(Fotobanko nuotr.)

Pastatų A klasė: kad ją pasiektų, statytojai nevengia klastoti dokumentus

Pastatų A klasė: kad ją pasiektų, statytojai nevengia klastoti dokumentus

Pirkėjai, ieškodami būsto, lieka nusivylę, jeigu paaiškėja, kad jiems patikęs objektas yra žemesnės nei A energinio naudingumo klasės. Todėl pardavėjai irgi retai besiūlo B energinio naudingumo naujos statybos būstą. Klientams pateikiami protokolai, kuriuose pažymėta, kokias energinio naudingumo bei akustinio komforto klases atitinka pastatas. Tačiau ar visais atvejais protokolais galima pasitikėti? Praktika rodo – tikrai ne.

Klastojimo atvejų – ne vienas

Prieš pripažįstant naujus pastatus tinkamais naudoti, statytojai turi samdyti akredituotas laboratorijas akustiniams matavimams atlikti, o jei pastatas yra A ar A+ energinio naudingumo klasės – ir sandarumo matavimams. Atlikusi tokius matavimus, akredituota laboratorija išrašo klasifikavimo protokolus.

Tačiau yra atvejų, kai akredituota laboratorija nustato vos C ar D garso klasę bei tik tokias klases atitinkantį pastato sandarumą, o statytojai skelbiasi, kad pastato rodikliai atitinka A klasę. Tai nėra kažkoks stebuklas, o paprasčiausia apgavystė. Pasirodo, pavyzdžiui, pastatų garso klasifikavimo protokolus galima labai paprastai suklastoti.

„Bėda ta, kad tokių protokolų autentiškumo niekas netikrina. Pavyzdžiui, mūsų laboratorija atlieka pastato garso matavimus, išduoda protokolą, kuriame įrašyta, jog statinys atitinka C garso klasę. Statytojo toks rezultatas netenkina. Kadangi statybų priežiūros institucijoms turi būti pateikiamas skenuotas dokumentas, skenuojant C raidė pakeičiama į A raidę – inspektoriams svarbu tik pats dokumento gavimo faktas, jie netikrina, ar dokumentas nėra suklastotas“, ‒ pasakojo vienos akredituotos laboratorijos vadovas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.

Kitas plačiai paplitęs dokumentų klastojimo pavyzdys, kai priduodami naudojimui sublokuoti pastatai, susidedantys iš kelių dalių. Gavę vieno objekto garso klasifikavimo protokolą, statytojai ar jiems atstovaujantys tarpininkai, skenuodami dokumentą, užrašo kitų objektų adresus. Nuskenuoti dokumentai atrodo tikroviškai, jie ir pateikiami informacinei sistemai „Infostatyba“. Inspektoriai fiksuoja tik dokumento gavimo faktą, bet niekas nesivargina tikrinti, ar pateiktas dokumentas yra tikras, ar suklastotas. Dėl tokių atvejų jau yra kreiptasi į teisėtvarką.

Pasitelkia planą „B“

Akustiniai ar sandarumo matavimai nemažai kainuoja, todėl suprantamas statytojų noras taupyti. Kai kurių laboratorijų atstovai pateikia pavyzdžių, su kuriais susidūrę sunkiai patikėjo, jog galimos tokios suktybės.

Atlikę daugiabučio garso matavimus, vienos laboratorijos specialistai nustatė, kad pastato garso klasė yra C. Statytojui buvo svarbu, kad pastatas atitiktų A garso klasę. Matavimus atlikę specialistai pateikė rekomendacijas, kuriuos sprendimus reikėtų koreguoti.

Statytojas paskaičiavo, jog jam korekcijos kainuos bemaž tris šimtus tūkstančių eurų. Jis tiesiai šviesiai pasakė, kad korekcijų nedarys, nes už tokius pinigus gali pastatyti kitą naują daugiabutį. Matavimus atlikusių speciaistų buvo pasiteirauta, ar jie negali tiesiog pakoreguoti protokolo, gaudami už tai papildomą atlygį. Išgirdęs neigiamą atsakymą, statytojas numojo ranka – jis turi ir planą B.

Netrukus paaiškėjo ir daugiau panašių atvejų. Statytojas tvirtino turintys planą B, kai buvo atsisakyta pakoreguoti (suklastoti) bandymų protokolą. Šis įvykis paskatino pasidomėti, kas gi tas „gelbėtojas“, išrašantis tokius garso bei energinio naudingumo klasifikavimo protokolus, kokių nori statytojai. Paaiškėjo, kad protokoluose figūruoja vienos aukštosios mokymo įstaigos pavadinimas.

Galima daryti prielaidą, kad tai vyksta be mokslo įstaigos bei jai priklausančios laboratorijos vadovų žinios. Tokiose laboratorijose dirba daug atestuotų specialistų, gali būti, kad kažkurie susigundo papildomu uždarbiu.

Pakoregavo reglamentą

Pastatų sandarumo bei garso matavimus atliekančios laboratorijos prieš kurį laiką inicijavo susitikimą su Aplinkos ministerijos vadovais, mėgindamos atkreipti dėmesį į klastojamus klasifikavimo protokolus. Diskusijos davė vaisių – šių metų vasario 1 d. įsigaliojo Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimai.

Dokumente nurodoma, kad akredituotos laboratorijos savo interneto svetainėse privalo skelbti informaciją apie objektus, kuriuose buvo atlikti sandarumo matavimai.

Būsto pirkėjai, gavę jiems patikusio būsto sandarumo matavimų protokolą, jo autentiškumą gali patikrinti įmonės, atlikusios matavimą, internetinėje svetainėje. Jeigu sutampa protokolo numeris, pastato adreso, nustatyto sandarumo bei kiti duomenys, vadinasi, viskas yra gerai. Bet gali pasitaikyti atvejų, kai duomenys nesutampa. Tai reiškia, kad dokumentai suklastoti ir juose nurodoma informacija yra netikra.

Sukurti registrą per brangu

Akredituotos laboratorijos teigiamai vertina veiksmus, leidžiančius patikrinti sandarumo protokolų autentiškumą. To paties norėta ir su pastatų garso klasifikavimo protokolais, tačiau čia situacija išliko nepakitusi.

Yra viešas Pastatų energinio naudingumo sertifikatų registras, tad galėtų būti ir garso klasifikavimo protokolų registras. Akredituotos laboratorijos teikė Aplinkos ministerijai tokius siūlymus, tačiau atsakymas buvo – steigti registrą per brangu. Bet tam užtektų tik didesnės iniciatyvos.

Aplinkos ministerijai priklausantis Statybos produktų sertifikavimo centras (SPSC) turi energinio naudingumo sertifikatų registrą, taip pat registruoja ir pastatų garso klasifikavimo protokolus. Tiesa, tik tuos, kuriuos patvirtina pats SPSC. Laboratorijų atstovai mano, kad užtektų šį registrą pripažinti oficialiu – akredituotos laboratorijos čia galėtų siųsti duomenis apie atliktus matavimus.

Prieš kurį laiką įsteigti viešąjį Pastatų garso klasifikavimo protokolų registrą buvo siūlyta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Tada irgi atkreiptas dėmesys į šių dokumentų klastojimą. Pagal siūlytą modelį registras būtų viešai prieinamas kiekvienam, tačiau įkelti ten duomenis galėtų tik atsakinga institucija arba matavimus atlikusios akredituotos laboratorijos.

Būsto pirkėjai galėtų pasitikrinti, ar norimas pirkti turtas turi garso klasifikavimo protokolą. Ir jei išaiškėtų, kad tokių dokumentų nėra, o pastatas priduotas valstybinei komisijai, turėtų reaguoti teisėsaugos institucijos.

(Fotobanko nuotr.)

Pasenę ne tik morališkai

Reglamentai, liečiantys pastatų garso klasifikavimą, nesikeičia nuo 2003 metų. Pastatų energinio efektyvumo bei garso matavimus atliekantys specialistai teigia, kad per tiek laiko rinkoje įvyko daugybė pokyčių, bet šioje srityje laikas tarsi sustojo. Todėl būtina taisyti spragas, neturėtų būti tokių laboratorijų, kurių specialistai, neišeidami iš kabineto, „atlieka“ pastatų natūrinius bandymus. O dokumentų klastojimas turėtų būti teisėsaugos akiratyje.

Tiesa, jau yra pavyzdžių, kai suklastoti pastatų natūrinių matavimų protokolai buvo pateikti teisėsaugai – Klaipėdoje tiriamas atvejis, kai vadovaujantis tik vienu protokolu valstybinei komisijai buvo priduodami viso kvartalo sublokuoti pastatai.

Su pastatų triukšmo izoliavimu problema yra ne tik ta, kad klastojami matavimų protokolai ir nėra tokių protokolų registro. Matavimus atliekančios laboratorijos bei kiti kompetentingi specialistai jau seniai atkreipė dėmesį, kad Statybos techninis reglamentas „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, nurodantis akustikos reikalavimus daugiabučiams, dvibučiams, visuomeniniams ir poilsio paskirties pastatams, Aplinkos ministro patvirtintas dar 2003 metais. Nuo to laiko šis techninis reglamentas tik vieną kartą buvo papildytas priedu, kuriame nurodyti rodiklių duomenys projektuojant C klasės pastatus. Daugiau niekada nebuvo net pajudintas. Šis reglamentas dabar atsilieka visais aprašymais, dabartiniams pastatams jis nebetinkamas.

Anot specialistų, darbus atlikus vadovaujantis galiojančiais reikalavimais, neužtikrinama apsauga nuo triukšmo pagal šiuolaikinius standartus. Tačiau priduodant pastatus reikalaujama garso klasifikavimo protokolo, kuriame turi būti nurodoma akustinė klasė.

Šiuo atveju nekilnojamojo turto vystytojai elgiasi dvejopai: vieni darbus atlieka taip, kad vėliau nesulauktų priekaištų iš butą nusipirkusių naujakurių, o kiti vadovaujasi tik reglamentuose nustatytomis normomis ir įgyvendina minimaliausius reikalaujamus sprendimus. O tam, kad pirkėjai nepakeistų nuomonės, dokumentuose pamatę C garso klasę, protokolus suklastoja. Tai – užburtas ratas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų