Projektas „Miesto ritmu“

Patyrę NT plėtotojai randa neužpildytų nišų

Patyrę NT plėtotojai randa neužpildytų nišų

Būsto rinkoje pasiūlos netrūksta. Visgi įžvalgūs nekilnojamojo turto plėtotojai randa neišnaudotų nišų. Netgi sostinėje Vilniuje, kur, atrodytų, parduodamo būsto gama – kuo plačiausia. Projektas „Miesto ritmu“, anot jo plėtotojų, gimė jaučiant paklausą būsto, kurio pasigenda jaunos šeimos, norinčios patogiai įsikurti centrinėje miesto dalyje.

Racionalių sprendimų stygius

Gyvenamosios paskirties projektą „Miesto ritmu“ sostinės Šnipiškių rajone plėtoja „Inreal“ grupė. Vienas perspektyviausių rajonų įpareigojo vystytojus atsakingai kurti daugiabučio koncepciją, ją tinkamai įgyvendinti.

„Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus atkreipė dėmesį, jog šalia miesto centro nėra sukurta pakankamai kokybiško, racionaliai suplanuoto ir jaunoms šeimoms įperkamo būsto.
„Projektą „Miesto ritmu“ padiktavo natūralus poreikis. Mūsų grupės brokeriai nuolat susidurdavo su reiškiniu, kai jaunos šeimos, nebeišsitenkančios 1–2 kambarių butuose ir ieškančios didesnio naujos statybos būsto, jo paprasčiausiai nerasdavo. Dažniausias pasiūlymas – 3–4 kambarių butai, įrengti viršutiniuose daugiabučių aukštuose, didelio ploto, todėl palyginti brangūs“, – pasakojo grupės „Inreal“ vadovas.

Nekilnojamojo turto bendrovė nusprendė užpildyti nišą ir sukurti Šnipiškių rajone namus, kurie atitiktų paklausą: būtų santykinai nedidelio ploto, tačiau patogūs gyventi. Būtent toks būstas ir pradėtas projektuoti. Iki šių metų pabaigos iškils du 7 ir 8 aukštų daugiabučiai, esantys sostinės Žalgirio g. 106A. Atokiau nuo pačios Žalgirio gatvės, aptvertoje ir rakinamoje teritorijoje bus įrengtos poilsio zonos ir vaikų žaidimo aikštelė.

„Per pastaruosius trejus metus Žalgirio gatvė iš beveidės gamybinės teritorijos virto šiuolaikiška naujojo sostinės centro tąsa, o pats Šnipiškių rajonas, vertinant per nekilnojamojo turto prizmę, pasižymi itin aukštu likvidumu. Rajono vertę augina savivaldybės planuojamos investicijos į viešąją infrastruktūrą, čia kylantys nauji verslo centrai ir gyvenamieji projektai. Mums iš tiesų labai įdomu prisidėti prie šios teritorijos konversijos, naujo jos veido kūrimo“, – sakė G. Pruskus.

Pritaikyti šeimos poreikiams

Sostinės Žalgirio gatvė patraukli dėl paprasto, greito susisiekimo ir puikios infrastruktūros. Šalia esantys prekybos, verslo centrai, vaikų darželiai, mokyklos, viešojo maitinimo įstaigos ir valstybinės institucijos – pranašumai judriam, jaunam, miestą mylinčiam žmogui. Būtent toks ir yra „Miesto ritmu“ butų pirkėjo portretas.

Projektas Neringoje – „Labas, Jūra!“

Dviejuose projekto „Miesto ritmu“ daugiabučiuose iš viso bus įrengta 119 butų ir 8 studijos nuo 1 iki 4 kambarių, o jų plotas svyruos nuo 25 iki 115 kv. metrų. Atsižvelgiant į poreikį, beveik pusė visų butų yra trijų kambarių, nuo 54 kv. metrų ploto iki didesnių – 65 kv. metrų ploto. Pirmuose aukštuose bus įrengtos ir 5 komercinės patalpos.

Penktadalį butų „Inreal“ grupė pirkėjams pasiūlys su visa apdaila – naujakuriams beliks pasirūpinti baldais ir buitine technika. Butų su apdaila kvadratinis metras kainuoja nuo 1893 eurų. Pasirinkimui siūlomi ir iš dalies įrengti butai, kainuojantys nuo 1401 eurų už kv. metrą.

„Pastebime, kad vis daugiau pirkėjų pirmenybę teikia visiškai įrengtiems butams, tą įvardydami kaip nemažą pranašumą. Ypatingą dėmesį skyrėme butų vidaus suplanavimui, todėl net nedidelio ploto būstai atrodys erdvesni – tai vienas iš mūsų ištobulintų įgūdžių“, – teigia „Inreal“ vadovas G. Pruskus.

Pelnė pripažinimą

„Inreal“ grupė Vilniuje yra įgyvendinusi ne vieną ambicingą projektą. Daugiau kaip prieš dešimtmetį, 2007 metais, A. Juozapavičiaus gatvėje buvo pastatytas gyvenamosios paskirties kompleksas „Nida“. Tai – vienas pirmųjų naujų daugiabučių Šnipiškių rajone.

Vėliau „Inreal“ grupė investavo į naują gyvenamosios paskirties projektą Valakampiuose „Elniakampio namai“.

„Keletą pastarųjų metų buvome susitelkę į prestižinės klasės antrojo būsto plėtros projektus Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje. Norėdami patenkinti pirkėjų poreikius, turėjome pasiūlyti kompaktiškus, bet šeimai patogius butus. Be to, pirkėjams juos pasiūlėme su visa apdaila, o dalį butų – ir su baldais. Todėl žinome, kaip turi būti suprojektuota erdvė, kad šeima galėtų ją optimaliai panaudoti. Tokių pačių principų laikėmės ir plėtodami projektą „Miesto ritmu“, – pasakoja G. Pruskus.

Įmonės vadovas ne veltui paminėjo projektus pajūryje. Praėjusiais metais vykusiame Darnios plėtros akademijos organizuotame konkurse „Už darnią plėtrą“ buvo atkreiptas dėmesys į „Inreal“ grupės indėlį ir atkaklumą kuriant darnios plėtros principais grindžiamus projektus ypač jautrioje teritorijoje – pajūryje. Vienas tokių projektų – „Smiltynės jachtklubas“ – buvo pripažintas geriausiu visuomeniniu rekreaciniu projektu. Konkurse „Už darnią plėtrą“ „Inreal“ projektai pajūryje yra laimėję ir visuomenės simpatijų prizus.

Iš viso „Inreal“ grupė per penkerius metus po krizės Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje investavo per 26 mln. eurų, išplėtojo aštuonis projektus, o skaičiuojant nuo veiklos pradžios – dešimt. Visi jie yra apleistų teritorijų konversija ir pastatų „vaiduoklių“ rekonstrukcija. Du projektai pačioje Klaipėdos širdyje – „Danės užutėkis“ ir „Dangės krantinės“, gyvenamasis ir poilsio kompleksas Nidoje „Kopų vėtrungės“ bei jau minėtas Smiltynės Jachtklubas pelnė pripažinimą Europos verslo apdovanojimuose (European Business Awards). „Dangės krantinės“ yra vienas iš trijų objektų Lietuvoje, už atgaivintą senamiesčio dvasią apleistoje teritorijoje pažymėtas autentiškumo ženklu, turi autentiškumo sertifikatą.

 

„Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus

– Bene daugiausia projektų „Inreal“ grupė įgyvendino pajūryje. Kaip randate tą formulę, kuri padeda pasiekti darną su aplinka labai jautrioje pajūrio zonoje, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje?

– Pajūris tikrai nėra pati palankiausia vietovė nekilnojamojo turto projektams plėtoti. Tačiau tokią veiklos strategiją pasirinkome todėl, kad nuolat ieškoje nišų rinkoje, kuriose galime panaudoti savo patirtį ir kompetenciją bei darbą atlikti išties kokybiškai.

Investicijos pajūryje – nemenkas iššūkis. Vienas sudėtingiausių plėtros etapų čia, ko gero, yra projektų derinimas. Antai Kuršių nerijoje yra nusistovėjusi tvarka statyti tik to krašto tradicinės architektūros bruožus turinčius pastatus. Mūsų architektūriniai sumanymai dažnai nėra standartiniai, tačiau jie neatitolsta nuo tradicijų, netgi jas papildo. Todėl pirmiausia privalėjome įrodyti, kad kitokie sprendiniai gali papuošti Neringą.

Rasti pusiausvyrą tarp naujo ir seno yra tikrai sudėtinga ir norint viską subalansuoti reikalinga patirtis. Mes jos turime išties nemažai, tai, ką pasiūlėme – pasiteisino. Įgijome atsakingų institucijų ir visuomenės pasitikėjimą, nes laikomės darnios plėtros principų, mūsų projektai tinkamai įsikomponuoja į bendrą aplinką ir ją puošia.

– Tai, kad jūsų įmonė pastaraisiais metais buvo susitelkusi ties projektais pajūryje, byloja apie atsigaunančią vadinamojo antrojo būsto rinką?

– Norime tęsti „Inreal“ grupės, šiemet švęsiančios 25 metus, įdirbį, veiklos tradicijas. Pajūrio regionas yra reikšminga jų dalis.

Kalbant apie antrojo būsto rinką, žmonės nekilnojamąjį turtą Neringoje įsigyja vedini ne tik investicinių lūkesčių, bet ir dėl prieraišumo šiai unikaliai vieta. Dažnas būsto pirkėjas čia yra praleidęs vaikystės vasaras, įsimylėjęs šią vietovę. Būna, pirkėjai į mus kreipiasi vos pradėjus įgyvendinti projektą, pageidaudami gauti informaciją pirmieji. Yra klientų, įsigijusių turtą kituose projektuose ir norinčių gauti žinią, jeigu ketinsime pradėti naują projektą pajūryje.

Kadangi Kuršių nerija – unikalus gamtos kampelis, visada atsiras žmonių, kurie norės čia leisti laiką, nuolatos gyventi ar vasaroti. Tai ir yra mūsų klientai.

– Minėjote, jog visi jūsų projektai priskirtini konversijos kategorijai, t. y. apleistiems statiniams ir teritorijoms suteikiate naują paskirtį ir veidą.

– Kuršių nerijoje praktiškai neįmanoma nauja statyba, todėl dažniausiai projektai plėtojami čia esančių apleistų statinių vietoje. Tokių apleistų teritorijų konversijų inicijavimas trunka labai ilgai. Tačiau pavyzdžiais, kai sukuriami unikalūs projektai, neigiamos nuostatos gali būti keičiamos. Atsakingi projektų plėtotojai prisideda prie suvokimo, jog saugomos vietos gali būti darniai plėtojamos.

Ateityje neatsisakome planų išplėtoti dar daugiau projektų. Esame tie rinkos dalyviai, kurie stengiasi dirbti tokiame segmente, kur būtų galima maksimaliai išnaudoti kompetenciją, sukauptą patirtį. Tokiuose projektuose konkurencijos beveik nejaučiame ir išliekame pajūryje labiausiai patyrusiais nekilnojamojo turto plėtotojais.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų