Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo Aido Ignatavičiaus, bendrovės infrastruktūra turi būti nuolat atnaujinama, kitaip brangsta jos eksploatavimas, didėja avarijų tikimybė.

Vilniaus nuotekų valykla laukia pokyčių

Vilniaus nuotekų valykla laukia pokyčių

Jau kitąmet sostinės nuotekų valykla matuosis 25 mln. eurų vertės modernų rekonstrukcijos rūbą, kuris leis užtikrinti nenutrūkstamą Vilniaus miesto nuotekų valymo ir jau išvalyto vandens išleidimo į Nerį procesą. Manoma, kad naujasis investicinis projektas padės dar labiau sumažinti taršą ir prisidės prie paviršinių vandens telkinių ir Baltijos jūros būklės gerinimo.

Artimiausius kelerius metus bendrovė „Vilniaus vandenys“ numato papildomai investuoti į vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimą, naujų vamzdynų tiesimą ir vandens gerinimo įrangą. Tam iki 2019 m. savivaldybės valdoma bendrovė yra numačiusi skirti maždaug 65 mln. eurų.

Jonas Klebonas „Vilniaus vandenų“ vyriausiasis nuotekų technologas.

Rekonstrukcija priartins prie pažangiųjų

Pastarąjį kartą Vilniaus nuotekų valykla modernizuota 2002 metais. Įdiegus modernius mechaninio ir biologinio valymo įrenginius, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos šalių delegacijų vadovai 2005 m. Vilnių išbraukė iš pagrindinių Baltijos jūros teršėjų sąrašo. „Siekiant ir toliau atitikti aplinkosauginius reikalavimus, rekonstrukcija būtina ne tik nuotekų valyklai Vilniuje, bet ir Švenčionyse“, – tikina „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.

Didžioji dalis sostinės nuotekų valyklos tinklų buvo nutiesta prieš kelis dešimtmečius – apie po žeme nutiestų tinklų amžių galima spręsti pakėlus akis ir įvertinus aplinkinių pastatų amžių. Įmonės valdomo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklo ilgis siekia beveik 3 tūkst. kilometrų, tad jis turi būti atnaujinamas nuolat, kitaip brangs jo eksploatavimas, didės avarijų tikimybė – neabejoja bendrovės vadovas.

Per trejus metus planuojama įrengti 4 naujus vandens gerinimo įrenginius, renovuoti 2 nuotekų valyklas, nutiesti maždaug 26 km naujų ir renovuoti 12 km vandentiekio tinklų, nutiesti maždaug 33 km naujų bei renovuoti 18 km nuotekų tinklų (nuotekų vamzdynai sudaro apie 1300 km).

Plečiant tinklus, bendrovė atsisakys vandens kolonėlių, klientams nebereikės individualių gręžinių ir nuotekų valymo įrenginių. Planuojama, kad maždaug 34 proc. investicijų programai reikalingų lėšų bus gauta iš ES struktūrinių fondų. Dar maždaug 35 proc. darbų įmonė finansuos savomis lėšomis, likusią dalį ketinama pasiskolinti.

2017–2019 m. vandentiekio ir nuotekų tinklai bus plečiami Vilniaus Šnipiškių, Visorių, Naujininkų mikrorajonuose, kitose miesto vietose.

Ilgametė įmonės istorija

1986 m. pradėtos eksploatuoti Vilniaus vandenų nuotekų valyklos istorija skaičiuoja dešimtmečius: įrenginių projektavimo darbai pradėti 1965 m., o statyba įsibėgėjo dar po dešimtmečio – 1975-aisiais. Valykloje veikia mechaninio ir biologinio nuotekų valymo įrenginiai – tai reikšmingai pagerino į Neries upę išleidžiamo išvalyto vandens kokybę.

2002 m. modernizuotas nuotekų mechaninis valymas, dumblo nusausinimo įrenginiai. Įrengtos efektyvios azoto bei fosforo junginių šalinimo technologijos suteikė galimybę Vilnių išbraukti iš Baltijos jūros teršėjų sąrašo, tačiau, nepaisant šiandien veikiančių itin šiuolaikiškų dumblo apdorojimo įrenginių, daugelis nuotekų valymo įrenginių veikia jau daugiau nei 30 metų.

Ateityje prie Vilniaus centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų prijungiant naujų klientų, išaugs į valyklą atitekančių teršalų kiekis ir padidės tikimybė, kad nuotekų nepavyks išvalyti iki išleidžiamame vandenyje numatytų galimų taršos rodiklių. Tai gali padidinti Neries ir Baltijos jūros taršą, todėl nuotekų valymo įrenginius būtina atnaujinti.

„Nors Vilniuje smarkiai sumažėjo intensyviai vandenį naudojančių gamybos įmonių, pavyzdžiui, alaus ar pieno gamyklų, gyventojų skaičius mieste auga, o tai lemia nuotekose didėjančią azoto ir fosforo koncentraciją. Ateityje valyklos turimi įrenginiai gali nebebūti pajėgūs išvalyti padidėjusio teršalų kiekio“, – problemas vardijo „Vilniaus vandenų“ vyriausiasis nuotekų technologas Jonas Klebonas.

Upę pasiekia jau išvalytas vanduo

Sostinėje tarp Pilaitės, Vilkpėdės ir Grigiškių pastatyta ir visu pajėgumu dirbanti miesto nuotekų valykla veikia ištisą parą. Daugiau nei 150 nuotekų siurblinių visas sostinės nuotekas pumpuoja į šią valyklą. Priėmimo kameroje jos prateka pro metalines grotas, kur sulaikomi stambiausi nešmenys.
Darbuotojai kasdien suskaičiuoja apie 3 tonas atliekų ir 6 tonas smėlio. Pagal tai, kokios nuogrėbos aptinkamos, jie juokauja galintys spręsti net apie esamus metų laikus: pavasarį pasirodo automobilių padangų, rudenį – grybų, kalėdiniu laikotarpiu – mandarinų žievelių.

Valyklos sėsdintuvuose nusodinus nuotekų dumblą, mechaniškai išvalytos nuotekos keliauja į biologinio valymo įrenginius, į antrinius sėsdintuvus ir galiausiai iki 99 proc. išvalytas vanduo išleidžiamas į Neries upę. Išvalytų nuotekų kokybę tikrina ir kontroliuoja nuotekų laboratorija. Per parą bendrovė patiekia apie 90 tūkst. m³ vandens ir surenka bei išvalo maždaug 100 tūkst. m³ nuotekų.

Per atnaujinimą darbai nebus stabdomi

Pasidomėjus, ar Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai nesutrukdys įprastinio sostinės vandens valyklos darbo, J. Klebonas patikina, kad seni įrenginiai veiks ir toliau visą parą 365 dienas per metus tol, kol iškils nauji. „Nuotekų valymas įrenginiuose nebus stabdomas, o kai iškils nauji statiniai, jų srautas bus nukreiptas į atnaujintus įrenginius. Konkursą laimėjęs rangovas turės suprojektuoti ir pastatyti naujuosius įrenginius“, – sako vyriausiasis technologas. Rekonstrukcijos projekte numatoma atnaujinti nuotekų atitekėjimo į valyklą, parengtinio valymo, pirminio valymo ir biologinio valymo įrenginius. Įgyvendinant projektą sukurta bei atnaujinta infrastruktūra leis užtikrinti tolesnę aplinkos apsaugą bei taršos prevenciją.

Šiuo metu bendrovė rengia išankstines konsultacijas dėl rangovo kvalifikacijos reikalavimų ir pirkimo objekto techninių reikalavimų. Bet kuriuo atveju neabejojama, kad valyklos rekonstrukcijos projektas padės sumažinti taršą, o tai prisidės prie paviršinių vandens telkinių ir Baltijos jūros būklės gerinimo.

Vieninteliai iš kaimynų geriame požeminį vandenį

Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Švenčionių rajono bei Šalčininkų rajono savivaldybių akcininkams priklausantys „Vilniaus vandenys“ yra didžiausia Lietuvoje vandentiekio bendrovė, eksploatuojanti ne tik sostinės, bet ir Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų vandentiekio bei nuotekų tinklus. Geriamąjį vandenį tiekianti ir nuotekas tvarkanti bendrovė aptarnauja maždaug 260 tūkst. klientų, o sau kelia tikslą patikimai tiekti vartotojams vandenį, kurio kokybė visiškai atitiktų Lietuvos higienos normas, išvalytos nuotekos atitiktų nuotekų tvarkymo aplinkosauginius reikalavimus.

„Vandens paėmimu mes skiriamės nuo latvių ir estų, kurių vandens paruošimas kitoks – imamas iš upių ir ežerų“, – teigia „Vilniaus vandenų“ vyriausiasis nuotekų technologas J. Klebonas. Vilniečiams požeminis vanduo tiekiamas iš maždaug 300 giluminių gręžinių, kurie įrengti 34 vandenvietėse Vilniuje ir Vilniaus, Švenčionių bei Šalčininkų rajonuose.

Pašnekovas didžiuojasi moderniomis Šalčininkų ir Pabradės vandens valyklomis, o esančią Švenčionyse priskiria prie rekonstruotinų. Šiandien „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja 8 nuotekų valyklas: Vilniaus miesto, Nemenčinės, Gėlos, Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės, Šalčininkų ir Eišiškių.

Sostinės nuotekų valykloje įdiegus modernius mechaninio ir biologinio valymo įrenginius, Vilnius buvo išbrauktas iš Baltijos jūros teršėjų sąrašo.

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų