Naujakurių dilema: naujos statybos mažesnis ar senos statybos didesnis butas?

Naujakurių dilema: naujos statybos mažesnis ar senos statybos didesnis butas?

Šį klausimą galima priskirti prie nesibaigiančių ginčų. Juk dažnas būstą nusprendęs įsigyti gyventojas yra sudvejojęs: rinktis naujos statybos, tačiau mažesnio ploto, ar seniau statytą, bet erdvesnį butą?

Specialistų teigimu, leidžiant vakarus prie nekilnojamojo turto skelbimų svarbu pasverti daugybę įvairių veiksnių.

„Kiekvienas pirkėjas turėtų racionaliai įsivertinti, kokie atrankos kriterijai jam svarbiausi: kaina, plotas, vieta, aplinka, inžineriniai sprendimai, suplanavimas, energinis efektyvumas, vieta automobiliui ir vaikų žaidimams, bendruomenės erdvės – egzistuoja dešimtys parametrų. Susidėliojus tinkamai jų svarbumą galima susikurti aiškią viziją, kurią belieka įgyvendinti“, – pataria nekilnojamojo turto specialistas Mantas Umbrasas.

Vienas iš svarbiausių pirkėjų kriterijų renkantis nekilnojamąjį turtą tebėra kaina. Anot rinkos specialistų, dažniausiai Vilniuje nuperkami butai gyvenamuosiuose kvartaluose, kur senos ir naujos statybos pastatuose kaina už kvadratinį metrą gali skirtis iki penkių šimtų eurų.

Šiuo metu gyvenamuosiuose sostinės rajonuose senos statybos butai kainuoja apie 900–1200 eurų už kvadratinį metrą, o naujos – apie 1300–1700 eurų. Tai, kad skiriasi kaina, dar nereiškia, jog senas daugiabutis namas būtinai bus nekokybiškas, o naujas – tik geras.

„Įprastai sovietmečiu statyti namai iš tiesų turi prastesnę šilumos ir garso izoliaciją, šviežio oro cirkuliaciją, ne tokį patogų arba šiuolaikinių poreikių neatliepiantį vidaus suplanavimą, senas ir neretai gerokai susidėvėjusias inžinerines sistemas. O laiptinės dažnai yra nerenovuotos, jų būklė, kvapai ir apskritai estetinis vaizdas – nepatrauklus. Senesnių daugiabučių, ypač aukštesnių, kvartaluose didelė problema yra automobilių stovėjimo aikštelės, nes jos buvo suplanuotos neatsižvelgiant į poreikį, būsiantį po kelių dešimčių metų“, – pagrindines problemas įvardijo turto vertinimo specialistas Audrius Šapoka.

Kita vertus, pastebi specialistas, iš tiesų aktyvios bendrijos tuo rūpinasi pačios ir siekia arba renovuoti namus, arba bent iš dalies spręsti namo aplinkos, automobilių stovėjimo aikštelių, pastatų inžinerijos modernizavimo problemas. Vis dėlto tokios problemos, kaip aplinkos erdvės nefunkcionalumas, yra tiesiog užprogramuotos dar planavimo stadijoje.

M. Umbraso teigimu, šiuolaikiniai nekilnojamojo turto plėtotojai turėjo pakankamai laiko ir patirties įvertinti gyvenamųjų rajonų problemas, todėl dabar statant būstus didžioji dalis trukdžių pašalinama dar planavimo stadijoje.

Dar vienas svarbus kriterijus renkantis būstą, kurį mini specialistai, yra energinis efektyvumas. Energiškai efektyvus namas kas mėnesį nemažai lėšų sutaupo, metų pabaigoje susidaro keturženklė suma. Naujos statybos namuose dažniausiai būna įdiegtos energinį efektyvumą didinančios priemonės. Renkantis būstą senesniame pastate patartina kritiškai įvertinti jo būklę ir pasidomėti renovacijos perspektyvomis.

Komentarai

  • Viskas yra labai paprasta. Didžiausią pasirinkimo vertę sudaro buto vieta, o ne senas ar naujas butas. Visi kiti dalykai yra tik antraeiliai.

    • Atsakyti
  • Manau verta pasitiketi ir turto vertintoju analize. Mes per unohub.lt uzsisakeme sia paslauga ir vis tik pasirinkome senesnes statybos renovuotame name, kur islaidos sildymui nedideles, o erdve uz ta pacia kaina gerokai didesne, kas aktualu jaunoms seimoms planuojancioms susilaukti vaikuciu

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų