Daugiabučio kailiniai

Daugiabučio kailiniai

Senesnės statybos namų sienos dažnai būna kiauros – per menkai apšiltintas ar visai nešiltintas pastato atitvaras į lauką išleidžiama didžioji dalis šilumos. Kokybiškai apšiltinus daugiabučio fasadą, galima ne tik pagerinti patalpų mikroklimatą, sutaupyti šildymo išlaidas, bet ir apsaugoti konstrukcijas nuo neigiamo atmosferos poveikio, be to, suteikti namui gražesnę išvaizdą.

Tačiau kaip pasiryžusiems renovuoti daugiabutį gyventojams apsispręsti, kuo šiltinti namą: mineraline vata ar polistireniniu putplasčiu? Kuo viena medžiaga geresnė už kitą? Apie tai ir kitas su fasadų šiltinimu susijusias problemas papasakojo Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas dr. Darius Pupeikis.

Šiltinimo medžiagų savybės

Nusprendus apšiltinti daugiabučio namo lauko sienas, pirmiausia kyla klausimas, kurią šiltinimo medžiagą rinktis: mineralinę vatą ar polistireninį putplastį.

D. Pupeikio teigimu, abi medžiagos turi savų pliusų ir minusų, abi yra geros ir tinkamos, todėl plačiai naudojama tiek viena, tiek kita. „Mineralinė vata, palyginti su polistireniniu putplasčiu, yra atsparesnė ugniai. Tai – vienas iš jos privalumų, kuriam polistireninis putplastis tikrai nusileidžia. Naudojant pastarąjį vidaus patalpose, esama pavojaus, kad, kilus gaisrui, išsiskirs nuodingos medžiagos, kurios gali pakenkti žmonėms anksčiau, nei jie spės evakuotis. Tačiau renovacijos metu, siekiant išvengti šalčio tiltelių, fasadai dažniausiai šiltinami iš išorės, todėl degumo kriterijus šiuo atveju nėra toks aktualus“, – paaiškino pašnekovas.

Mineralinė vata taip pat turi šiokių tokių minusų. Pavyzdžiui, ši medžiaga dėl savo struktūros yra labiau įgerianti vandenį, o jai sudrėkus padidėja jos šiluminis laidumas. „Metuose būna laikotarpių, kai termoizoliaciniame sluoksnyje dėl temperatūrų skirtumo ir santykinės drėgmės įtakos susikondensuoja vandens garai. Jie blogina termoizoliacinio sluoksnio šilumines savybes. Kitaip sakant, šilumos laidumo koeficientas padidėja ir tai yra neigiamas dalykas. Šiuo atveju svarbu, kad būtų galimybė tam vandeniui išgaruoti“, – įspėjo dr. D. Pupeikis.

Vėdinamas ar nevėdinamas?

Kaip vanduo išgaruos, priklauso nuo to, ar fasadas yra vėdinamas, ar nevėdinamas. Vėdiname, pasak pašnekovo, drėgmė išgaruoja gerokai greičiau negu nevėdinamame.

Jeigu fasadas nevėdinamas, labai svarbu, kad struktūrinis tinkas, kuriuo dengiama pasirinkta termoizoliacinė medžiaga – akmens vata arba polistireninis putplastis, būtų kokybiškas: laidus vandens garams ir atsparus klimato poveikiui.

„Struktūrinio tinko struktūra turi būti nelaidi vandeniui, tačiau laidi vandens garams. Lyjant vanduo pro tinką neprasiskverbia. O vandens garai – visai kitokia vandens būsena: jie yra labai skvarbūs ir struktūrinis tinkas privalo būti jiems laidus. Tai panašu į stogams skirtas difuzines plėveles: ant tokios plėvelės užpiltas vanduo nubėga, tačiau plika akimi nematomi vandens garai pro ją pasišalina. Liaudiškai kalbant, apšiltinimo sluoksnis „kvėpuoja“, – palygino mokslininkas.

Ne be trūkumų – ir vėdinami fasadai. Įrengiant tokį fasadą, tarp šiluminės izoliacijos ir apdailos reikia suformuoti vėdinamą oro tarpą. Šiuo atveju labai svarbu statybos montavimo darbų kokybė ir tinkamai parinkti fasado konstrukciniai sprendimai, ypač tie, kuriais siekiama sumažinti šalčio tiltelių pastate ir taip sumažinti šilumos nuostolius, taip pat pelėsio susiformavimo tikimybę.

Taigi, kurį fasadą pasirinkti – vėdinamą ar nevėdinamą? „Tai turi nuspręsti tik patys gyventojai, būtinai pasikonsultavę su projektuotoju. Vertinant pagal kainą, be abejo, vėdinamas fasadas yra brangesnis. Sudėtingesnis ir jo įrengimas, nes tokiam fasadui reikia karkasų, kurie suformuoja oro tarpus ir ant kurių tvirtinama apdaila. Šiuo atveju labai svarbi statybos darbų kokybė. Įrengiant nevėdinamą fasadą, daugiau dėmesio reikėtų skirti medžiagų kokybei. Nors, savaime suprantama, kokybė svarbi ir vienu, ir kitu atveju“, – pasakojo D. Pupeikis.

Vėdinamo ir nevėdinamo fasado priežiūra priklauso nuo apdailos, kuri (vėdinamo fasado atveju) gali būti apdailinis mūras, plokštės ar skarda. „Lyginant struktūriniu tinku padengtą ir plokštėmis uždengtą vėdinamą fasadą, galima drąsiai teigti, kad plokštes prižiūrėti – pakeisti, perdažyti, nuvalyti – yra kur kas lengviau“, – lygino D. Pupeikis.

Lyginant struktūriniu tinku ir plokštėmis uždengtą vėdinamą fasadą, galima drąsiai teigti, kad plokštines prižiūrėti - pakeisti, perdažyti, nuvalyti - yra kus kas lengviau.

Lyginant struktūriniu tinku ir plokštėmis uždengtą vėdinamą fasadą, galima drąsiai teigti, kad plokštines prižiūrėti – pakeisti, perdažyti, nuvalyti – yra kus kas lengviau.

Tinkui nereikėtų taupyti

Jeigu renovuojant namą nuspręsta įrengti nevėdinamą tinkuojamą fasadą, labai svarbu, pasak pašnekovo, pasirinkti kokybišką išorinį struktūrinį tinką, kuris pasižymėtų geromis techninėmis charakteristikomis. Atkreiptinas dėmesys į tinko laidumą vandens garams, t. y. kad iš termoizoliacinio sluoksnio galėtų išeiti drėgmė. Taip pat reikia, kad jis būtų atsparus kompleksiniam klimato poveikiui: šalčiui, drėgmei, ultravioletiniams spinduliams. „Vieni atspariausių klimato poveikiui yra silikoniniai tinkai“, – kalbėjo D. Pupeikis ir pridūrė, kad visos šiais laikais rinkoje esančio tinko rūšys yra gana kokybiškos.

Tinkuojant fasadą, pasak pašnekovo, svarbu nepagailėti pinigų ir papildomoms medžiagoms, pavyzdžiui, specialiems kampams aplink angokraščius, stiklo pluošto tinkleliams, kurie sutvirtina (armuoja) apdailą, t. y. armuojamąjį sluoksnį ir struktūrinį tinką, padaro ją atsparesnę, apsaugo nuo sutrūkinėjimo kampuose.

„Įrengiant tinkuojamą fasadą, rekomenduočiau vadovautis jau sukurtomis sistemomis, kurios yra išbandytos ir laiko patikrintos. Išorės tinkuojama termoizoliacinė sistema apima visą kompleksą medžiagų ir detalių, kurių kiekviena, siekiant kokybės, yra būtina“, – siūlė D. Pupeikis.

Ar būtina sandarinti siūles?

Pasidomėjus, ar, šiltinant fasadą, būtina užsandarinti ir namo siūles, dr. D. Pupeikis sakė, kad svarbu įvertinti siūlių būklę.

„Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į garų izoliaciją, kad vandens garai nepatektų į šiltinimo medžiagą iš vidinės pusės (iš patalpų). Jei tokios izoliacijos nebus, per nesandarias konstrukcijų siūles vandens garai lengviau prasiskverbs į šiltinimo sluoksnį. Jeigu tarpai tarp siūlių yra dideli arba jos yra nesandarios, tuomet siūles užtaisyti būtina. Reikia suprasti, kad gelžbetoninė sienos plokštė taip pat sudaro iki 20 proc. bendros sienos šiluminės varžos“, – teigė mokslininkas.

Įrengiant tinkuojamą fasadą, rekomenduojama vadovautis jau sukurtomis sistemomis, kurios apima visą kompleksą tarpusavyje suderintų medžiagų ir detalių.

Įrengiant tinkuojamą fasadą, rekomenduojama vadovautis jau sukurtomis sistemomis, kurios apima visą kompleksą tarpusavyje suderintų medžiagų ir detalių.

Darbo šaltuoju metu ypatumai

Metų laikas, pašnekovo teigimu, termoizoliacinėms medžiagoms įtakos neturi. Į tai reikia atkreipti dėmesį tuomet, kai šiltinimo sistemai naudojamos vandens pagrindu paruoštos rišamosios medžiagos.

D. Pupeikis pataria pasidomėti, esant kokiai žemiausiai temperatūrai galima dirbti su pasirinktomis medžiagomis: „Išorei skirtą tinką galima naudoti, kol temperatūra ne žemesnė nei 5 oC. Jeigu lauke yra šalčiau, kiekvieną medžiagą reikėtų vertinti atskirai. Įrenginėjant vėdinamus fasadus, lauko oro temperatūra neturi daug reikšmės – darbai gali būti vykdomi ir žiemą, nes šiuo atveju vandens pagrindu rišamos medžiagos paprastai nenaudojamos.“

Šalčio tilteliai prišaukia pelėsį

D. Pupeikis pataria neužmiršti apie namo apšiltintu fasadu vėdinimą. Higienos normomis nustatyta, jog gerai žmogaus savijautai reikia, kad per valandą pasikeistų pusė patalpos tūrio (oro).

„Pelėsis atsiranda pirmiausia dėl šalčio tiltelių, kuriuos galima pamatyti naudojant termovizorių. Dėl jų peršąla ir todėl drėksta šalti paviršiai (ant tokių paviršių kondensuojasi vandens garai). Aišku, jei prie šalčio tiltelio pastatysime ventiliatorių, tuomet drėkimo išvengsime, tačiau tai – ne išeitis. Reikia šalinti pelėsio priežastį (šalčio tiltelius), o ne palikti juos. Jei namo sienos po renovacijos pelija, tikėtina, kad esama statybos broko, nes, šiltinant iš išorės, šalčio tiltelių skaičių tikrai galima stipriai sumažinti“, – įsitikinęs mokslininkas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų