Ekologiškų ir žalingų medžiagų labirintas

Ekologiškų ir žalingų medžiagų labirintas

Žmogaus sveikatai kenksmingu poveikiu pasižymi ir į aplinką kancerogenines medžiagas skleidžia nauji baldai, grindų dangos, dažai ir kiti lakūs junginiai. Taigi, kaip atsirinkti, ką įsileisti į namų valdas, ir kaip elgtis, jei tinkami sprendimai laiku nepriimti?

Siūlo paisyti sertifikatų

„Su apdailos medžiagomis dažniausiai susiduriame namų aplinkoje, ten ir pajuntame „nedraugišką“ jų poveikį sveikatai: galvos skausmą, gomurį kutenantį ar smaugiantį dusulį, kai kada – ryškesnį alergijų proveržį“, – pastebi Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius.
Jo teigimu, jei apie skleidžiamas kancerogenines medžiagas sužinojote tik nusipirkę baldus, kiek įmanoma daugiau vėdinkite gyvenamąją patalpą, kad keistųsi joje cirkuliuojantis oras. Laikui bėgant formaldehido junginiai išsikvepia, taigi situacija pataisoma. O jei gyvenamosios erdvės dar neapstatėte, galima išeitis – solidūs medžio masyvo baldai. Jei neįperkami nauji, galima pasiieškoti naudotų.

Ekspertas taip pat rekomenduoja rinktis ekologišką, Europos Sąjungos gamintojų produkciją, nes jai taikomi kur kas griežtesni reikalavimai nei gaminiams, įvežamiems iš trečiųjų šalių.

Lietuvos baldų pramonę pašnekovas apibūdina kaip pakankamai gerai išvystytą, mat vartotojas visuomet gali pasiteirauti, kokios medžiagos naudotos gamybos procese, taip pat turi galimybę įvertinti gamintojo reputaciją ir rinktis sertifikuotos medienos baldus.

Pasitiki ženklinimu

Sąmoningas vartotojas visuomet atkreips dėmesį ir į baldų produkcijos ženklinimo sistemą. Patikimiausiais gaminiais G. Jegelevičius vadina Europos Sąjungos „Gėlę“, „Šiaurės šalių gulbę“ (Swan) ir Vokietijos „Žydrąjį angelą“. Šiais ženklais pažymėti baldai atitinka griežtus aplinkosaugos bei kokybės reikalavimus ir yra saugūs vartotojui, pasižymi mažesniu poveikiu aplinkai.

Kaip atskleidė prieš kelis metus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir šiaurės vakarų Rusijoje atlikta verslo įmonių apklausa apie ekologinį ženklinimą, lietuvių verslas linkęs labiausiai pasitikėti ekologinio ženklinimo nauda. Apklausus 750 įmonių, iš kurių 138 lietuviškos, paaiškėjo, kad net 60 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje tiki ženklinimo nauda, o mažiausiai optimistiškai nusiteikę pasirodė verslininkai Estijoje, kur tik 37 proc. apklaustųjų nurodė įžvelgę ekologinio žymėjimo naudą.

Prireiks dar ne vieno dešimtmečio

Tačiau, kad ir kaip gražiai skambėtų teorija, ekologiniais ženklais ženklintos namų apdailos ir statybinės medžiagos Lietuvoje nėra tiek populiarios kiek Skandinavijoje. Priežastis – gana paprasta: vartotojai mano, kad būtent ekologiškumas kilsteli gaminio kainą keliskart, tačiau realybė rodo, kad dažnai koją kiša viešieji pirkimai, o kaina yra tik truputį didesnė. Didžiausia mūsų krašto bėda, kad statytojai ir besistatantieji sunkiai vaduojasi iš inercijos bei stereotipų, stinga drąsesnio požiūrio.

„Antai Danijos rinkose ekologiškumas išties svarbus tarp statybos vystytojų. Ten ir projektus laimi tik šiuo principu besivadovaujantys gamintojai“, – pasakoja ekologiškų medžiagų importu užsiimantis Vakaris Mėdžius.

Jo vertinimu, Lietuvoje dar turės prabėgti šiek tiek laiko, kad vystytojai ir gamintojai atsigręžtų į ekologiškas rinkas, nes kol kas tik pavieniai tuo užsiima. Mums trūksta socialinės atsakomybės ir supratimo kultūros. Specialistas įsitikinęs, kad Lietuvos statybų sektoriaus veikėjų mentaliteto pokyčiams prireiks dar ne vieno dešimtmečio.

Pavyzdžiui, pagal ekologiškų dažų segmente susiklosčiusią situaciją Lietuvoje galima išskirti dvi tiekėjų grupes: tuos, kurie tiekia išties ekologiškus dažus ir atstovauja ES žinomiems prekės ženklams, ir tuos, kurie pila skiediklius, polimerus ir uždarbiauja tik prisidengdami ekologija, nors ekologiškumo jų produkcijoje nė su žiburiu nerasi.

„Mūsų rinkoje vis dar labai daug nešvaraus žaidimo. Dažytojams sunku dirbti su natūralius dažus gaminančiais tiekėjais, o statybinės įmonės tokiais dalykais visai nesirūpina, labiau ekologija domisi pavieniai privatūs asmenys“, – pasakoja V. Mėdžius.

Kelią skinasi palengva

Tačiau ekologiškų medžiagų, kurios tinkamos ir namų statybai, ir apdailai, pamažu daugėja. Jau kelintą sezoną dizaineriai interjero puošybai siūlo rinktis betono gaminius. Pasitelkus nanotechnologijas ir sumaišius betoną su polimerais, betoniniai stalviršiai, palangės ir net baldai gali būti naudojami interjere. Tiesa, su laiku natūralus betonas vis tvirtėja, o šis, su polimerais, – priešingai, silpsta.

Ekologiškai nusiteikę žmonės Lietuvoje vis dažniau renkasi ir molio tinką, tiesa, daugelį jis sužavi visų pirma dėl estetinių ypatybių – taigi ekologija palengva skinasi kelią ir tradicinėje statyboje.

O Estijoje molio tinkas puikiausiai naudojamas ir priimamas kaip savaime suprantama statybinė medžiaga. Deja, Lietuvoje ši tradicija buvo nutrūkusi, taigi šiandien sunku rasti, kas su tokia medžiaga galėtų dirbti. Statybininkai įpratę naudoti sintetinius produktus, su kuriais nuo seno dirba, ir gilintis į ką nors nauja jiems neaktualu.

Stilingus, originalius interjero fragmentus gamintojai siūlo kurti pasitelkus ir kitas žaliajam būstui būdingas apdailos medžiagas: nedegtas plytas, medį, akmenį, fanerą. Tik renkantis natūralias, žmogui ir aplinkai saugias statybų medžiagas, derėtų atkreipti dėmesį į jų atsiradimą, gyvavimo laikotarpį, perdirbimo galimybes.

Kaip ateities dizaino ekologiška medžiaga įvardijama ir fanera. Ji pasižymi dideliu tvarumu, nereikalauja papildomos apdailos, o kaina puikiai atitinka gamybos ir norimo rezultato santykį, taigi, jos perspektyvomis neabejojama.
Interjero dizainerė Agnė Stanikūnaitė teigia dar nesulaukusi tokio kliento, kuris ieškotų vien ekologiškų sprendimų būstui įsirengti.

„Būtų nemenkas iššūkis įrengti būstą atsisakius įprastų plytelių, klijų, tektų skirti laiko ir savo žinioms pagilinti. Bet rinka siūlo daug ekologiškų tvaraus dekoro sprendimų, tikiu, kad išeitį rastume. Kaip pavyzdys – ta pati ekofanera, iš kurios gali gimti kūrybiški gaminiai. Bet pagaminti išskirtinį, ekologišką daiktą Lietuvoje dažnam tampa finansiniu iššūkiu, tad, matyt, tam dar reikia laiko“, – sako interjero dizainerė.

Gaminių koduose slypi vertinga informacija

Apklausos rodo, kad vartotojai pasitiki produktų ženklinimu, orientuodamiesi į tai ieško ekologiškų, nustatytus kokybės standartus atitinkančių produktų.

Turbūt labiausiai visiems įsiminęs ženklas yra CE. Europos Sąjungoje (ES) juo privalu ženklinti produktus – tai informacija apie kokybišką produktą. Lietuvai prisijungus prie bendrosios ES ekonominės erdvės, mūsų šalyje irgi įsigaliojo naujas privalomas statybos produktų atitikties deklaravimas bei ženklinimas CE ženklu.

Pagal statybinės produkcijos direktyvą tik darnųjį standartą atitinkantis gaminys gali būti ženklinamas CE ženklu ir laikomas tinkamu naudoti pagal paskirtį, o pastatai, kuriuose jis panaudojamas, atitinka esminius reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.

CE ženklas gali būti suprantamas kaip gaminio pasas, kurį galima naudoti visoje Europos ekonominėje erdvėje. Jis atitinka kiekvienos valstybės narės teisinius reikalavimus, todėl jam įsigaliojus neteko galios visi nacionaliniai ženklinimo reikalavimai.

Mūsų šalyje įprasta manyti, kad CE ženklas parodo, jog gaminys atitinka darnųjį ES standartą. Tačiau yra nedidelis „bet“ – kinai, visame pasaulyje garsėjantys tuo, kad gali nukopijuoti bet ką: garsiausius ir išskirtinius automobilių modelius, garso ir vaizdo aparatūrą, drabužius ir t. t. Yra begalė įvairios produkcijos, pagamintos Europoje, kopijų, be skrupulų padarytų Kinijoje.

Kinai labai stengiasi savo produkciją eksportuoti į Europą, kurioje pagaminti gaminiai žymimi CE ženklu. Nenorėdami kristi į akis dėl prastesnės kokybės produkcijos, kinai pasistengė ir CE ženklo srityje. Jie sukūrė lygiai tokį pat ženklą, tik su nežymiais skirtumais. Kiniška CE ženklo versija visiškai nereiškia, kad gaminys atitinka darnųjį ES standartą, ji reiškia, kad tai Kinijos eksporto produktas (China Export). Atidžiau paanalizavus galima pastebėti, kad „China Export“ ženkle E raidė yra kiek arčiau C raidės. Ir tai – vienintelis skirtumas nuo ES CE ženklo. To nežinantys vartotojai skirtumo tikrai nepastebi.

Komentarai

  • Tikrai taip… Dabar tiek daug visokių žalingų medžiagų… Tiek dažuose, tiek tapetuose, o kilimuose dulkė, užsiliekantys nešvarumai… Kad išvengčiau to neigiamo poveikio nusprendžiau kur tik eina dėti plyteles. http://www.vokiskakeramika.lt/sienu-plyteles.html

Rodyti visus komentarus (1)

Atsakymas į Irena komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų