Gyvenamojo namo statybos projektą sudaro: bendroji dalis, sklypo planas, architektūrinė dalis, statinio konstrukcijų dalis, lauko inžinerinių tinklų atvedimo iki namo dalys.Pauliaus Vroblevičiaus nuotr.

Kelias iki namo projektavimo klotas popieriais

Kelias iki namo projektavimo klotas popieriais

Jūsų svajonių namo projektavimas – maloniausia architekto darbo dalis. Bet iki tol reikia atlikti daugybę kitų – nematomų, tačiau svarbių – „popierinių“ darbų, kurie būtini, norint gauti leidimą statyti.

Įstatymai keičiasi, įsigalioja nauji, panaikinami ankstesni… „Kad spėtum paskui kaitaliojamus įstatymus ir savivaldybėse galiojančias tvarkas bei taisykles, reikia projektuoti nuolat ir daug, – sako architektas Paulius Vroblevičius. – Iš pat pradžių nepateikus kokio nors prašymo, neužpildžius dokumento, galima labai ilgam užstrigti pačioje darbų pabaigoje. Tik nuolatinė praktika leidžia iki minimumo sumažinti galimybę, kad, derinant dokumentus, kils problemų“.

Gyvenamojo namo statybos projektą sudaro: bendroji dalis, sklypo planas, architektūrinė dalis, statinio konstrukcijų dalis, lauko inžinerinių tinklų atvedimo iki namo dalys.

Nuosavybės dokumentai

Pokalbį su užsakovu kiekvienas architektas pradeda nuo sklypo dokumentų. Pirmiausia jis turi išsiaiškini, ar jie yra tinkami: ar atlikti tikslieji sklypo matavimai, ar baigti rengti detalieji planai, sklypo formavimo ar pertvarkymo projektai, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ir pan. „Patyręs specialistas, peržvelgęs sklypo dokumentus, iš karto mato visas potencialias problemas, pavyzdžiui, į kokias apsaugos zonas tas sklypas patenka. Atrodytų, planuoji statyti namą sodų bendrijoje, o pasirodo, kad bendrijos teritorija patenka į regioninio parko apsaugos zoną, kurioje galima tik tradicinės architektūros statyba“, – pasakoja architektas P. Vroblevičius.

Pašnekovo teigimu, labai dažnai užsakovai nori daugiau arba statyti kitaip, nei leidžia teritorijų planavimo dokumentai. Tuomet reikia koreguoti detaliuosius planus (o tam dažnai reikia kaimynų sutikimą patvirtinančių parašų) ar kitus dokumentus. Tai ne tik nemažai kainuoja ir ilgai užtrunka, bet net ir ne visada įmanoma.

Būna ir ne tokių sudėtingų situacijų, kai vis tiek architektas turi sugebėti vienu metu dirbti kelis skirtingus darbus. „Kartais tenka tuo pat metu projektuoti namą ir rengti sklypų sujungimo ar atskyrimo projektus. Tarkim, du žmonės nusipirko vieną sklypą ketindami jį pasidalinti. Padalinimas trunka mažiausiai pusę metų. Tačiau vienas iš savininkų nenori laukti – savo sklypo dalyje jis siekia pradėti statybas kuo greičiau. Taigi tenka dirbti du darbus: ruošti sklypo padalinimo dokumentus ir projektuoti namą bei gauti leidimą jį statyti, – pateikia pavyzdį P. Vroblevičius. – Arba štai kita situacija: savininkas artimiausiu metu planuoja papildomai nusipirkti valstybinės žemės, besiribojančios su jo sklypu, ir abu plotus sujungti. Tokiu atveju, projektuojant statinius, reikia atsižvelgti į būsimo bendro sklypo ypatybes. Deja, valstybinės žemės pirkimas taip pat užtrunka“.

Topografinė nuotrauka

Namo projektavimas prasideda nuo topografinės nuotraukos. Tai itin reikalingas dokumentas, jame sklypas pavaizduotas iš viršaus. Tokioje nuotraukoje matyti svarbūs gretimi objektai, inžineriniai statiniai ir pastatai, požeminės ir antžeminės komunikacijos, reljefas.

Topografinę nuotrauką sudaro geodezininkas-matininkas. Jos parengimas ir suderinimas gali trukti nuo poros savaičių iki poros mėnesių ir kainuoja apie porą šimtų eurų. P. Vroblevičius perspėja, kad, užsakant šią nuotrauką, reikia turėti nemažai patirties: „Užsakius per didelę, teks brangiai mokėti, užsakius per mažą, ją greičiausiai reikės papildyti, o tai ir kainuos, ir užtruks. Techninių projektavimo sąlygų pakeitimas dažnai reiškia būtent topografinės nuotraukos papildymą.“

Beje, nuotrauka nuo jos sudarymo galioja tik vienerius metus.

Projektavimas ir techninės sąlygos

Pauliaus Vroblevičiaus nuotr.

Tuomet ateina įvairiausių projektavimo sąlygų užsakymo eilė. Pirmiausia reikia surinkti visus reikiamus dokumentus. Iš Registrų centro reikės žemės sklypo nuosavybės dokumento, žemės sklypo plano, jei sklype yra statinių, tai ir jų nuosavybės dokumentų, kadastrinių matavimų bylos. Būtina topografinė nuotrauka. Jei sklypas priklauso keliems savininkams, reikės ir jų sutikimo.

Su visais šiais dokumentais savivaldybės, kurioje yra sklypas, urbanistikos skyriuje reikia užpildyti paraišką specialiesiems architektūriniams reikalavimams (gyvenamajam namui projektuoti) gauti.

Kartais, gavus prisijungimo technines sąlygas (pavyzdžiui, iš įmonės, administruojančios gatvėje nutiestą vandentiekio tinklą), jas tenka keisti. „Taip nutinka, kai gautų sąlygų neįmanoma įgyvendinti. Pavyzdžiui, nurodyta prisijungti prie gatvėje esančio vandentiekio vamzdyno. Tačiau tą vamzdyną prieš kurį laiką savo lėšomis paklojo kaimynas, kuris už galimybę prie jo prisijungti prašo tam tikros pinigų sumos, o ji jums per didelė, arba jis visai nesutinka leisti prisijungti, – pasakoja architektas. – Tuomet tenka prašyti keisti sąlygas ir vėl laukti“.

Net jei sklype telpa norimas statyti pastatas, darbus galima pradėti tik tuo atveju, jei tai nepažeis kaimynų interesų (t. y. jei bus išlaikyti norminiai priešgaisriniai atstumai nuo kaimyninių namų ir kiti reikalavimai). Statydami didesnį nei 200 kv. metrų namą, apie tai turėsite informuoti kaimynus.

Elektra statybųmetu. Gavus statybos leidimą, kreipiamasi į ESO, kad į sklypą būtų įvesta elektra. Parašius prašymą, laukti reikės maždaug pusmetį. Jei vykdyti statybos darbus norite anksčiau, elektrą teks skolintis iš kaimynų arba įsigyti dyzelinį elektros generatorių. Pauliaus Vroblevičiaus nuotr.

Prisijungimas prie inžinerinių tinklų

Įgyvendinus specialiuosius architektūros reikalavimus, ateina eilė inžineriniams tinklams. Kad name būtų elektra, vanduo, kanalizacija ir dujos, būtina kreiptis į atitinkamas įmones – šios parengs technines prisijungimo prie jų administruojamų tinklų sąlygas. Šie dokumentai išduodami per dešimt darbo dienų.

Kas pateikiama architektui

Architektui, kuriam patikėsite projektuoti savo namą, reikia pateikti sklypo nuosavybės dokumentus. Jei namas statomas tuščiame sklype, reikės Registrų centro pažymėjimo, žemės sklypo plano, jei jis yra – detaliojo plano, formavimo ir pertvarkymo projekto. Rekonstruojant namą, dar reikia pastato inventorinės bylos.

Gyvenamojo namo statybos projektas

Statybos leidimas išduodamas tik turint gyvenamojo namo statybos projektą. Jį sudaro: bendroji dalis, sklypo planas, architektūrinė dalis, statinio konstrukcijų dalis, lauko inžinerinių tinklų atvedimo iki namo dalys.

Projekto vadovas (dažniausiai atestuotas architektas) suprojektuoja namą, numato jo vietą sklype. Tuomet kiekvieną inžinerinę dalį rengia tos srities specialistas: inžinieriai suprojektuoja vandentiekio, nuotekų, elektros ir dujotiekio, ryšių komunikacijų (jei reikia) tinklus.

Turint visas reikalingas projekto dalis, architektas rengia dokumentus statybos leidimui gauti.

Pauliaus Vroblevičiaus nuotr.

Leidimas statyti

Turint gyvenamojo namo statybos projektą, elektroniniu būdu teikiamas prašymas statybos leidimui gauti. Tuomet projektas per informacinę sistemą „Infostatyba“ derinamas su atsakingomis institucijomis: įvairiais savivaldybės skyriais, Visuomenės sveikatos centru, inžinerinius tinklus administruojančiomis įmonėmis. Institucijų, su kuriomis derinama, gali būti kelios arba keliolika.

Šiame etape gali prireikti kelių papildomų dokumentų, pavyzdžiui, bendraturčių sutikimų (rekonstruojant pastatą), kaimynų sutikimo (jei dėl kokių nors priežasčių neišlaikomas 3 metrų iki sklypo ribos atstumas) ar kurių nors institucijų vertinimų (pavyzdžiui, sklype augančių ir statybos metu kertamų medžių atkuriamosios vertės arba rekonstruojamo namo kultūrinės vertės ir kt. vertinimo).

Projekto tikrinimo etape, gavus bent vieną „nepritarta“, dokumentą reikia tikslinti ir pateikti derinti pakartotinai. Jeigu projektas parengtas nepriekaištingai, nuo jo pateikimo patikrai iki statybos leidimo išdavimo praeis maždaug mėnuo. Apskritai nuo projektavimo pradžios iki statybos leidimo išdavimo dažniausiai tenka laukti apie pusmetį.

„Iš tiesų, racionaliausia visus šiuos darbus patikėti architektui – jis geriausiai žino, kokių dokumentų reikia, kokias paraiškas ir kaip pildyti, su kuo ir ką suderinti. Tačiau gauti banko, kaimynų ar bendrasavininkių notarinius sutikimus – užsakovo rūpestis.

Jei vis dėlto pasiryšite dokumentus tvarkyti savarankiškai, turėkite omeny, kad projektą tikrinančios institucijos pareikalaus projektuotojų atestatų, projektavimo įmonės civilinės atsakomybės draudimo ir įvairiausių kitų dokumentų.

Institucijos, su kuriomis derinamas projektas, pateikia pastabų, todėl dokumentus gali tekti tikslinti, papildyti arba pateikti papildymų. Kol tai nebus padaryta, statybos projektas nebus suderintas, taigi statybos leidimas nebus išduotas“, – perspėja P. Vroblevičius.

Tad jei popieriais klotas kelias jūsų neišgąsdino, metas pasiraitoti rankoves ir imtis darbo.

Pavyzdys

Techninis projektas Vilniaus rajone dažniausiai derinamas su:

  • bendrove „Energijos skirstymo operatorius“;
  • Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentu;
  • UAB „Telia“;
  • Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriumi;
  • Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriumi (inžineriniai tinklai ir statiniai);
  • Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriumi;
  • Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriumi (ryšių komunikacijos);
  • Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriumi (elektros tinklai);
  • Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriumi;
  • Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriumi (dujų ir šilumos tinklai);
  • valstybės įmone „Vilniaus regiono keliai“;
  • Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Pauliaus Vroblevičiaus nuotr.

Komentarai

  • Ar tikrai topografine nuotrauka sudaro geodezininkas – matininka? Man atrodo geodezininkas. ar tikrai topografine nuotrauka galioja vienerius metus?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų