(Fotobanko nuotr.)

Prognozė: viešbučių rinkos plėtra pasaulyje augs 50 metų

Prognozė: viešbučių rinkos plėtra pasaulyje augs 50 metų

Lietuvoje, tiksliau Vilniuje, praūžęs viešbučių statybos bumas nėra atsitiktinis. Pasaulyje jaučiama šio nekilnojamojo turto (NT) rinkos segmento augimo tendencija. Neseniai vykusioje didžiausioje pasaulyje NT parodoje MIPIM prognozuota, jog tai yra viena sričių, kurios ateitis piešiama tik šviesiai. Žinoma, su tam tikromis sąlygomis.

Sektorių valdo trys žaidėjai

Parodoje MIPIM pranešimą skaitęs viešbučių tinklo „Accor Hotels“ valdybos pirmininkas Sébastienas Bazinas atkreipė dėmesį, jog pasaulio viešbučių rinkos apyvarta per metus siekia 6,3 trilijono eurų. Šiame sektoriuje sukurta apie 350 milijonų darbo vietų. 25 proc. naujų darbų vietų, kurios bus sukurtos artimiausioje ateityje, bus skirtos turizmo, kelionių ir susijusių paslaugų sektoriui: apgyvendinimo, maitinimo, transporto. Tai – ketvirtadalis visų naujų darbo vietų pasaulyje!

Prognozuojama, kad ateinančius 50 metų turizmo, o kartu ir viešbučių, rinka augs po 3–5 proc. kasmet. Todėl suprantama, kad vis daugiau verslo orientuojasi būtent į vadinamąjį svetingumo sektorių.

Anot S. Bazino, viešbučių rinką šiandien valdo trys rinkos žaidėjai. Bene didžiausią dalį pyrago šiuo metu atsiriekė tie, kurių prieš 20 metų iš viso nebuvo – naujosios ekonomikos atstovai, tokie kaip „Booking.com“, „AirBnB“ ir panašios platformos. Jų pajėgumai auga po 50 proc. kasmet.

Antrasis rinkos žaidėjas – vadinamosios 8 gorilos, 8 didieji pasaulio viešbučių tinklai. Iš jų 5 yra amerikiečių, 2 tinklai priklauso kinams ir vienas – europiečiams. Šių tinklų augimas kasmet siekia nuo 8 iki 15 proc. Palyginti su pirmuoju rinkos žaidėju, augimas atrodo kuklokai, bet stabiliai, nes tokia tendencija išsilaikys, kaip prognozuojama, artimiausius keliasdešimt metų.

Trečiasis rinkos dalyvis – visi kiti, teikiantys apgyvendinimo paslaugas. Šią grupę sudaro maži, tinklams nepriklausantys viešbučiai, šeimų siūlomi apartamentai. Pastaroji grupė kasmet traukiasi po 5–10 proc. Pagrindinė to priežastis – pirmoji rinkos dalyvių grupė, į kurią vis dažniau įsilieja ir šie mažieji viešbučiai. Kitaip jie nebeišgyventų. Anksčiau mažųjų viešbučių valdytojai platformoms „Booking.com“ ar „AirBnB“ mokėdavo 15 proc. komisinius, dabar jau moka 20 proc., o ateityje, tikėtina, mokės dar daugiau.

Rinkos analitikai teigia, kad trečioji rinkos dalyvių grupė iš pradžių pernelyg pasitikėjo pirmąja grupe ir tai atsisuko prieš juos pačius. Dabar yra tik viena galimybė išgyventi mažiesiems viešbučiams – jungtis prie didžiųjų tinklų, jų infrastruktūros. Tai savotiškas bėgimas nuo vilko, bet nežinia, ar nebus užšokta ant meškos.

(Fotobanko nuotr.)

Amerikiečiai – konservatoriai

JAV rinkoje apie 80 proc. viešbučių užsakymų tenka didiesiems tinklams – minėtai antrajai rinkos dalyvių grupei. Likusi dalis užsakoma per „Booking.com“, „AirBnB“ ir panašias platformas. Likusiame pasaulyje šios proporcijos yra atvirkštinės.

Statistika rodo, kad apgyvendinimo įstaigų platformų tinklalapius klientai aplanko 2¬‒3 kartus per savaitę, o viešbučių interneto svetainėse apsilanko vos 2¬‒3 kartus per metus. Kodėl taip yra? Vos tik susiduriama su apgyvendinimo įstaigų užsakymo platformomis, jos tiesiog įtraukia klientus, pačios siunčia įvairius pasiūlymus. O su viešbučiais klientai tiesiogiai bendrauja dažniausiai tada, kai planuoja verslo keliones, kurių per metus pasitaiko tikrai nedaug. Todėl didieji viešbučiai deda daug pastangų, kad išlaikytų ryšį su klientais: pateikia paslaugų paketus, kurių nesiūlo platformos.

Nors viešbučių rinkai prognozuojama gana šviesi ateitis, visos minėtos šios rinkos dalyvių grupės turi iššūkį konkuruoti ne tik tarpusavyje. Joms visoms didžiausią grėsmę kelia Amazon.com. Anonimiškai įrašinėdama visus aplinkos pokalbius, ši telekomunikacijų milžinė gali sukurti paslaugą siūlyti palankiausius sprendimus kelionėms, viešbučiams ir pan.

Antai šeima sekmadienio rytą prie pusryčių stalo susiginčija, kas jai trukdo išsiruošti atostogų. Amazon.com algoritmai gali akimirksniu apdoroti surinktą informaciją apie šeimos narių darbo grafikus, vaikų atostogas ir tarsi netyčia atsiųsti į išmanųjį telefoną pasiūlymą atostogauti, pavyzdžiui, Graikijoje. Neva atostogos čia būtų geriausias būdas ginčams išspręsti. Dėl to viešbučių rinkos dalyviai bijo tokios konkurencijos, kada pateikiamas ypač asmeninis pasiūlymas.

Reikalingi tarptautiniai renginiai

Ar Lietuvos viešbučių rinkos dalyviams aktuali pasaulinė informacija? Ar prognozės, kad rinka kelis dešimtmečius sparčiai augs, gali paskatinti dar daugiau investuoti į šį segmentą?

Rinkos analitikai pastebi, kad prabangių viešbučių, priklausančių tarptautiniams tinklams, Lietuvoje iki šiol beveik nebuvo, jie tik dabar atsiranda. Tačiau potencialo plėstis tikrai yra nemažai. Vis dėlto, net ir matant optimistines prognozes negalima patarti – investuokite visi į viešbučius! Kiekvienas verslininkas vertina konkrečią situaciją, atsižvelgia į aplinkybes, traukos objektus.

Lietuvoje didelį postūmį viešbučių plėtrai duotų konferencijų centrai, kurie suformuotų nuoseklią renginių programą, tai nebūtų vienkartiniai įvykiai, kaip pavyzdžiui, Lietuvoje rengtas Europos krepšinio čempionatas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius mato kelias priežastis, kodėl į mūsų šalį nesiveržia didieji viešbučių tinklai, jie į mūsų rinką žengia labai atsargiais žingsneliais. Pirmiausia, jiems reikalingi nuolatiniai tarptautiniai renginiai.

„Nors Vilniuje viešbučių užimtumas siekia maždaug 60 proc. ir šis rodiklis nėra blogas, tarptautiniams tinklams to neužtenka. Anot jų, Baltijos šalių rinka yra per maža ir paklausą galėtų patenkinti net ir vienas didesnis viešbučių tinklas“, ‒ sakė M. Statulevičius.

Neseniai Lietuvoje viešėjęs Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu patikino, kad Kaune neišvengiamai bus surengtas šios lygos finalo ketverto turnyras. Jis galėtų vykti net ir kitais metais, tačiau reikėtų išspręsti kai kuriuos infrastruktūros klausimus. Pirmiausia buvo paminėta, kad laikinojoje sostinėje nėra aukštos klasės viešbučių, kurie vienu metu galėtų priimti daug atvykusių svečių.

Tad išlieka intriga, kurie mūsų šalies nekilnojamojo turto vystytojai pasinaudos analizėmis apie viešbučių rinkos augimą ir vėl ims investuoti į šį sektorių, kaip tą padarė prieš kelerius metus.

 

Viešbutis „Radisson Blu Hotel Lietuva“ (Fotobanko nuotr.)

Vieni šventė įkurtuves, kiti laukia eilės

Praėjusiais metais Vilniuje užderėjo neblogas naujų viešbučių derlius. Šiais bei kitais metais bus atidaryti dar keli nauji viešbučiai.

  • Vilniuje, buvusio Žalgirio stadiono teritorijoje, pernai duris atvėrė „Courtyard by Marriott“ – keturių žvaigždučių kategorijos 200 kambarių viešbutis. Visai šalia jo atsidarė ir ekonominės klasės viešbutis „Ibis“, priklausantis tinklui „Accor Hotels“. Jame įrengti 164 kambariai, taip pat veikia restoranas, baras ir dvi susitikimo salės.
  • Sostinės Maironio g. 1 atidarytas viešbutis „Vilnia“, priklausantis verslininkui Tautvydui Barščiui. Jame įrengta 90 kambarių. Kitas sostinės senamiestyje praėjusiais metais atidarytas viešbutis – „Pacai“. Tai vienas įspūdingiausių ir prabangiausių viešbučių Vilniuje, jis veikia pagal franšizės sutartį su tinklu „Design Hotels“. Penkių žvaigždučių kategorijos viešbutyje įrengti 104 kambariai, taip pat 120 vietų konferencijų salė.
  • Kambarių skaičių praėjusiais metais padidino ir viešbutis „Radisson Blu Hotel Lietuva“, atidaręs aštuonių aukštų priestatą. Jame įrengti 165 nauji kambariai. Dabar keturių žvaigždučių kategorijos kompleksas „Radisson Blu Hotel Lietuva“ yra didžiausias sostinėje, svečiams gali pasiūlyti net 456 kambarius.
  • Bene labiausiai laukiama tinklui „Hilton Worldwide“ priklausysiančio viešbučio atidarymo sostinės Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje. Keturių žvaigždučių kategorijos viešbutyje „Hilton Garden Inn Vilnius City Center“ suplanuoti 164 kambariai, atitiksiantys tarptautinį prekės ženklo „Hilton“ standartą. Viešbutyje veiks sporto salė, restoranas su lauko terasa, 300 kv. metrų konferencijų centras.
  • Šiais metais planuojama užbaigti ir viešbučio „Neringa“ sostinės Gedimino prospekte rekonstrukciją. Po jos viešbutyje bus įrengta 117 kambarių.
  • Pradėtas statyti tinklui „Hilton Worldwide“ priklausysiantis viešbutis Vilniuje šalia Energetikos muziejaus. Tai bus „Double Treeby Hilton“ ženklo 174 kambarių viešbutis. Jame taip pat įsikurs konferencijų ir SPA centrai, baseinas bei restoranas. Ant pastato stogo bus įrengtas baras „Sky“. Viešbutį planuojama atidaryti 2020 metais.
  • Dar vienas viešbutis turėtų atsirasti buvusioje „Vilniaus tauro“ alaus daryklos teritorijoje sostinės Aludarių gatvėje. Čia planuojama įkurti 200–250 kambarių, konferencijų centrą, SPA centrą. Kompleksas atsidarys 2022 metais.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų