Įmonės archyvo nuotr.

Elektrinis šildymas pretenduoja tapti pigiausiu

Elektrinis šildymas pretenduoja tapti pigiausiu

Prasidėjus sandarių ir energiškai efektyvių namų erai, išlaidos pastatų energetiniams poreikiams smarkiai sumažėjo. Dėl to taupius namus besista-tantiems gyventojams reikėtų gerai pagalvoti, kokį tokių namų šilumos šaltinį įsirengti, į kokią sistemą racionaliausia investuoti.

Sutaupė maždaug per pusę

Vilnietė Dalia su šeima gyvena palyginti nedideliame, 157 kv. metrų ploto, individualiame name. Spręsdama klausimą, kokį šildymo būdą pasirinkti, inžinerinį išsilavinimą turinti moteris lygino skirtingų sistemų įsirengimo ir eksploatavimo kainą. Taip pat įvertino gedimų riziką, kokius nepatogumus patirtų vienos ar kitos sistemos remonto atveju.

Dalios sprendimas buvo paprastas, tačiau, jos įsitikinimu, racionaliausias – name sumontuoti elektriniai radiatoriai bei dvi kietojo kuro krosnelės. Jos pasirinktos kaip alternatyva, jeigu dingtų elektra arba ilgai nebuvus namuose norėtųsi greičiau prišildyti patalpas. Be to, vonios kambariuose buvo sumontuotas elektrinis grindinis šildymas.

Jau ne pirmus metus name gyvenančios šeimos didžiausios išlaidos už elektrinį šildymą – 90 eurų per mėnesį, kai lauke buvo paspaudęs per 20 laipsnių šaltukas. O vidutinės mėnesio išlaidos už šildymą siekia apie 50 eurų.

Įmonės archyvo nuotr.

„Įsirengti dujinį šildymą nebuvo galimybių, o kūrenti namą malkomis, naudojant kietojo kuro katilą, nenorėjome, nors toks šildymas tebėra pigiausias. Tada vertinome sistemos su šilumos siurbliu „oras–vanduo“ ir geoterminio šildymo sistemos įsirengimo kainą. Skaičiai išėjo išties nemaži“, – prisiminė vilnietė.

Ji atkreipė dėmesį, kad dažnai neįvertinamos visos šildymo sistemos įrengimo išlaidos. Pavyzdžiui, neskaičiuojama, kiek papildomai kainuoja išvedžioti grindinio šildymo sistemą pasirinkus šilumos siurblius, kiek tenka mokėti už įvairius papildomus darbus.

Taigi, skaičiavimai parodė, kad kokybišką šildymo sistemą su šilumos siurbliu „oras–vanduo“ Dalios name įrengti kainuotų 7,5 tūkst. eurų. Kadangi namas karkasinis, antrame aukšte grindinio šildymo sistema nebūtų montuojama, tad būtų tekę spręsti čia esančių patalpų šildymo klausimą.

Geoterminis šildymas būtų atsiėjęs dar brangiau. O paskaičiavusi elektrinio šildymo sistemos įrengimo išlaidas, Dalia suprato, kad kitokio rinktis neverta – elektrinių radiatorių visame name kaina siekė 3,7 tūkst. eurų, įskaitant ir elektrinio grindinio šildymo sumontavimą vonios kambariuose.

„Paskaičiavau, kad sistemos su šilumos siurbliu įsirengti paprasčiausiai neapsimoka, nes už sutaupytus pinigus įsirengusi elektrinę šildymo sistemą namus šildytis galėsiu bemaž septynerius metus. Be to, gaunu nemažai kitų pranašumų“, – pasakojo moteris.

Grįžo pamiršti sprendimai

Minėtame name sumontuoti vokiečių gamintojo „Technotherm“ elektriniai akumuliaciniai radiatoriai. Kaip pasakojo šiuos įrenginius Lietuvoje platinančios įmonės „Tolvita“ vadovas Vytautas Misiūnas, nuo seno šilumos šaltinius stengtasi įrengti taip, kad jie ne tik naudotų kurą patalpoms šildyti, bet ir akumuliuotų šilumą, kurią vėliau galėtų skleisti.

„Technotherm“ sprendimo unikalumas – paprastumas. Įmonės sukurtuose elektriniuose radiatoriuose įmontuotos akumuliacinės šamoto plokštės, kurias šildo elektriniai šildytuvai (tenai). Šildomos 15–20 minučių jos įkaista maždaug iki 85 laipsnių, tada termostatas radiatorių išjungia, tačiau šamoto plokštėje sukaupta šiluma dar ilgai skleidžiama į patalpą, nors radiatorius likusią valandą elektros energijos nenaudoja.

„Įprastas elektrinis radiatorius, nustačius atitinkamą palaikymo temperatūrą, elektros energiją naudos tol, kol nepasieks nustatytų parametrų. Tai reiškia, kad jis nesustodamas kelias valandas naudos elektros energiją visu pajėgumu“, – pasakojo V. Misiūnas.

Akumuliaciniai radiatoriai yra saugūs. Nors viduje esanti šamoto plokštė įkaista iki 85 laipsnių, radiatoriaus paviršius nebūna karštas, jį galima liesti ranka.

Pranašumai akivaizdūs

Elektriniai akumuliaciniai radiatoriai veikia neskleisdami jokio garso. Juos galima vadinti išmaniais, nes sistema programuojama nustatant pageidaujamus parametrus kiekviename kambaryje. Programuoti galima pagal savaitės dienas, netgi valandas. Papildomai investavus, elektrinius akumuliacinius radiatorius galima valdyti mobiliąja programėle.

„Norint patogiai valdyti kiekvienos patalpos temperatūrą, turint šildymo sistemą su šilumos siurbliu, reikalingas brangiai kainuojantis valdilis. Be to, pavyzdžiui, išvykus savaitei astostogauti ir grįžtant nuotoliniu būdu įjungus šilumos siurblį, patalpos iki 20 laipsnių temperatūros šils ne mažiau nei parą. O elektriniai akumuliaciniai radiatoriai tą padaro per dvi tris valandas“, – tvirtino V. Misiūnas.

Jeigu papildomai užkuriama kietojo kuro krosnelė, šilumos siurblio sistema gauna impulsą ir išsijungia, kad nenaudotų energijos. Tačiau krosnelės skleidžiama šiluma gali nepakilti iki patalpų antrame aukšte ir jos liks atvėsusios. Elektrinių akumuliacinių radiatorių sistema veikia visiškai kitaip – į papildomą šilumą reaguoja tik toje patalpoje esantis įrenginys – jis išsijungia. Kitose patalpose elektriniai radiatoriai toliau veikia įprastu režimu.

Įmonės archyvo nuotr.

„Tai nėra teoriniai svarstymai, tokias istorijas pasakoja žmonės iš savo patirties. O istorijų iš tiesų yra įvairiausių. Viena dažniausiai pasitaikančių – sugedus vos dvidešimt eurų kainuojančiam šilumos siurblio davikliui, reikia laukti mažiausiai parą, kol meistrai jį pakeičia. Žiemą toks laukimas nėra malonus, kadangi šilumos sistema neveikia visame name“, – sakė specialistas.
„Technotherm“ savo gaminamiems akumuliaciniams radiatoriams suteikia 15 ar 25 metų garantiją, priklausomai nuo modelio. Jeigu atsitiktų taip, kad sugestų vienas radiatorius, grėsmės atšalti namams nekils – kiti radiatoriai nenustos veikti.

Gyventojai nuogąstauja, kad elektriniais radiatoriais šildomame name dingus elektrai šaltų. Tačiau taip nutiktų su bet kuria šiuolaikiška šildymo sistema, nes nei dujinis katilas, nei šilumos siurbliai be elektros energijos neveikia.

Puikiai tinka gaminantiems vartotojams

Nuo sovietmečio įprasta manyti, kad šildytis namus elektra yra labai brangu. Anksčiau šis šildymo būdas iš tiesų buvo brangiausias, nes vėjo perpučiami, energiškai neefektyvūs namai versdavo elektrinius radiatorius be perstojo veikti. Kadangi jų galingumas nemažas, tai ir elektros „suvalgydavo“ tikrai daug.

„Tačiau dabar situacija visiškai pasikeitusi. Kadangi sandarūs namai nenaudoja daug energijos, elektriniai radiatoriai juos prišildo greitai ir nebrangiai. Tad ar verta investuoti į kitokią šildymo sistemą? Pavyzdžiui, geoterminio šildymo eksploataciniai kaštai nedideli, tačiau investicija į sistemos įrengimą yra viena brangiausių“, – palygino V. Misiūnas.

Pastaraisiais metais populiarėja sprendimas įsirengti saulės jėgainę ant nuosavo namo stogo ir pasigamintą energiją naudoti šildymui. Bene dažniausiai minimas sprendimas saulės pagamintą energiją nukreipti į šilumos siurblį. V. Misiūnas mano, kad dar racionaliau saulės energiją išnaudotų akumuliaciniai elektriniai radiatoriai. Pavyzdžiui, Vokietijoje tokia sinergija ypač populiari, tad lietuviai galėtų pasisemti jų patirties.

Komentarai

  • Tegul pirma papasakoja kokios galios įvado reikia, o tada galima svarstyti. Faktas kad dauguma tokios galios įvado neturi.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų