Paroda „Ideal Home show 2017“ Londone. Redakcijos archyvo nuotr.

Skaitmeniniame amžiuje statybos parodos aktualumo nepraranda

Skaitmeniniame amžiuje statybos parodos aktualumo nepraranda

Kiekvienų metų pavasarį trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose rengiamos statybos parodos. Internete lengvai pasiekiama įvairi informacija, tarp jų ir susijusi su statybos sektoriumi, vis dėlto šios industrijos nesužlugdė – pirkėjams dar svarbu bendravimas. Tačiau parodų raumenys šiuo metu silpnesni nei prieškriziniais metais.

Lietuviškų parodų kontekste statybos parodos atrodo visai solidžiai – kartu jos sutraukia daugiau nei 100 tūkst. lankytojų. Pavyzdžiui, didžiausioji – RESTA 2016 metais skelbė, kad joje apsilankė daugiau nei 40 tūkst. lankytojų, Kaune rengiamas „Namų pasaulis“ ir Klaipėdos „Statyba“ taip pat gali pasigirti pritraukiančios bent po pora dešimčių tūkstančių lankytojų.

Tačiau mugės jau nebe tokios, kokios buvo. Pavyzdžiui, RESTA, nors ir išlieka didžiausia paroda Baltijos šalyse, palyginti su renginiu prieš dešimt metų, paaugo tik plotu. 2005-aisiais jos ekspozicija užėmė 31 tūkst. kv. metrų plotą, kuriame savo stendus buvo įsirengę 574 dalyviai, o apsilankė daugiau nei 64 tūkst. lankytojų. Kitais metais buvo dar geriau: paroda pirmą kartą truko penkias dienas, o 2007-aisiais įmonių skaičius pasiekė 640, parodos plotas – 35 tūkst. kvadratinių metrų.

Per krizę statybos rinkai patyrus nemažų sukrėtimų, natūralu, kad tai atsiliepė ir šios srities parodoms. Lankytojų skaičius smarkiai krito ir, nors vėliau atsigavo, jau nebepakilo iki buvusių aukštumų. Palyginti su 2005 metais, pernai parodos plotas padidėjo daugiau nei 3 tūkst. kv. metrų, tačiau dalyvių ir lankytojų skaičius sumažėjo atitinkamai iki 549 ir 44 tūkstančių.

Aptirpusį lankytojų skaičių, pasak ekspertų, gali lemti ne tik kintančios statybos apimtys šalyje, bet ir mažesnis pačių parodų, kaip koncepcijos, patrauklumas. Nepriklausomybės pradžioje net ir senesnės statybos ir apdailos technologijos Lietuvos vartotojams buvo pakankamai šviežios, rinkoje dar tik radosi naujos galimybės, vartotojams buvo įdomu viskas, kas netradiciška ir nauja. Šiandien daugelis namų lygio sprendimų lietuviams yra žinomi, be to, nors kompanijos ir stengiasi, tam tikrose srityse prieinamos inovacijos pristatomos labai saikingai.

Kai kurių lankytojų nuomone, statybos parodos, nepaisant jų pavadinimo, šiandien yra gana vienodos, o dalyviai kasmet pateikti naujų sprendimų nėra pajėgūs. „Jei atidžiai pasižiūrėtume trejų iš eilės metų parodas, pamatytume, kad jos iš esmės yra tokios pat. Pokyčiai labai minimalūs – trečiais metais gali apeiti parodą žinodamas ne tik asortimentą, bet ir kur bus konkrečios įmonės stendas. Tam tikrose pramonės šakose tie pokyčiai yra labai lėti ir kiekvienais metais demonstruoti naujoves bei išskirtinumą yra labai sunku“, – teigia rinkodaros ekspertas Linas Šimonis.Be to, lankymosi parodose poreikį šiek tiek iškreipė ir internetas. Parodos visuomet siūlė „viskas viename“ koncepciją, tačiau ilgainiui ji geriau prigijo kompiuteriuose – tam, kad susirinktum informaciją apie produktą ar jų grupę, užtenka būti prisijungusiam. Naujas tendencijas galima sekti nuolatos ir tam nereikia laukti balandžio mėnesio savaitgalių ir vaikščioti nuo vienos įmonės stendo prie kitos.

Tiesa, statybos parodos vis dar yra vieta, kur galima tiesiogiai bendrauti su daugybe konsultantų. Būtent ši galimybė paliesti, apžiūrėti ir sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus yra svarbi ir parodoms naudinga pirkimo patirtį formuojanti dalis. Tai patvirtina ir faktas, kad tiesioginis konkurentas –virtualiosios parodos – iki šiol neprigijo.

Paroda „RESTA 2016“ Vilniuje. „Litexpo“ nuotr.

Lankstesnį požiūrį tiek dėl krizės, tiek dėl technologijų įtakos buvo priversti pademonstruoti ir organizatoriai bei dalyviai. „Galima brėžti takoskyrą tarp parodų, kurios buvo rengiamos iki 2009 metų, ir parodų, kurios organizuojamos po krizės. Pasikeitė ne tik jų turinys, bet ir įmonių požiūris. Tiesioginius pardavimus keičia turinio rinkodara. Keičiasi paties stendo parodose samprata, svarbu ne tik išsiskirti iš konkurentų, bet ir įtraukti lankytoją, leisti išbandyti siūlomas paslaugas“, – teigė „Litexpo“ rinkodaros vadovas Andrius Petraitis.

Atveda skirtingi tikslai

Statybos parodos Lietuvoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius – RESTA ir „Namų pasaulis“ šiais metais lankytojus kviečia 24-tą kartą, o Klaipėdos „Statyba“, šiemet sutrumpinusi savo pavadinimą, rengiama jau 25-tus metus. Ilgametis įdirbis atsiperka – A. Petraičio teigimu, apie penktadalis populiariausių parodų lankytojų į jas kasmet eina vedami susiformavusios tradicijos ir prekės ženklo traukos.

Paroda „RESTA 2016“ Vilniuje. „Litexpo“ nuotr.

Įmonės, natūralu, turi savų, tačiau skirtingų tikslų. Mažesnių ar naujų prekių ženklų atstovai parodose dalyvauja ne tik dėl tiesioginės ekonominės naudos, bet ir dėl siekio padidinti žinomumą. Šiaudinius skydus namų statybai gaminančios įmonės „Ecococon“ vadovas Marius Tarvydas teigė, kad pats naudos nematuoja tiesioginiais užsakymais. „Ekonominis veiksnys svarbus, bet to, dažnai negalime iškart pamatuoti – sudalyvavome parodoje ir turime tris sutartis. Kai kurie mus pamato ir grįžta po metų. Tiesiog pirmiausia galvojame, kaip būti matomiems“, – pasakojo įmonės vadovas.

Matomumo didinimą kaip vieną pagrindinių veiksnių nurodė ir saulės modulių įmonės „Solet Technics“ vadovas Andrius Karazinas. „Parodoje dalyvaujame ne dėl atsipirkimo. Aišku, iš parodos vėliau gauname užsakymų, kurie ją atperka, tačiau tai svarbu ir grįžtamajam ryšiui. Galime geriau sužinoti, ko nori vartotojas, ką siūlo konkurentai, kitaip tariant, „atsidaryti langą“, pasižiūrėti, kas darosi supančioje aplinkoje“, – teigė A. Karazinas.

Pragmatiškiau į padėtį rinkoje žiūri jau įsitvirtinusi danų kapitalo įmonė „Sanistal“ – šiais metais nuspręsta parodose nedalyvauti. Įmonės atstovas Stasys Malinauskas teigia, kad tokį sprendimą nulėmė ekonominės priežastys – dalyvavimas parodose visoje viešinimo strategijoje sudaro brangiausią dalį. Todėl įmonė yra nutarusi tai daryti ne kiekvienais metais. „Be to, svarbu, ar turime pristatyti kokių nors naujienų. Pernai turėjome naują katilų seriją – ją ir atsivežėme, o šiais metais didelių naujovių nėra. Planuojame dalyvauti ateityje su naujais produktais“, – paaiškino „Sanistal“ vadovas.

Paroda „Namų pasaulis 2017“ Kaune. UAB Ekspozicijų centro nuotr.

Dirbama sau

Parodų organizatoriams sekasi skirtingai, tačiau esama padėtimi jie iš esmės patenkinti. „Litexpo“ stengiasi išlaikyti lyderio poziciją, o, tarkime, „Statybą“ organizuojančios įmonės „Expo Vakarai“ vadovas Saulius Savickis mąsto, kaip turimus pajėgumus panaudoti optimaliau. Prieš keletą metų trys uostamiestyje vykusios statybos, interjero ir sodo parodos buvo sujungtos į vieną; padidėjus interjero daliai, kitais metais planuojama ją vėl „atkabinti“.

Negalėdama tiesiogiai konkuruoti su didesniais žaidėjais, „Statyba“ stengiasi išnaudoti savo geografinį pranašumą. „Mūsų vizija yra pritraukti lankytojų iš Latvijos, Kaliningrado. Latviai jau dabar žino mūsų parodą ir joje lankosi – turime sutartis su Liepojos agentūromis, todėl lankymas yra intensyvesnis. Aišku, važiuoti iš Rygos galbūt per daug intereso nėra, bet atvyksta žmonių iš Liepojos, Kuršo. Kaliningradiečiai žiūri kitaip, galbūt jiems brangu įsigyti vizą“, – analizavo S. Savickis.

Nevienodai į regionines parodas žiūri ir kalbinti įmonių atstovai. S. Malinauskas teigia, kad įmonė, turėdama filialų visuose Lietuvos miestuose, neatsisako dalyvauti ir jose. O štai A. Karazinas prisimena, kad saulės energetikos sprendimus anksčiau siūlė visose vykstančiose mugėse, tačiau vėliau pastebėjo, kad dalis parodų auditorijos dubliuojasi.

Paroda „Namų pasaulis 2017“ Kaune. UAB Ekspozicijų centro nuotr.

„Mes galime išsipirkti 15–20 kv. metrų ploto, o didžiosios įmonės leidžia sau išsinuomoti šimtus kvadratinių metrų, todėl reikia konkuruoti, kad atkreiptume dėmesį. Dalyvavome ir didesnėse parodose – Londone, Miunchene, bet jų atsisakėme. Mums geriausios nedidelės parodos, su 100–200 dalyvių, tuomet nepasimetame tarp kitų“, – teigė M. Tarvydas, su produkcija aplankęs nemažai užsienio statybos mugių.

Lietuvoje didžiosios statybos parodos rengiamos vienu metu – balandžio mėnesį. Vienintelis Kaune vykstantis „Namų pasaulis“ – paroda, savo struktūra panaši į Klaipėdos, šiais metais įvyko kiek anksčiau, kovo pradžioje. Kai kurios didžiosios europinės mugės, pavyzdžiui, didžiausia pasaulyje Vokietijoje vykstanti statybos mugė „Bau“, rengiamos kas dvejus metus. Tais metais, kai nėra „Bau“, poreikį patenkina Frankfurte prie Maino vykstanti „Light + Building“. Vokietijos parodų organizatoriai, bendradarbiaudami tarpusavyje, susitaria, kad nebūtų didelio teminio dubliavimo, be to, suderina renginių datas.

„Jei atidžiai pasižiūrėtume trejų iš eilės metų parodas, pamatytume, kad jos iš esmės yra tokios pat. Pokyčiai labai minimalūs – trečiais metais gali apeiti parodą žinodamas ne tik asortimentą, bet ir kur bus konkrečios įmonės stendas. Tam tikrose pramonės šakose tie pokyčiai yra labai lėti ir kiekvienais metais demonstruoti naujoves bei išskirtinumą yra labai sunku,“ – teigia rinkodaros ekspertas Linas Šimonis.

Rinkodaros specialisto L. Šimonio nuomone, jei panašus žingsnis kada nors būtų žengtas Lietuvoje, tai paveiktų visas šalies statybos parodas. „Dalyvavimas Vilniuje beveik visada atsiperka, o Kaunui ir Klaipėdai būtų naudingiau, jeigu jų lankytojas ne tik apsižiūrėtų, bet ir būtų pasiruošęs mokėti nemažus pinigus. Manau, kad toks žingsnis būtų logiškas, tik kažkam pirmam reikėtų tai paskelbti. Pavyzdžiui, jei taip nutartų daryti RESTA, kitiems reikėtų rengti parodas tik tais metais, kai pagrindinė paroda nėra rengiama. Gali būti, kad taip įmonės nuspręstų kasmet dalyvauti vis kitur ir regioniniai renginiai galėtų surinkti daugiau dalyvių“, – prognozavo L. Šimonis.

Tačiau kol kas tokiam žingsniui pagrindo nėra. Ir „Expo Vakarai“, ir „Litexpo“ yra pakankamai patenkinti rezultatais, todėl tokių pokyčių neplanuoja. „Rengdami parodas, pirmiausia atsižvelgiame į jų partnerių ir dalyvių nuomonę. Taigi kol kas siūlymas rengti RESTA kas antri metai nekeliamas“, – sakė A. Petraitis.

Tarpusavio veiklai suderinti reikalinga struktūra. S. Savickis teigia, kad organizatoriai tarpusavyje bendrauja, tačiau labiau dalykiškai, nustatydami parodų datas, o platesnių strategijų neaptarinėja. „Jeigu norėtume veiklą derinti rimčiau, reikėtų įkurti vienijančią organizaciją. Dabar bendravimas nėra kryptingas. Reikėtų kalbėti apie to naudą – mūsų apsisukimai nėra dideli, palyginti su rimčiau parodų verslą išvysčiusiomis šalimis. Žvelgiant strategiškai, susivienyti būtų galima tam, kad galėtume konkuruoti su užsienio rinkomis. Tai būtų iššūkis, bet kitas klausimas, ar jis mums įkandamas“, – mano pašnekovas.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų