Visą namą šildančiam įrenginiui sumontuoti užteko dviejų santechnikos detalių ir vandens kaitinimo elemento

Automobilio šildytuvas padiktavo viso namo šildymo idėją

Automobilio šildytuvas padiktavo viso namo šildymo idėją

Įvairios idėjos ir išradimai kartais gimsta visai netikėtai. Kartais jos būna iš tiesų genialios, nors primityviai paprastos. Panašiai nutiko ir vilniečiui Giedriui, besiverčiančiam namų statybomis. Jo paties susimontuotas namo šildymo įrenginys leidžia džiaugtis komfortu ir nedidelėmis sąskaitomis.

Nenorėjo šalti prie vairo

Sostinės Ožkinių rajone esančio Giedriaus namo plotas yra apie 130 kv. m. Pirmame aukšte įrengtas grindinis šildymas, antrame – sumontuoti radiatoriai. Pasiteiravus, koks yra šilumos šaltinis, šeimininkas pamoja ranka: „Eime, parodysiu.“

Ūkinėje patalpoje, kur anksčiau buvo planuotas garažas, Giedrius rodo prie sienos pritvirtintą nediduką įrenginį, apjuostą termoizoliaciniu sluoksniu. Įrenginio viršuje ir apačioje prijungti šildymo sistemos vamzdžiai.

Pasiteiravus, kas tai, namo šeimininkas šypsodamasis paaiškina, kad tai elektrinis katilas. Tiksliau, tai jo paties sumontuotas šildymo įrenginys, šildantis visą namą. Nors svečiuojantis pas vilnietį lauke nespaudė didelis šaltis, buvo galima įvertinti, kad tokio prietaiso iš tiesų užtenka visam namui šildyti.

Giedrius „elektrinį katilą“ sumontavo panaudodamas paprasčiausią vandens kaitinimo elementą. Kaitinimo elementas, įmontuotas į metalinį korpusą, šildo pratekantį vandenį, kuris nukreipiamas į šildymo sistemą.

„Tiesą sakant, tokio šildymo idėją padiktavo automobilio šildytuvo paieškos. Nesinorėdavo žiemos rytais sėstis į sušalusį automobilį, pradėjau internete ieškoti, kaip būtų galima be didelių sąnaudų per naktį šildyti saloną. Vienoje svetainėje pamačiau ukrainietišką šildytuvą, kurio veikimo principas iš tiesų sudomino. Pasigilinęs supratau, kad pirkti neverta, nes galima nesunkiai pasigaminti pačiam“, – pasakojo vyras.

Nusipirkęs dvi paprastas santechnikos detales – trišakius – ir jas sujungęs sriegiu, Giedrius gavo šildytuvo korpusą. Į vieną jo pusę įsuko aklę, o į kitą – vandens kaitinimo elementą. Prie trišakių išėjimų prijungti šildymo sistemos vamzdžiai.

„Tai tarsi momentinis vandens šildytuvas, bet jo užtenka visam namui šildyti. Skirtumas nuo mano matyto originalaus šildytuvo tik tas, kad ten buvo išlietas vientisas korpusas, o maniškis – sujungtas sriegiu. Jau penktus metus namą taip šildau ir tikrai nekyla jokių nesklandumų“, – pasakojo vilnietis.

Sugalvojo racionaliai panaudoti energiją

Vidutinės šildymo ir karšto vandens ruošimo išlaidos žiemos sezono metu būna apie 40 eurų per mėnesį. Žinoma, Giedriaus namas gerai apšiltintas, statytas taip, kad atitiktų A energinio naudingumo klasės reikalavimus, nors tuo metu tai nebuvo privaloma.

Gaminant šilumos energiją vandens kaitinimo elementas nebūna nuolatos įjungtas. Namo šeimininkas reguliatoriumi nustato, kokios temperatūros nori namuose. Papildomai prie sistemos yra sumontuotas daviklis, kuriuo šildymo parametrus galima reguliuoti ir nuotoliniu būdu išmaniuoju telefonu.

Šalia savadarbio elektrinio šildymo prietaiso yra įrengtas ir dujinis katilas. Jis atlieka dvi funkcijas: gamina karštą vandenį ir jame esančiu cirkuliaciniu siurbliu į radiatorius ir grindinio šildymo sistemą perduodamas šilumnešis – šiltas vanduo.

Dujinis katilas sumontuotas ir kaip atsarginis šilumos šaltinis arba kaip papildomas, jeigu ilgą laiką būtų didelis šaltis. Dujomis tuomet šildyti namus būtų racionaliau. Tiesa, name nėra gamtinių dujų įvado, tad dujinis katilas prijungtas prie dujų balionų. Prijungimo modelį taip pat sugalvojo pats Giedrius.

Išmaniosios programėlės leidžia nuotoliniu būdu valdyti net ir savadarbius šildymo įrenginius

„Iš šalies gali pasirodyti, kad pačiam pasigaminti vieną ar kitą inžinerinę sistemą yra sudėtinga. Anaiptol. Tik reikia susirasti informaciją, gauti reikiamas instrukcijas, kad sistemos veiktų saugiai“, – paaiškino namo šeimininkas.

Paklausus, kodėl šildomos grindys įrengtos tik pirmame aukšte, Giedrius atsakė paprastai: namas karkasinis, perdanga – ne gelžbetonio, todėl paprasčiau įrengti radiatorinį šildymą. Kitu atveju būtų tekę montuoti tvirtą perdangą, atlaikančią dideles apkrovas. O tai būtų brangiai kainavę.

Vilnietis savo name sinchronizavo ne tik dujinio katilo ir savadarbio šildymo įrenginio veikimą. Pastebėjęs, kad dujinio katilo kamine išmetamo kondensato temperatūra išties aukšta, apie 60–70 laipsnių, Giedrius sugalvojo, kaip naudingiau panaudoti šį šilumos perteklių, o ne išmesti jį į lauką. Jis dujinio katilo išmetimo vamzdį nukreipė į rekuperacinės sistemos oro išmetimo kanalą.

„Tik nepagalvokite, kad iš dujinio katilo išmetami degimo produktai nukreipiami į kambarius. Tikrai ne, išmetama šiluma nukreipiama į kanalą, kuriuo pašalinamas panaudotas oras. Bet išmetama šiluma vis tiek pereina per šilumokaitį ir dar labiau pašildomas į kambarius paduodamas oras“, – paaiškino Giedrius.

Namą pasistatė pats

Naujos statybos pastatas projektuotas ir statytas, kad atitiktų A energinio naudingumo klasės reikalavimus: karkasinio namo termoizoliacinis užpildas tikrai storas, langai – kokybiški.

Galbūt nieko ypatingo čia nėra, jeigu ne viena detalė – namą Giedrius pasistatė pats. Ir tai toli gražu ne pirmasis jo statytas namas.

„Dabartinis namas, kuriame gyvenu, jau penktasis. Pasistatydavau, pagyvendavau kurį laiką ir kildavo noras statytis naują. Tai buvo tapę savotišku verslu ir pragyvenimo šaltiniu, nes pastatęs naują namą senąjį parduodavau“, – pasakojo vyras.

Dabar jis tuo nebesiverčia, sako, kad nebeapsimoka. Pabrango statybinės medžiagos, griežtėja reikalavimai, kuriuos įvykdyti reikia papildomo laiko. Todėl, užuot statęs naujus namus, Giedrius tobulina esamus, sugalvodamas vis naujų inžinerinių idėjų.

Galerija

Komentarai

  • Ideja sujungti katilo kamiya su rekuperatoriumi patiko

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų