Nuo fasado šiltinimo ir apdailos sistemos priklauso ir pastato šiluminės charakteristikos, vidaus mikroklimatas bei estetiška išvaizda.

Ilgalaikiai fasadų šiltinimo sprendimai

Ilgalaikiai fasadų šiltinimo sprendimai

Gera savijauta ir sveikas patalpų mikroklimatas. Be šių veiksnių šiandien neįsivaizduojame namų. Sukurti komfortišką aplinką ir palaikyti ją ištisus metus padeda tinkamai parinkta ir kokybiškai įrengta šilumos izoliacija, gaubianti namą iš išorės ir sauganti šilumą žiemą bei neleidžianti perkaisti vasarą.

Apie tai, kuo ir kaip kokybiškai apšiltinti individualų namą, kalbamės su UAB „Baumit“ techninių projektų vadovu Edvardu Labakoju.

Ką pirmiausia turėtų įvertinti žmogus, svarstantis, kuo apšiltinti ir apdailinti statomą namą?

– Dažniausiai pastatai šiltinami įrengiant išorinę tinkuojamąją sudėtinę termoizoliacinę sistemą (ITSTS, angl. ETICS). Ją sudaro prie išorinių pastato sienų klijuojama ir papildomai mechaniškai tvirtinama termoizoliacinė medžiaga, kuri padengiama armuojančiuoju sluoksniu su stiklo pluošto tinkleliu ir dekoratyviniu tinku.

Norint kokybiško ir ilgalaikio rezultato, reikia rinktis to paties gamintojo medžiagas ir produktus, sudarančius darnią sertifikuotą sistemą. Sertifikatas užtikrina, kad visų sistemoje naudojamų medžiagų ir komponentų tarpusavio suderinamumas patikrintas laboratorijose.

Vargu ar bent vienas iš mūsų nori nuolat užsiimti įtrūkių remontu, kovoti su žaliuojančiu fasadu, išblukusiomis spalvomis, drėkstančiomis ar peršąlančiomis sienomis. O taip nutinka net ir neseniai statytiems namams. Priežasčių gali būti daugybė, tačiau dažniausia konkrečiu atveju netinkamai parinktos ar tarpusavyje nederančios medžiagos (kai naudojami nesisteminiai produktai), taip pat nekokybiškai atlikti darbai.

Pavyzdžiui, dažnai matome išdaužtą dekoratyvinį tinką: neretai galima įžiūrėti ne tik po juo esantį armavimo tinklelį, bet ir šiltinamąją medžiagą. Tai reiškia, kad, renkantis šiltinimo sistemą, nebuvo atsižvelgta į jos atsparumą smūgiams, kuris ypač svarbus, kai izoliuojama apatinė fasado dalis ir cokolis.

Arba kitas pavyzdys – atšokęs dekoratyvinis tinkas. Jis gali atšokti dėl netinkamų orų sąlygų tinkavimo metu, pernelyg plono armuojamojo sluoksnio, taip pat – jei labai tamsios spalvos tinku padengtas tam nepritaikytas pagrindas arba jei lietaus vanduo sunkiai pasišalina nuo fasado ir lengvai patenka į šiltinimo sistemą.

Dar viena bėda – apsamanoję, pažaliavę, dumbliais apaugę fasadai. Šia liga „serga“ net „jauni“ pastatai. Taip pažeidžiamos šiaurinės pusės sienos, taip pat nuolat šešėlyje, drėgmėje esančios vietos. Tai – nekokybiško arba blogai parinkto tinko naudojimo pasekmė. Tačiau ir šioms problemoms galima užkirsti kelią pasirinkus medžiagas su priedais, neleidžiančiais įsiveisti grybeliams ir dumbliams.

„Baumit“ šiltinamoji medžiaga „Open EPS“ yra polistireninis putplastis (EPS), kurio kiekvienoje plokštėje yra 1250 ertmių. Jose oras yra uždarytas, tačiau garai gali cirkuliuoti, todėl „Baumit Open EPS“ šiltintas fasadas kvėpuoja.

„Baumit“, siūlydami šiltinimo sistemas, atsižvelgia į jų savybes, integralumą, produktų suderinamumą, nes visos sistemos ypatybės yra svarbiau nei vien tik šiltinamosios medžiagos ypatybės. Pirkėjui visada siūlau gerai pagalvoti ir apsispręsti, kokiomis savybėmis turi pasižymėti namo šiltinimo sistema, kokias problemas ji turi išspręsti. Ar fasadui reikalinga didesnė apsauga nuo mikrobiologinės taršos, o gal namas yra prie itin judrios gatvės ir jam reikia purvui ypač atsparaus dekoratyvinio tinko? Į šiuos ir kitus klausimus būtina rasti atsakymus dar gerokai iki darbų pradžios, nes juos pradėjus ką nors pakeisti bus labai brangu.

Vadinasi, įrengti kokybišką fasadą galima tik naudojant šiltinimo sistemą. Kokiomis svarbiausiomis savybėmis ji turi pasižymėti?

– Visų pirma, reikia kreipti dėmesį į šiltinamosios medžiagos savybes, nes ji iš esmės lemia namo sienų šilumines savybes. Todėl vienas esminių kriterijų yra šios medžiagos šilumos laidumas: kuo jis mažesnis, tuo plonesnio sluoksnio pakaks reikiamai šiluminei varžai pasiekti. Pagal šiandieninius A+ ir po kelerių metų atsirasiančius A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus statomo namo putplasčio ar mineralinės vatos termoizoliacinis sluoksnis gali sudaryti net keliasdešimt centimetrų!

Antra, visos fasado šiltinamosios ir apdailos medžiagos turi būti laidžios vandens garams. Kad ir kaip saugotumėmės drėgmės, gyvenant name, ji gali patekti į sienos konstrukciją, tačiau labai svarbu, kad ji ten neužsibūtų. Taigi tiek šiltinamoji medžiaga, tiek ją dengiantys armuojamasis ir dekoratyvinio tinko sluoksniai turi būti kvėpuojantys, tačiau jokiu būdu neturi iš lauko į vidų įleisti drėgmės. Mat ji stipriai blogina termoizoliacinės medžiagos šilumines savybes: kad ir kokie stori kailiniai, jeigu jie šlapi, sušilti su jais nepavyks.

Apdailos sluoksnį sudarančioms medžiagoms keliami ir dar kitokie reikalavimai: jos turi būti atsparios įvairiausiam išorės aplinkos poveikiui ir apsaugoti gilesnius sluoksnius, neleisti pažeisti šiltinamosios medžiagos. Taigi dekoratyvinis tinkas turi būti kuo atsparesnis mechaniniam poveikiui, o kartu – pakankamai elastingas, kad nesutrūktų dėl veikiančių įtempių (pavyzdžiui, saulei tiesiogiai kaitinant fasadą). Tinkas turi būti kuo mažiau veikiamas drėgmės, lauko oro temperatūros pokyčių (tiek karščio, tiek šalčio), UV spindulių.

Fasado ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo naudojamų medžiagų. Kokią įtaką rezultatui turi pasirinktas šiltinimo būdas ar apdailos darbų atlikimas?

– Tiesa ta, kad net ir geriausios medžiagos nepadės pasiekti norimo rezultato, jeigu jos bus netinkamai panaudotos. Nuo pasirinktų sprendinių priklausys ne tik estetinis pastato vaizdas, bet ir viso namo energinis naudingumas. Puikus pavyzdys – smeigės, kurios mechaniškai pritvirtina šiltinamąją medžiagą prie konstrukcijos.

Ant apšiltinto fasado plika akimi matomi nedideli apskritimai – tai smeigių galvutės, kurios prasišviečia pro tinką ir gadina fasado vaizdą, o ateityje jos gali paveikti ir jo ilgalaikiškumą. Šis defektas dažnai vadinamas „boružėlės efektu“. Jis gali atsirasti dėl nekokybiškų smeigių, netinkamo jų įrengimo ar prieš smeigių galvutes susikaupusios drėgmės. Šitaip įrengtos smeigės sudaro šilumos tiltelius, todėl dalis šilumos iš pastato vidaus išeina į lauką, o juk fasadą šiltiname tam, kad šiluma liktų namuose! Tad reikia technologinio sprendinio, kuris visiškai pašalintų šią problemą. Čia pagelbės inkaruojamos „Baumit“ smeigės „StarTrack“ – inovatyvi tradicinių smeigių alternatyva.

Pagrindinis šių smeigių pranašumas – priešingai nei tradicinės smeigės, jos kiaurai neperveria ir nepažeidžia šiltinamosios medžiagos, todėl išvengiama šilumos tiltelių ir „boružėlės efekto“. Be to, lengva kontroliuoti smeigių išdėstymo tvarką ir jų montavimą. „StarTrack“ yra sumontuojamos anksčiau nei šiltinamoji medžiaga, o jų ilgis nepriklauso nuo izoliacinių plokščių storio.

Tinkamai parinkta fasado šiltinimo sistema padės išvengti daugybės problemų: besikaupiančio purvo, mikrobiologinės taršos, „boružėlės efekto“ ir šilumos tiltelių.

Šiltinimo sistemos skirstomos pagal tai, kokia šiltinamoji medžiaga naudojama. Vadinasi, pirmiausia reikia išsirinkti ją?

– Tikrai taip. Tačiau tai nėra lengva, nes nėra vienintelio teisingo atsakymo, kuri medžiaga geresnė. Tiek polistireninis putplastis (EPS), tiek mineralinė vata turi savų pranašumų.

Polistireninis putplastis neįgeria drėgmės, kuri neigiamai veikia medžiagos šiluminės izoliacijos ypatybes. Jis lengvas, gerai išlaiko formą, su juo lengva dirbti. Mineralinė vata ypač atspari aukštos temperatūros poveikiui, yra nedegi, nes gaminama specialia technologija perdirbant natūralaus akmens žaliavą. Dėl labai aukšto vandens garų laidumo koeficiento mineralinė vata užtikrina, kad drėgmė iš konstrukcijų ir šiltinamojo sluoksnio lengvai pasišalins. Tačiau fasadinės mineralinės vatos plokštės yra gerokai sunkesnės, tad šiltinant fasadą mineraline vata darbas yra sudėtingesnis.

„Baumit“ siūlo šiltinamąją medžiagą „Open EPS“, kuri savo sudėtimi yra EPS, tačiau pasižymi ir gerosiomis vatos savybėmis. Tai baltos arba pilkos perforuotos EPS plokštės. Skirtingai nei tradiciniame EPS, kiekvienoje 0,5 m² ploto „Baumit Open EPS“ plokštėje yra 1250 ertmių, kurių skersmuo 2,5–3 mm. Sistemos įrengimo metu šiuose kanaluose oras yra uždaromas, bet garai jais gali cirkuliuoti, todėl „Baumit Open EPS“ garų laidumo koeficientas yra daug artimesnis vatai nei tradiciniam polistireniniam putplasčiui.

Toks garų laidumas, šiltinant naujai statomus pastatus, daugiau kaip perpus sutrumpina mūrui išdžiūti reikalingą laiką – statybinė drėgmė pasišalina netrukdoma. Beje, plokštėje esančios skylutės pagerina klijų ir armuojamojo mišinio sukibtį su plokšte, todėl sistema neatsisluoksniuoja.

Mažas „Baumit Open EPS“ šilumos laidumas užtikrina, kad žiemą namuose nešalta, o vasarą – nekaršta, tad temperatūra patalpose pastovi ir komfortiška.

Vienas pagrindinių pilkos spalvos polistireninio putplasčio trūkumų – jo deformacija dėl saulės kaitros poveikio. Priklijavus ant fasado, tokias plokštes, kol jos nearmuotos, reikia saugoti nuo saulės, kitaip jos išlinksta, deformuojasi, gali net atšokti nuo sienos. O štai „Baumit Open EPS“ vienos pusės paviršius yra padengtas specialiais šviesiais dažais, priklijuotą plokštę saugančiais nuo neigiamo saulės poveikio.

Taigi

Pastato šiltinimo ir apdailos sistemos pasirinkimas – tai ne tik estetinis sprendimas: nuo jos priklauso ir pastato vidaus mikroklimatas, ir jo eksploatavimo sudėtingumas, šiluminės charakteristikos, sandarumas bei estetiška išvaizda. Tad pradėti reikia nuo analizės, kokias problemas turi išspręsti fasado šiltinimo sistema, tuomet kreiptis į specialistus, kurie padės pasirinkti būtent jūsų namui tinkamiausią sprendimą. O padarytas geras sprendimas užtikrins ramybę ne vienam dešimtmečiui.

Komentarai

  • Ekonomiškam namui labai svarbu apšiltinimas, tačiau ne ką svarbiau yra kokybiškas katilas. Rekomenduoju https://www.katilai.lt/ ypač kai dabar tokia gera katilų kaina.

Rodyti visus komentarus (1)

Atsakymas į Irena komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų