Thelowline.org nuotr.

„Lowline“ – požeminis parkas Niujorke

„Lowline“ – požeminis parkas Niujorke

Niujorko Manhatano rajone jau kuris laikas galima pasivaikščioti po garsųjį visame pasaulyje Hai Laino parką (High Line Park), įrengtą ant seno virš gatvių nutiesto geležinkelio bėgių. Dabar šis parkas turės ir savo „veidrodinį atspindį“ – pirmąjį pasaulyje požeminį parką (LowLine Park), kuriame, jo kūrėjų teigimu, bus sujungta mokslas ir magija.

Požeminis parkas Niujorke

Thelowline.org nuotr.

Parko projekto sumanymo ašis – saulės energijos technologijų panaudojimas istorinėje požeminėje nebenaudojamo tramvajų terminalo erdvėje. Tam tikslui 2015 m. rudenį atidaryta „Lowline Lab“ studija – inovatyvi laboratorija, kurioje vykdomas ilgalaikis eksperimentas ir eksponuojama parke planuojamų pritaikyti technologijų paroda. Saulės technologijos bei požeminės sodininkystės tyrimai – tai būsimo parko koncepcijos pagrindas.

Truputis istorijos

Istorinis Manheteno vaizdas

Thelowline.org nuotr.

Manhatane, Delansio (Delancey) ir Esekso (Essex) gatvių rajone, XX a. pradžioje aktyviai kūrėsi imigrantai iš Europos, Lotynų Amerikos, Kinijos. Šis Niujorko rajonas tapo tankiausiai apgyvendintas. 1908 m. Delansio gatvėje buvo atidaryta Viljamsburgo tilto tramvajų stotis, iš kurios nutiesta linija buvo galima patekti į Brukliną. Po keturių dešimtmečių šis požeminėje dalyje įrengtas tramvajų terminalas buvo uždarytas. Ši teritorija, kurioje ir numatoma atidaryti „Lowline“ parką, nenaudojama daugiau kaip šešiasdešimt metų, bet joje puikiai išlikę grindinio akmenys, bėgių kelio sankirtos, skliautuotos lubos.

Istorinis Manheteno vaizdas

Thelowline.org nuotr.

Bandymų poligonas

„Lowline Lab“ laboratoriją projektavo kraštovaizdžio architektė Signe Nielsen, o įgyvendino studija „John Mini Distinctive Landscapes“. Laboratorijoje įkurtame 93 kv. metrų ploto parke – daugiau nei 3000 dešimčių unikalių rūšių augalų. Pasitelkiant šį modelį tiriamas augalų gyvenimas neįprastomis sąlygomis, kad vėliau būtų nustatyta, kokios augalų rūšys yra tinkamiausios požeminiam parkui apželdinti.

Sėkmingu parko sukūrimu rūpinasi ištisa bendruomenė, prie kurios gali prisidėti kiekvienas susidomėjęs šiuo projektu.

Jauniesiems „Lowline Lab“ nariams rengiami edukaciniai mokslo, technologijų, inžinerijos ir menų užsiėmimai, savaitgaliais ši vieta tampa prieinama visiems. Šiuo metu veikiančią „Lowline Lab“ jau aplankė 45 000 lankytojų. „Lowline Lab“ įkūrėjai siekia, kad ši vieta taptų įvairių kartų žmonių traukos centru, kad čia jie galėtų susipažinti su naujovėmis.

Požeminis parkas Niujorke

Thelowline.org nuotr.

Pateikiame trumpą pokalbį apie parko koncepciją su „Lowline Lab“ kūrėjais Jamesu Ramsey ir Danu Baraschu.

– Kas yra „Lowline“?

– Tai pirmasis pasaulyje požeminis parkas. Tikimės, kad, panaudojus inovatyvias saulės technologijas, pavyks požeminę tramvajų stotį paversti patraukliu kultūros centru viename tankiausiai apgyvendintų Niujorko rajonų.

Be to, įgyvendindami naują požiūrį į saulės technologijas, atnaujinsime diskusiją, kaip susigrąžinti apleistas miesto erdves, pritaikyti jas prie pasikeitusių visuomenės poreikių suteikiant joms naujas funkcijas.

– Kaip atsirado šis sumanymas?

– Parko projektą įkvėpė idėja, kad saulės energijos technologijas galima panaudoti pagerinant žmonių viešą gyvenimą, pavyzdžiui, plečiant žaliąsias erdves urbanizuotose vietovėse. Projekto galimybių studiją atliko pasaulinio lygio inžinerijos įmonė „Arup“ bei nekilnojamojo turto agentūra „HR & A Advisors“. Tyrimo rezultatai parodė, kad projektas ne tik gali būti įgyvendintas, bet ir prisidėtų prie vietos ekonomikos gerinimo.

„Lowline“ turėtų tapti dinamiška kultūrine erdve, kurioje išskirtinę vietą užimtų bendruomeniškumo vystymo ir jaunimo laisvalaikio veikla

– Kas yra „Lowline Lab“?

– Duris atvėrusi 2015 metais, „Lowline Lab“ studija rūpinasi pavyzdinio parko sukūrimu. Tai – savotiška bandymų laboratorija, bet ji nėra po žeme. Ji veikia viename Žemutinio Manhatano sandėlių, kurio erdvės specialiai užtemdytos, kad kuo tiksliau imituotų požemio sąlygas, kuriose bus kuriamas „Lowline“ parkas. Tai – lyg maža erdvė, kurioje galima pamatyti, kaip atrodys įgyvendintas projektas.

„Lowline Lab“, pasitelkus saulės energiją, jau atlikti tyrimai tamsioje aplinkoje auginant 60 augalų rūšių ir daugiau kaip 3000 augalų, samanų, vaisių, daržovių. Šių eksperimentų rezultatai padės atrinkti augalus, kurie geriausiai prisitaiko augti po žeme.

– Saulė po žeme. Kaip tai veikia?

– „Raad Studio“ kartu su Pietų Korėjos technologijų kompanija „Sunportal“ suprojektavo ir laboratorijos pastato išorėje sumontavo įrenginius su įgaubtais veidrodžiais, kurie pasisuka reikiamu kampu į saulę, kad dieną sugautų kuo daugiau saulės spindulių ir nusiųstų į kitą įrenginį. Pastarasis saulės spindulius sukoncentruoja į vieną maždaug 30 kartų ryškesnį šviesos spindulį ir specialiais optiniais vamzdžiais siunčia tolyn. Tokio optinio vamzdžio galas po žeme yra sujungtas su specialiai išgaubtomis lubomis, kurios savo ruožtu išsklaido gautą koncentruotą spindulį, – atrodo, tarsi požeminėje patalpoje šviestų saulė

Inžinieriaus Edo Jacobso sukonstruota sistema – „saulės vainikas“ visose po žeme esančiose erdvėse užtikrina augalų vegetacijai reikiamą šviesos spektrą ir perduoda šviesos bangą, būtiną augalų fotosintezei.

Dienos metu, kai lauke šviečia saulė, pagaminamos elektros energijos pakanka visai požeminei erdvei apšviesti.

Požeminio parko Niujorke apšvietimias

Thelowline.org iliustr.

– Ar taip bus galima auginti ir valgomuosius augalus?

– Žinoma! Jau dabar tokiomis sąlygomis auga mėtos, braškės, grybai, pomidorai bei bazilikai. Netgi toks atogrąžų vaisius kaip ananasas čia jaučiasi kuo puikiausiai, nes iš tiesų jis mėgsta šešėlį.

– Kokios bus „Lowline“ išlaidos?

– Naujausiais skaičiavimais, parko įrengimas kainuos apie 70 mln. JAV dolerių

– Ar parko „Lowline“ lankymas bus nemokamas?

– Taip, mes to tikimės. „Lowline“ kūrimą palaiko čia gyvenančios bendruomenės, skatinama parko rėmimo programa. Taigi ateinančiais metais planuojame „Lowline“ atidarymą!

Daiva Niccolini

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų