti gražaus vaizdo, reikalingos vėsinimo priemonės.

„Hiepler & Brunier“ nuotr.

Nemažiau svarbu, kad tvarios statybos name inžineriniai sprendimai būtų racionalūs ir derantys tarpusavyje. Reikalinga sinergija. Juk galima sutaupyti ne tik energijos, bet ir lėšų, jeigu pasirenkami ne atskiri šildymo ir vėsinimo įrenginiai, o viską užtikrina vienas šaltinis“, – pataria „Tenko Baltic“ atstovas.

Neleidžia pajusti diskomforto

Alternatyviosios energijos šaltiniai, tokie kaip šilumos siurblys, vertinami ne tik dėl paprasto bei nebrangaus eksploatavimo, bet ir dėl aplinkos tausojimo.

Įrengus šilumos siurblį, tenka rinktis ir vidaus šildymo sistemą. Populiariausia, B. Valmos teigimu, – grindinė sistema, kuria patalpoms gali būti perduodama ir šiluma, ir vėsa. Įrengus tokią sistemą, energija perduodama tik vienu – grindų – paviršiumi. Norint namuose daugiau komforto, reikėtų „įdarbinti“ ir kitus paviršius – sienas, lubas.

„Yra žmonių, kurie šildymui ir vėsinimui renkasi kondicionierius. Tai irgi vienas iš sprendimų. Tačiau manau, kad šildymas ir vėsinimas namuose turi būti toks, jog nekeltų oro srautų, nekurtų triukšmo, taigi ir diskomforto. Sistema turi būti lengvai prižiūrima“, – sakė specialistas.

Paviršinis šildymas ir vėsinimas yra pats efektyviausias, jei vertinsime energinio efektyvumo požiūriu. Jeigu lyginsime patalpų vėsinimą, įsirengus kondicionierių, elektros energijos suvartojimas bus tikrai ženklus, palyginti su vėsinimu paviršiais. Kad pagamintų vėsą, turi veikti kondicionieriaus išorinis ir vidinis blokai. Nusprendus, kad vėsa į paviršius bus perduodama iš grunto, tam reikės tik dviejų cirkuliacinių siurblių. Todėl galima teigti, kad, įsirengus šilumos siurblį, vėsinimas vasarą beveik nekainuoja.

 Efektyvi kapiliarinė sistema

Šilumą ir vėsą į patalpas efektyviau nei įprasta grindų šildymo sistema išspinduliuoja kapiliariniai kilimėliai. Jie sudaryti iš daugybės lygiagrečiai orientuotų plonyčių 3–4 mm storio vamzdelių, kuriais cirkuliuoja vanduo. Kapiliariniai kilimėliai gali būti integruojami į patalpą sudarančias plokštumas: grindis, sienas bei lubas ir suteikia galimybę ištisus metus mėgautis būste komfortu – šiluma ar vėsa.

„Nejaučiama jokio diskomforto prisiglaudus prie sienų ar kitų paviršių, jie nebūna šaltesni. Patalpoje temperatūra pasklinda tolygiai, nebūna, kad vienoje kambario pusėje yra vėsiau, kitoje – šilčiau. Šildant patalpas, šis sprendimas yra veiksmingas, nes į sistemą nereikia tiekti aukštos temperatūros šilumnešio. Dar palankiau apie tokią sistemą galima atsiliepti vasarą, kai patalpas reikia vėsinti. Nesukeliami oro srautai, nesukeliamas triukšmas, vėsinimas efektyvus“, – pasakojo „Tenko Baltic“ atstovas.

 

„Hiepler & Brunier“ nuotr.

Ne taip svarbu, kokį šilumos siurblį – geoterminį ar „oras–vanduo“ tipo – pasirinksite patalpoms žiemą šildyti, o vasarą – vėsinti. Tiek vienas, tiek kitas atliks savo funkcijas nepriekaištingai. Skirtumas tik tas, pasak B. Valmos, kad geoterminis šilumos siurblys vėsins patalpas beveik nemokamai, nes cirkuliaciniai siurbliai tiesiog perteiks grunto temperatūrą į patalpas.

O šilumos siurbliai „oras–vanduo“ vėsą pagamins su kompresorių pagalba – čia jau bus didesnės elektros energijos išlaidos.

Neatsiejama dalis – vėdinimas

Pasiekti namo A+ ar dar aukštesnės energinio naudingumo klasės nepavyks neįrengus rekuperacinės sistemos.

„Čia reikėtų kalbėti ne tik apie skaičiavimo metodiką, pagal kurią nebūtų galima pasiekti reikiamos energinio naudingumo klasės neįrengus rekuperacinės sistemos. Sandarius namus paprasčiausiai nebus kaip aprūpinti oru – reikėtų nuolat laikyti pravertas duris arba langą, sukelti skersvėjį, kad oras patalpoje cirkuliuotų. Mažai gelbėtų ir languose įrengtos orlaidės. Kita vertus, argi būtų malonu gyventi pučiant skersvėjui, jaučiant didžiulį nepatogumą? Todėl geriausia išeitis sandariuose namuose įsirengti rekuperacinę sistemą“, – patarė specialistas.

Abejojantiems rekuperatorių nauda, B. Valma siūlo praleisti kelias dienas patalpoje, kurioje įrengtas rekuperatorius, o po to kelias dienas pabūti jį išjungus. Skirtumas tikrai bus akivaizdus. „Nereikia pamiršti ir tokių problemų kaip langų rasojimas bei sienų pelijimas. Itin sandariuose namuose taip atsitinka, jeigu įrengta netinkama vėdinimo sistema. Rekuperatorius nuo šių problemų apsaugo“, – sakė „Tenko Baltic“ projektų vadovas B. Valma.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų