(Fotobanko nuotr.)

Nauja finansavimo platforma – „žaliajai“ energijai skatinti

Nauja finansavimo platforma – „žaliajai“ energijai skatinti

Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi tikslą didinti vartotojų skaičių, kurie savo poreikiams reikalingą elektros energiją pasigamintų iš atsinaujinančių išteklių. Siekiama, kad iki 2020 metų tokie gaminantys vartotojai sudarytų 2 proc. visų energijos vartotojų. t. y. apie 34 tūkst. Planuojama, kad iki 2030 metų Lietuvoje energiją gaminančių vartotojų skaičius jau sieks pusę milijono, o iki 2050 metų bus pasiektas 850 tūkst. gaminančių vartotojų skaičius. Tai – iš tiesų ženklus šuolis, vertinant tai, jog prieš porą metų energiją pasigaminančių vartotojų buvo vos penki šimtai.

Skatina „žaliąją“ gyvenseną

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme įmonėms, kurios nepriskiriamos smulkiam ir vidutiniam verslui, yra numatyta prievolė atlikti „energijos vartojimo efektyvumo didinimo“ auditus ir įgyvendinti 30 proc. juose pateikiamų rekomendacijų. Nors smulkios ir vidutinės įmonės neprivalo atlikti energinių auditų, nemažai jų taip pat jau yra juos pasirengusios bei ruošiasi diegti priemones, didinančias jų aplinkos energinį efektyvumą.

Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) kartu su AB „Energijos skirstymo operatorius“ bendrai yra įsteigusios Energijos efektyvumo finansavimo platformą (EEFP), kuri suteikia galimybę pasinaudoti naujais finansiniais produktais: paskolomis, skirtomis finansuoti saulės elektrinių įrengimą gaminantiems vartotojams, bei paskolomis įmonėms, norinčioms įsidiegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kurios apima įrangos ir technologijų (technologinių sprendimų) diegimą (įskaitant ir pastatų energinių savybių gerinimą).

„Šiomis EEEFP finansavimo priemonėmis siekiame energijos suvartojimo mažinimo, „žalios“ gyvensenos skatinimo tiek tarp gaminančių vartotojų, tiek ir įmonių. Siekiame, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų ir įmonių ne tik pasigamintų elektros energiją savo reikmėms, bet ir siektų tapti energiškai efektyvūs“ – teigia VIPA Finansinės partnerystės skyriaus vadovė Inga Kaliakinaitė.

Nauda gyventojams, verslui ir valstybei

Šaltinių, leidžiančių gyventojams ir įmonėms gamintis elektros energiją, yra ne vienas, tačiau skaičiuojama, jog saulės pagaminta kilovatvalandė energijos yra pigiausia. Todėl neabejojama, jog valstybei taikant skatinimo priemones daugiausia bus įsirengta saulės fotovoltinių sistemų.

Tokių sistemų kasmet įsirengia vis daugiau gyventojų bei įmonių, mat augant paklausai mažėja saulės elementų kaina. Taip pat pasirinkimą įsidiegti saulės jėgainę lemia ir didėjanti elektros kaina bei siekis būti „žaliais“. Yra paskaičiuota, kad nuo 2010 iki 2016 metų saulės elementų kaina sumažėjo apie 83 proc. O sparčiai tobulinamos technologijos leidžia gaminti didesnio efektyvumo elementus.

Nuo 2021 metų Lietuvoje įsigalios reikalavimas projektuoti ir statyti A++ energinio naudingumo klasės namus, kurie 50 proc. energijos poreikio turės pasigaminti patys. Todėl jau dabar pats laikas skatinti gyventojus diegti energiją gaminančias ir taupančias sistemas.

Didėjantis energiją gaminančių vartotojų skaičius yra nemažas šalies ekonomikos generatorius. Įsirengę saulės ar kitos rūšies jėgaines, naudos gauna ne tik gyventojai, kurie patenkina savo energijos naudojimo poreikius, bet ir verslas bei valstybė. Valstybė mokesčių pavidalu irgi gauna nemažai pajamų parduodama gyventojų pagamintos energijos perviršį, iš saulės sistemų pardavėjų, iš tokias sistemas montuojančių įmonių. Taip pat nuošalyje nelieka ir verslo įmonės, kurios jau įgyvendina ar dar planuoja įgyvendinti energijos vartojimo audituose pateiktas rekomendacijas bei vysto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus.

Tokios įmonės turėtų dar aktyviau veikti ėmus joms taikyti finansavimo priemones.

Inga Kaliakinaitė

Galimybė gyventojams plėsti saulės jėgainių parką

Juridiniai asmenys turi galimybe pasinaudodami šia paskola sukurti naudą vartotojams, jiems diegiant saulės elektrines, bei padėti Lietuvos gyventojams tapti energiškai nepriklausomiems ir susimažinti išlaidas už elektros energiją. Tai yra galimybė juridiniams asmenis, kurie jau montuoja saulės elektrines, dar labiau paspartinti savo veiklą ir diegti saulės elektrines gaminantiems vartotojams.

Gaminančių vartotojų plėtros paskolą gali gauti kiekvienas juridinis asmuo, atitinkantis minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra apibrėžti Paskolų, skirtų gaminančių vartotojų rinkos plėtrai, suteikimo tvarkos apraše, skelbiamame VIPA tinklapyje. Gaminančių vartotojų plėtros paskolos iš EEFP suteikiamos iki 10 metų laikotarpiui ir išmokamos dalimis už įgyvendintus gaminančių vartotojų projektus. Kiekvieno juridinio asmens pateikta paraiška vertinama individualiai ir nustatoma galima tikslinė gaminančių vartotojų plėtros paskolos suma bei konkreti palūkanų norma.

Įmonės galės susikurti energiškai efektyvesnę aplinką

Šios paskolos gavėjais gali būti juridiniai asmenys, turintys tiek smulkios ir vidutinės įmonės, tiek ir didelės įmonės statusus. Atsiveria galimybė įgyvendinti savo planus tiems juridiniams asmenims, kurie jau įgyvendina ar dar planuoja įgyvendinti energijos vartojimo audituose pateiktas rekomendacijas bei vysto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus.

Paskolą, skirtą energinio efektyvumo projektų įgyvendinimui, gali gauti kiekvienas juridinis asmuo, atitinkantis minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra apibrėžti Paskolų, skirtų energinio efektyvumo projektų įgyvendinimui, suteikimo tvarkos apraše. Paskolos energinio efektyvumo projektų įgyvendinimui iš EEFP suteikiamos iki 10 metų laikotarpiui ir išmokamos dalimis už įgyvendintus projektus. Kiekvieno juridinio asmens pateikta paraiška bus individualiai vertinama ir nustatoma galima tikslinė siektinų įgyvendinti energinio efektyvumo projektų paskolos suma bei konkreti palūkanų norma. Konkreti pareiškėjui taikoma paskolos palūkanų marža nustatoma paraiškos vertinimo metu, ji gali svyruoti nuo 4 iki 8 proc.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų