Aidas ar absoliuti tyla?

Aidas ar absoliuti tyla?

Gyvenamosios aplinkos patogumą žmogus suvokia visomis juslėmis, taip pat ir klausa. Dvi būtinos akustinio komforto sąlygos − veiksminga patalpos garso izoliacija ir gera vidaus akustika. Nors šie veiksniai labai dažnai painiojami ir suvokiami kaip ta pati ypatybė, iš tiesų tai – dvi visiškai skirtingos sąvokos.

Kad ir kaip gerai izoliuosite patalpas nuo išorinio triukšmo, vidaus akustikos problemos gali likti neišspręstos. Patalpoje žmogus turi jaustis patogiai, negirdėti pašalinio triukšmo ir rezonuojančių garsų, tačiau toks akustinis komfortas vis dar laikomas prabanga ir antraeiliu dalyku.

Švedų dizaineriai sukūrė ekologišką, vandeniui atsparią, garsą sugeriančią sienų dangą iš medžio plaušų ir cemento, kurią galimą surinkti kaip dėlionę.

Namuose mus supa kelių šaltinių garsai. Visų pirma, tai iš garso šaltinio sklindantis (tiesioginis) garsas, kurį skleidžia žmogus, garso, vaizdo ir buitinė technika ir pan. Antra, garsas, atsispindėjęs nuo patalpos paviršių (garso atspindžiai). Jis tiesiogiai priklauso nuo apdailos medžiagų ir jų išdėstymo geometrijos. Garso banga it kamuoliukas atšoka nuo paviršių ir skrajoja po patalpą arba tarsi įstringa tuose paviršiuose ir nuslopsta. Nuo to, kaip garsas patalpoje atsispindi ar būna sugeriamas, priklauso akustinis patalpos komfortas. Jei vidinės patalpos plokštumos pernelyg gerai atspindi garsą, susidaro aido efektas, – galite pasijusti lyg geležinėje statinėje. Jei garsas pernelyg susigeria, prarasite erdvės pojūtį, jausitės tarsi užgultomis ausimis.

Svarbūs skaičiai

Žmogaus ausis gali girdėti 16–20 000 Hz dažnio garsus:
– 16350 Hz – žemas dažnis;
– 350800 Hz vidutinis dažnis;
 -80020 000 Hz aukštas dažnis.

To paties stiprumo žemadažniai garsai girdimi blogiau nei vidutinio ar aukšto dažnio. Mažesnio nei 40 Hz dažnio garsų beveik negirdime, tačiau jie dažnai fiziškai juntami kaip vibracija. Žmogaus kalba patenka į 100–7 000 Hz dažnių diapazoną, joje yra ir aukšto, ir žemo dažnio garsų.

Garso atspindžių naikintojai

Lubos – tai didžiausias laisvas patalpos plotas, nuo kurio garsai atsispindi ir grįžta aidu. Ant grindų ir prie sienų patalpoje yra visokių daiktų – baldų, kilimų, pagalvių, paveikslų ir t. t. Garsui čia ir šiaip jau yra kur slopti arba išsiskaidyti, o lubos dažniausiai būna lygios ir nepridengtos. Tad jų akustinių savybių pakeitimas padarytų daugiausia įtakos.

Viktoras Mekas, UAB „Architektūra. Akustika. Technologijos“ inžinierius akustikas, siūlo įrengti kabamąsias lubas iš akustinių medžiagų ir „skambiausiose“ vietose tokios medžiagos segmentą pakabinti ant sienos. 24 cm storio pluoštinės medžiagos gerai sugeria vidutinio ir aukšto dažnio garsus (α koeficientas – nuo 0,4 iki 1,0), o storesnės nei 4 cm – ir tam tikrą žemo dažnio garsų kiekį.

Kilimas, minkštieji baldai, portjeros, garso bangas perlaužianti ir išsklaidanti nelygi sienos apdaila – visa tai panaikina nepageidaujamą aidą.

„Akustines rezonansines plokštes galima kabinti ne tik ant lubų, bet ir ant sienų. Svarbiausia, kad gaminys būtų atitrauktas nuo sienos bent 2 cm, kitaip efekto nebus“, – pasakoja V. Mekas.

Ant grindų paklotas kilimas taip pat gali sugerti garso bangas. Storas, apie 1 cm storio, kilimas su paklotu gerai sugeria aukšto dažnio garsą, kurį mes subjektyviai suvokiame kaip labiau triukšmingą nei žemo dažnio. Tad kilimas gali būti viena garso sugėrimo kompleksinio sprendimo dalių. Be to, minkšta grindų danga panaikina įkyrų žingsnių bildesį: už tokį sprendimą jums padėkos ir kaimynai, kai jiems nereikės kęsti žingsnių, rintančių daiktų ar siurblio antgalio keliamo triukšmo.

Akustinės medžiagos

Būdamos pluoštinės ar perforuotos struktūros, akustinės medžiagos gerai sugeria garsą, sumažina foninį triukšmą ir pagerina garsų suprantamumą. Jų žaliava – medžio pluoštas, akmens vata, stiklo vata, sintetiniai pluoštai. Tokių medžiagų paviršiai apdorojami specialiais akytais orui laidžiais dažais arba dengiami orui laidžiomis ar neaustinėmis medžiagomis. Pluoštinės medžiagos turi minkštą, akytą struktūrą ir gana didelį aerodinaminį pasipriešinimą. Dalis garso energijos, pereidama per medžiagą, dėl trinties tarp oro dalelių ir medžiagos porų virsta šilumos energija.

24 cm storio pluoštinės medžiagos gerai sugeria vidutinio ir aukšto dažnio garsus (α koeficientas – nuo 0,4 iki 1,0), o storesnės nei 4 cm – ir tam tikrą žemo dažnio garsų kiekį.

Rezonansinės medžiagos

Jos kietos, su tam tikro rašto perforacija (skylučių tinklu). Jos veikia Helmholco rezonatoriaus principu: uždaras oro tūris už plokštės su erdve susiejamas per siaurą kaklelį. Į plokštę krintanti garso banga padidina slėgį vidiniame tūryje, todėl ateinančios garso bangos deformuojasi prie kaklelio išėjimo angos. Energiją sugeria trintis kaklelyje. Rezonansinės medžiagos gerai sugeria rezonansiniam dažniui artimą garsą. Jų veikimas priklauso nuo perforacijos tipo ir procento, skylučių dydžio, plokštės storio ir tūrio, esančio už medžiagos.

Sėkmingai sugerdami aukšto dažnio garsus, kilimai vis dėlto nesusitvarko su žemo dažnio garsais. „Dauguma buitinių garsą sugeriančių medžiagų sėkmingai sumažina aukštų ir iš dalies vidutinių dažnių triukšmą, o dėl žemų dažnių visada būna didžiausia problema, – dalijasi patirtimi V. Mekas. – Tik žemiems dažniams gesinti (kai nėra poreikio papildomai sugerti vidutinio ir aukšto dažnio garsų) paprastai naudojame membranines konstrukcijas, kurios vibruoja visu paviršiumi. Membraninis sugėriklis – tai kieta plokštė su sandariu oro tarpu už jos. Šis tarpas gali būti užpildomas porėta medžiaga, pavyzdžiui, akmens vata. Tačiau jei reikia sugerti didesnį garso dažnių spektrą, visada rekomenduojame pluoštines arba rezonansines medžiagas, atitrauktas nuo kietų paviršių. Jų įrengimas arti patalpos kampų dar labiau sumažina ir žemų dažnių problemą“.

– Vienas iš membraninių medžiagų pavyzdžių – dvigubos gipsinės pertvaros. Tokiomis konstrukcijomis įrengtoje patalpoje žemas vyro balsas aidėtų mažiau, o aukšto moteriško balso aidėjimas pakistų nesmarkiai.

– Lango stiklas – taip pat membrana, sugerianti žemus dažnius, bet atspindinti aukštus. Taigi galima teigti, kad kilimas ir langas tarpusavy dera ir vienas kitą papildo.

– Aukšto dažnio garso bangas šiek tiek sugeria ir prie lango kabinamos užuolaidos, tačiau jų tankumo ir storio nepakanka, kad efektas būtų žymus. „Jei užuolaida tanki ir klostuota, ji, žinoma, pagerins garso sugertį , tačiau į svečius atėję storesnėmis striukėmis vilkintys draugai naudos atneš daugiau“, – linksmai palygino V. Mekas.

Naujojoje „Harley Davidson“ būstinėje Noi Izenburge (Vokietija) interjero dizaineriai, vadovaudamiesi nuostata „gimęs būti laukinis, bet nepernelyg triukšmingas“, lubose įrengė garsą sugeriančias akustines plokštes.

Naujojoje „Harley Davidson“ būstinėje Noi Izenburge (Vokietija) interjero dizaineriai, vadovaudamiesi nuostata „gimęs būti laukinis, bet nepernelyg triukšmingas“, lubose įrengė garsą sugeriančias akustines plokštes.

Visos aido efekto naikinimo komplekso dalys – šiurkšti sienų apdaila, namų apyvokos daiktai, audiniai, minkštieji baldai, užuolaidos – sugeria ar išskaido garso bangas, tačiau jų efektas dėl mažesnio paviršių ploto ir menkos garso sugerties, palyginti su lubomis ar grindimis, ne toks žymus. Kita vertus, visos šios nedidelės priemonės sudaro visumą, bet kuriuo atveju jas naudoti yra geriau nei nieko nedaryti.

Akustinę plokštę galite pasidaryti patys, mineralinės vatos atraižą padengdami audiniu ir pakabindami ant sienos.

Akustinę plokštę galite pasidaryti patys, mineralinės vatos atraižą padengdami audiniu ir pakabindami ant sienos.

Galite kreiptis į dizainerius, kurie pasiūlys surenkamuosius sienų puošybos modelius iš perdirbtų medžiagų - audinių ir plastiko.

Galite kreiptis į dizainerius, kurie pasiūlys surenkamuosius sienų puošybos modelius iš perdirbtų medžiagų – audinių ir plastiko.-

– Tarkim, prie sienos pritvirtinta knygų lentyna kažkiek garsų sugers. O jei knygos sustatytos nelygiai, nugarėlės formuoja netvarkingą laužytą paviršių, garso bangos tarp nugarėlių lūžinės ir sklaidysis.

– Jei ant sienos kabo paveikslas, jo garso įgertis bus minimali. O jei paveikslą šiek tiek atitrauksite nuo sienos ir į tarpą įdėsite porėtos akustinės medžiagos plokštę, efektas padidės.

– „Dar didesnį efektą pasiektumėte tinkamai išdėstę „akustinius paveikslus“ ar knygų spintas. Tiesiog skirkite tam laiko ir pabandykite pakaitalioti patalpos apstatymą, tada sustokite ir įsiklausykite, kaip skamba patalpa“, – siūlė V. Mekas.

Garso atspindžio daugintojai

Medžiagos, kurių garso sugerties α koeficientas artimas 0, garso bangas atspindi. Pavyzdžiui, betono ar poliruoto akmens garso sugertis, esant beveik visų dažnių triukšmui, yra minimali. Garso bangos nuo tokių paviršių atsispindi beveik be nuostolių ir sklinda toliau, kol atsimuša į dar ką nors. O dabar įsivaizduokite dvi lygiagrečias lygias betonines sienas ir tarp jų stovintį žmogų, kuris pliaukšteli delnais. Gausite kone begalinį aidą.

Pūkuotos pagalvės, masyvūs minkštieji baldai... Aidui ne vieta ten, kur norisi ramiai pailsėti po darbo leidžiantis į įdomias knygos istorijas arba susikaupus įsigilinti į mokslinį tekstą.

Pūkuotos pagalvės, masyvūs minkštieji baldai… Aidui ne vieta ten, kur norisi ramiai pailsėti po darbo leidžiantis į įdomias knygos istorijas arba susikaupus įsigilinti į mokslinį tekstą.

Iš esmės galima teigti, kad visos neakytos, kietos konstrukcijos, kurių paviršius lygus, o kontūras neturi laužytų kampų, kurios yra lygiagrečios arba sujungtos stačiu / smailiu kampu, sukurs stovinčias bangas arba aidą. Kuo daugiau patalpoje kietų paviršių (grindų plytelės, parketas, plikos sienos ir pan.) ir kuo mažiau baldų, tuo labiau viskas aidės, ir atvirkščiai – kuo daugiau minkštų (kilimai, užuolaidos, minkštieji baldai, lovos ir pan.) arba garso frontą išskaidančių paviršių, tuo aidas bus mažesnis.

Ar žinote, kad, kalbant telefonu patalpoje, kurioje visi paviršiai yra kieti (stiklinės sienos, langai, vitrinos, laminato grindys, betono lubos), balso aidas, atsimušiantis nuo tokių paviršių, gali sugrįžti mums į ausis iki kartų? Tokiomis sąlygomis žmogus jau per kelias valandas pavargsta nuo savo paties balso aido, nors jo ir nepastebi. Jam gali imti skaudėti galvą ir net pykinti. O jei tokioje patalpoje vienu metu bendrauja ne vienas, bet keliasdešimt žmonių?..

Ar žinote, kad, kalbant telefonu patalpoje, kurioje visi paviršiai yra kieti (stiklinės sienos, langai, vitrinos, laminato grindys, betono lubos), balso aidas, atsimušiantis nuo tokių paviršių, gali sugrįžti mums į ausis iki kartų? Tokiomis sąlygomis žmogus jau per kelias valandas pavargsta nuo savo paties balso aido, nors jo ir nepastebi. Jam gali imti skaudėti galvą ir net pykinti. O jei tokioje patalpoje vienu metu bendrauja ne vienas, bet keliasdešimt žmonių?..

Kada aidas pradeda kenkti?

Reverberacijos (aidėjimo) trukmė – tai laikas sekundėmis, kurio reikia, kad aidintis garsas uždaroje patalpoje susilpnėtų iki vienos milijonosios pradinio intensyvumo dalies. Nedidelėse uždarose erdvėse, gyvenamosiose patalpose reverberacijos laikas gali trukti iki 1 sekundės. Kuo reverberacija ilgesnė, tuo labiau ji vargina. Priimtinas reverberacijos laikas yra 0,9–1,0 s, o komfortiškas 0,4–0,6 s. Jei šis laikas trumpesnis nei 0,4 s, patalpa gali atrodyti „negyva“, nestiprinanti garso, būti ir bendrauti joje tampa nejauku. Buitinėmis priemonėmis tiksliai išmatuoti reverberacijos trukmę neįmanoma, tam būtinas specialus prietaisas – reverberometras, kurį paprastai naudoja profesionalūs akustikai. Tačiau apytikslį aidėjimo laiką galima pasitikrinti specialiomis kompiuterių su mikrofonu arba išmaniųjų telefonų programėlėmis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų