Vytauto K. nuotr.

Loftai – svajonių būstas ar tiksinti nuodų bomba?

Loftai – svajonių būstas ar tiksinti nuodų bomba?

Svajojate apie nestandartinį būstą? Loftai traukia Jūsų dėmesį? Nusileiskite ant žemės ir pirmiausia rimtai pasidomėkite, ką jums iš tiesų siūlo projekto plėtotojai: svajonių namus ar tiksinčią nuodų bombą.

Specialistai teigia, kad beveik visose buvusiose pramoninėse teritorijose, jas tiriant, nustatoma sveikatai pavojinga grunto tarša, o pastatų konstrukcijos iš viso netiriamos. Kaip problemos sprendžiamos, dažnai priklauso nuo verslininkų sąžiningumo, nes įstatymų landos leidžia nesunkiai to išvengti.

Didžiulės buvusios pramoninės zonos, dažniausiai plytinčios miesto centruose ir netgi labai patraukliose vietose prie upių ar parkų, – grąžintinos miestui ir jo gyventojams teritorijos. Tik bėda, kad miestai arba tiksliau savivaldybės, galima sakyti, nevaldo šių procesų, negali vykdyti kompleksinės jų konversijos, nes dar nepriklausomybės aušroje didžioji dalis buvusių gamyklų ir fabrikų buvo privatizuota, keliavo iš rankų į rankas ir pagrindiniai šių teritorijų plėtotojai šiandien yra privatūs investuotojai, pasidaliję teritoriją ar konkrečius jos statinius.

Jei tai – didelės nekilnojamojo turto bendrovės ar investuotojai iš užsienio, požiūris į žmonių gyvenimui pritaikomą buvusią pramoninę teritoriją vienoks, jei tai – vieno projekto investuotojai – visiškai kitoks. Todėl specialistai įspėja: žmonės, būkite budrūs, nesileiskite užliūliuojami pasakomis apie svajonių būstą, nes už „patrauklią kainą“ galite nusipirkti rimtų sveikatos ir kitokių problemų.

Grunto tarša

„DGE Baltic Soil and Environment“ nuotr.

Vienareikšmiško atsakymo nėra

„Ar saugu gyventi loftuose, vienareikšmiško atsakymo nėra. Šį klausimą, prieš įsikurdamas buvusiose gamyklos ar kitose negyvenamosios paskirties patalpose, turėtų kelti kiekvienas ten ketinantis apsigyventi žmogus“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Karmaza.

Jei buvusios gamybinės paskirties patalpos konvertuojamos į gyvenamąsias patalpas, pavyzdžiui, įrengiami loftai, tokiam projektui keliami visi reikalavimai, kurie taikomi bet kuriam kitam gyvenamosios paskirties pastatui, t. y. dirvožemio taršos, natūralaus apšvietimo, patalpų išdėstymo, infrastruktūros įrengimo reikalavimai. Todėl, vykdant tokių pastatų ir teritorijų konversiją, atliekami dirvožemio ir grunto tyrimai, kuriuos inicijuoti turi projekto organizatorius.

Jeigu nustatoma, kad dirvožemis yra užterštas kenksmingomis medžiagomis, galinčiomis kelti pavojų sveikatai, būtina imtis tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, iškasti dirvožemį iki tokio lygio, kuriame tarša nebenustatoma.

„Taršos likvidavimo priemonių planas priklauso nuo nustatytos taršos lygio ir dydžio. Bet kuriuo atveju, įgyvendinus taršos pašalinimo priemones, atliekami pakartotiniai tyrimai. Jeigu visos priemonės įgyvendintos tinkamai, laikoma, kad gyventi yra saugu“, – aiškino D. Karmaza.

Loftai - gyvenimas teršaluose?

Vytauto K. nuotr.

Kūrybinės dirbtuvės – katė maiše

Pastaruoju metu populiaru buvusiose gamyklose įrengti kūrybines dirbtuves, o vėliau jų paskirtį keisti į gyvenamąją; kartais paskirtis net ir nekeičiama. Visa paslaptis ta, kad gamybos patalpas paverčiant kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurios vėliau eksploatuojamos kaip gyvenamosios, nekeliami gyvenamosios paskirties patalpoms būtini reikalavimai, užtikrinantys saugią aplinką. Šia spraga apsukrūs verslininkai aktyviai naudojasi, nes taip išvengia nepigiai kainuojančių grunto ir dirvožemio tyrimų, drauge ir taršos šalinimo išlaidų. Nesuka galvos jie ir dėl to, kokius „lobius“ palieka būsimiesiems tokių „kūrybinių dirbtuvių“ gyventojams.

„Norintiems įsikurti buvusiuose gamybinės paskirties pastatuose pirmiausia patariame Nekilnojamojo turto registre pasidomėti, kokia yra šių patalpų paskirtis. Įsigydami kūrybines dirbtuves, žmonės rizikuoja, nes perka katę maiše, – sako D. Karmaza pripažindamas, kad teisės aktuose iš tiesų palikta spraga, leidžianti verslininkams išsisukti nuo griežtesnių vertinimų ir papildomų užterštos teritorijos tvarkymo darbų. Mat komercinės ar pramoninės paskirties patalpoms keliami ne tokie griežti reikalavimai, o kūrybinės dirbtuvės yra laikomos ta pačia gamybine veikla. Todėl pastato rekonstrukcija atliekama numatant, kad tose patalpose bus vykdoma nedidelio masto gamyba. Toliau vienas iš būdų pakeisti paskirtį – rengti paprastąjį remontą ir tokiu būdu pakeisti patalpų paskirtį į gyvenamąją.

Tiesa, nuo 2017 metų sausio 1 dienos, įsigaliojus Statybos įstatymo pataisoms, turėtų būti vykdoma griežtesnė kontrolė. Jei bus keičiama patalpų paskirtis, dokumentai bus teikiami ne tik savivaldybei, bet ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris turės įvertinti, ar patalpos atitinka gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus.

„Tuomet mes tikrai reikalausime grunto tyrimų. Jei teritorijoje, pastatuose buvo vykdoma tarši veikla ir yra galima dirvožemio tarša, teritorija turi būti ištirta, o jei tarša nustatoma, ji turi būti pašalinta“, – pabrėžė D. Karmaza.

Nuo 2016 metų gegužės 1 dienos sveikatos apsaugos ministro įsakymu įsigaliojo nauja higienos normos HN 60 „Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ redakcija, pagal kurią higienos norma taikoma ir toms teritorijoms, kuriose nekeičiant žemės sklypo naudojimo būdo gyvenamosios paskirties patalpos įrengiamos negyvenamosios paskirties pastatuose.

Nuo 2017 metų sausio 1 dienos, įsigaliojus Statybos įstatymo pataisoms, keičiant patalpų paskirtį, dokumentai bus teikiami ne tik savivaldybei, bet ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Šis turės įvertinti, ar patalpos atitinka gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus.

Rizikuoja, nes gali įpirkti

Tokie nekilnojamojo turto projektai labai populiarūs, o ten įrengiami palyginti pigūs loftai yra graibstyte graibstomi.

„Nuorodą apie projektą gavau iš pažįstamų. Tuomet jis dar nebuvo skelbtas viešai ir mes pirmieji galėjome pasinaudoti šia galimybe pigiai nusipirkti loftus, už 60 kv. metrų plotą su daline apdaila mokėdami po 40 tūkst. eurų“, – apie savo svajonių būstą pasakoja 28-erių vilnietis Vytautas K. (inicialai pakeisti – A. P.).

Jaunas vyras kartu su kitais 22 pirkėjais įsigijo gamybos patalpas buvusiame siuvyklos pastate Vilniaus Vytenio gatvėje. Iš pradžių visi pirkėjai tapo šių patalpų bendrasavininkiais, o projekto plėtotojai įsipareigojo vėliau šias patalpas paversti gyvenamosiomis.

Įrengiamas loftas

Vytauto K. nuotr.

Projekto plėtotojai gelžbetoniniame trijų aukštų pastate atliko dalinę apdailą: tarp loftų įrengė naujas pertvaras, beveik penkių metrų aukščio patalpose įrengė antresoles, išliejo grindis, įrengė inžinerines komunikacijas. Ir, kaip žadėjo, po kurio laiko patalpų paskirtį pakeitė į gyvenamąją.

„Senus dažus nuo betoninių lubų gramdėme patys, vidaus apdailą taip pat darėme patys ir, reikia pripažinti, dėl nepatyrimo padarėme nemažai klaidų. Į lofto apdailą kartu su virtuvės baldais papildomai investavau apie 14 tūkst. eurų ir šį savo pirkinį laikau labai sėkmingu – užtenka pasidomėti būstų ar tų pačių loftų kainomis rinkoje, kad suprastum, jog rizika atsipirko su kaupu“, – pasakojo Vytautas K., nuo šių metų pavasario jau gyvenantis naujame savo būste.

Jis sako nematantis priežasčių nerimauti dėl galimai nesveikos aplinkos, nes gyvena buvusioje siuvykloje, kurioje tikrai negalėjo būti taršios veiklos. Loftai dažnai įrengiami industrinės zonos buvusiuose administraciniuose pastatuose, kurie neturėtų būti užteršti. Tačiau specialistai perspėja, kad jei aplinka lieka neištirta ir nesutvarkyta, gyventi tokiose buvusiose pramoninėse teritorijose vis tiek yra nesaugu.

Specialistai tiria ir konsultuoja

„Situacija, kai gamybinės paskirties patalpos ar kūrybinės dirbtuvės vėliau paverčiamos gyvenamosiomis, man primena fokusą, kai iš kepurės ištraukiamas triušis. Iš pradžių kepurė tuščia, o paskui pasirodo, kad joje ir triušis sėdi“, – ironijos, kalbėdamas apie tokias nekilnojamojo turto plėtotojų manipuliacijas, neslepia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka.

Šioje laboratorijoje, be kitų tyrimų, atliekami ir dirvožemio bei grunto tyrimai. Gana dažnai į laboratoriją kreipiasi ketinantys pirkti loftą ar ten jau gyvenantys žmonės. Pirmiausia specialistas pasidomi, ar žmonės turi informacijos, kuo anksčiau tose patalpose buvo užsiimama, kokie buvo naudojami technologiniai procesai, medžiagos. Vėliau vykstama į vietą.

Užteršti pastatai

„DGE Baltic Soil and Environment“ nuotr.

„Ateini ir pamatai tepaluotas grindis, nes ten buvo mechanikos cechas, kažką tekino, remontavo. Tinkas prisigėręs alyvos – aišku, kad jį reikia šalinti, dengti naują. Ateini į gamyklą, kurioje buvo galvanikos cechas, buvo naudojamos padengimo metalu technologijos, tai ir rūgščių kvapas ten įsigėręs, ieškok toje aplinkoje ir metalų. Tokioje teritorijoje pirmiausia reikia žiūrėti į kiemą, nes ten dažniausiai keliaudavo gamybos atliekos. Vieša paslaptis, kad nemažai „lobių“ nuguldavo visų tų gamyklų kiemuose“, – pasakoja daugiau nei 20 metų cheminių medžiagų tyrimais užsiimantis specialistas.

Kartą V. Keturkai teko lankytis pastate, kuriame buvo įrengiami loftai, atliktas dalinis remontas. „Kažkas ten jau kuriasi gyventi, kažkas įrenginėja biurus. Einu koridoriumi ir matau, kad sienos gražiai nudažytos, o koridoriaus lubos padengtos triukšmą sugeriančiomis sovietinių laikų plokštėmis, kuriose naudotas asbestas. Tos plokštės ramiai ir tyliai dulka, nuodydamos aplinką. Gerai, kad žmonės pastebėjo ir paprašė specialistų pasižiūrėti, ar tos plokštės nėra kenksmingos“, – prisiminė vieną atvejį V. Keturka.

Specialistas pabrėžė, jog pirmiausia pirkėjas turi pasidomėti, kokia veikla buvo vykdoma toje teritorijoje, pastate ir kas padaryta šalinant taršą. Jei stovėjo tekinimo staklės, tepalų bus ir viduje, ir išorėje, jei veikė galvanikos cechas – bus rūgščių ir metalų, o buvusioje kailių gamykloje – raugų.

V. Keturkos įsitikinimu, visuomenė vis dar yra ganėtinai pasyvi, žmonės, nors ir turi teises, jomis nesinaudoja, manydami, kad kažkas kitas turi pasirūpinti jų sveikata ir gerove.

„Situacija, kai gamybinės paskirties patalpos ar kūrybinės dirbtuvės vėliau paverčiamos gyvenamosiomis, man primena fokusą, kai iš kepurės ištraukiamas triušis. Iš pradžių kepurė tuščia, o paskui pasirodo, kad joje ir triušis sėdi“, – ironijos, kalbėdamas apie tokias nekilnojamojo turto plėtotojų manipuliacijas, neslepia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka.

Vyrauja metalai ir naftos produktai

Taigi situacija šiame nekilnojamojo turto segmente tikrai nėra gera. Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėjos Rasos Radienės teigimu, beveik visose buvusių gamyklų teritorijose, kuriose įrenginėjami loftai, atlikus tyrimus buvo nustatyta grunto tarša sunkiaisiais metalais, naftos produktais. Tai reiškia, kad gyvenamajai zonai nustatytos ribinės vertės yra viršijamos ir tai yra pavojinga žmogaus sveikatai.

Dažniausiai randama naftos produktų, sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, išsiskiriančių iš naftos produktų. Ši grupė, pasak specialistės, yra pavojingiausia, nes tai – kancerogenai, sukeliantys onkologines ligas. Dalis sunkiųjų metalų, naftos produktų turi ir nuodingą, ir kancerogeninį poveikį – gali pakenkti kaulams, inkstams, kepenims, gali kauptis žmogaus organizme ir sukelti onkologinę ligą. „Šių medžiagų poveikis nėra momentinis, kaip, tarkim, nusideginus ugnimi. Tai – ilgalaikis poveikis, o tyrimais visame pasaulyje nustatyta, kad gyvenamoji aplinka, pradedant oru ir baigiant dirvožemio tarša, iš tiesų veikia žmogaus sveikatą“, – sako R. Radienė.

Daugeliu atvejų problemos yra išsprendžiamos, teritorija sutvarkoma pagal nustatytus reikalavimus: atliekami grunto tyrimai, parengiamas teritorijos tvarkymo planas, užterštas gruntas iškasamas, išvežamas, į jo vietą atvežama naujo. Tada atliekami kontroliniai grunto tyrimai, jie įvertinami, ar panaudotos priemonės yra pakankamos, ar dar reikia imtis papildomų.

Valymo metodų yra įvairių, bet loftų teritorijose naudojamas pats paprasčiausias ir patikimiausias – užterštas gruntas iškasamas, išgabenamas ir pakeičiamas nauju. Tai nėra labai sudėtinga, nes daugeliu atvejų gyvenamojoje aplinkoje įrenginėjami požeminiai garažai, kurių statybai gruntą vis tiek reikia iškasti.

Antra vertus, tyrimai ir tvarkymo darbai kainuoja nemažus pinigus. Vidutiniškai užteršto grunto kubinio metro sutvarkymas kainuoja apie 300 eurų. Pavyzdžiui, jei užteršta 3 tūkst. kubinių metrų grunto, visa sutvarkymo procedūra (tyrimai, iškasimas, išvežimas, naujo grunto atvežimas) kainuotų beveik milijoną eurų.

Tiesa, yra pigesnių ir mažiau invazinių metodų. Pavyzdžiui, sunkieji metalai gali būti surenkami gruntu leidžiant elektros srovę arba naftos produktai naikinami jas „valgančių“ bakterijų. Tačiau visi šie valymo metodai imlūs laikui (reikia metų, dvejų), kurio investuotojai, žinoma, neturi.

Grunto tyrimai - būtini

„DGE Baltic Soil and Environment“ nuotr.

R. Radienė pabrėžė, kad grunto tyrimus privaloma atlikti bet kuriuo atveju, ar tai būtų komercinė, gyvenamoji ar kitos paskirties teritorija. Tik skiriasi leidžiamosios užterštumo ribinės vertės. Pavyzdžiui, gyvenamojoje teritorijoje leidžiamoji naftos produktų norma – 150 mg/kg, o komercinės paskirties teritorijoje – 800 mg/kg.

„Jei investuoja užsieniečiai, nesvarbu, ar tai – žemės ūkio paskirties, komercinės ar gyvenamosios paskirties teritorija, jie visuomet nori žinoti, ką perka, todėl, prieš įsigydami žemę ir ką nors joje statydami, be jokių raginimų daro visus reikiamus tyrimus. O plačiąja prasme manau, jog viskas priklauso nuo žmonių sąžiningumo. Vienam svarbiausia – nepakenkti, o kiti ieško įstatymų spragų, stengiasi nepaisyti reikalavimų, nes mėginius galima paimti ir taip, kad nieko nerastum“, – dalijosi patirtimi specialistė.

Beje, pačiai R. Radienei loftai neatrodo labai patraukli vieta gyventi. „Bent jau su šeima ir vaikais ten tikrai nenorėčiau gyventi, – sako ji. – Grunto tarša yra tik viena problema, bet niekas netiria, kas yra likę pastato konstrukcijose, nes nėra normatyvų, leidžiamųjų ribinių verčių. O juk pastato viduje mes praleidžiame daugiausia laiko, todėl labai svarbu, kad ši aplinka būtų sveika“.

„Grunto tarša yra tik viena problema, bet niekas netiria, kas yra likę pastato konstrukcijose, nes nėra normatyvų, leidžiamųjų ribinių verčių. O juk pastato viduje mes praleidžiame daugiausia laiko, todėl labai svarbu, kad ši aplinka būtų sveika,“ – sako Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė.

Pastatų konstrukcijų taršos tyrimai

„DGE Baltic Soil and Environment“ nuotr.

Pastatų konstrukcijų netiria

Iš tiesų buvusių pramoninių pastatų konstrukcijos – dar viena pilkoji loftų zona. Jų tyrimai nėra privalomi, neretai ir nedaromi, nes nėra nustatyta ribinių verčių, pagal kurias būtų galima nustatyti taršos pavojingumo laipsnį.

Vis dėlto, nors ir nėra reglamentavimo, gamtininkas geologas Gediminas Čyžius, vadovaujantis aplinkotyros bendrovei „DGE Baltic Soil and Environment“, sako, kad jokių kompromisų čia daryti negalima: „Mūsų nuostata yra tokia: jeigu statybinė konstrukcija užteršta naftos produktais, ji bet kokiu atveju turi būti pašalinta. Naftos produktai veikia konstrukcijų laikančiąsias savybes, tirpina cementą. Gerai, kad naftos produktų tarša – juodos dėmės – ant statybinių konstrukcijų matyti plika akimi, jaučiamas ir kvapas. Nors būdavo bandymų specialiais dažais konstrukcijas užtepti, kvapas patalpoje vis tiek jaučiamas, o per ilgesnį laiką ir sveikatą gali paveikti.“

G. Čyžius pasakoja, kad buvusioje įmonės „Skaiteks“ teritorijoje sostinės Užupyje investuotojai planavo dalį istorinių pastatų palikti ir ten įrengti loftus, tačiau teko net ir kultūros paveldo objektus nugriauti, prieš tai išbraukus juos iš saugomų kultūros objektų sąrašo, nes jų konstrukcijos buvo visiškai permerktos naftos produktų.

„Tiesą sakant, niekur Europos Sąjungoje nėra nustatyta konstrukcijų užterštumo ribinių verčių. Naftos produktų tiesiog neturi būti. O dėl sunkiųjų metalų yra sudėtingiau, nes jų natūraliai yra visur. Statybinėse medžiagose, betone jų natūraliai yra dar daugiau. Čia reikalingi kompleksiniai tyrimai, kurie parodytų, kokia yra statybinės medžiagos sudėtis ir ar ji nėra pakitusi. Todėl iš principo sunorminti būtų sudėtinga“, – pripažįsta specialistas.

Grunto tyrimai

„DGE Baltic Soil and Environment“ nuotr.

Nemažiau užterštas ir Žvėrynas

Loftai, kaip galima gyvenamoji vieta, jį patį sudomintų tik tuo atveju, jei visa teritorija būtų išplėtota kompleksiškai, būtų ištirta ir išvalyta. Tačiau dažniausiai plėtotojai milžiniškoje buvusios sovietinės gamyklos teritorijoje įsigyja gabaliuką žemės arba vieną pastatą, kurį gali puikiai sutvarkyti, bet užteršta aplinka lieka netvarkyta ir ilgainiui gali pakenkti žmonių sveikatai.

G. Čyžiaus teigimu, taršos problema egzistuoja ir miesto centre, pavyzdžiui, prestižiniais dabar vadinamuose Vilniaus Žvėryno, Šnipiškių rajonuose. „Žvėryne visur dirvožemyje yra sunkiųjų metalų, nes ten daug individualių namų, kurių šeimininkai šiukšles degindavo tiesiog kiemuose. Pats esu gimęs ir augęs Žvėryne, prisimenu, kaip močiutė viską, taip pat ir laikraščius degindavo darže ir tais pelenais tręšdavo augalus. Taip žmonės nežinodami patys ilgainiui užteršė savo aplinką. Todėl Žvėryne perkant namą ar buvusioje gamyklos teritorijoje – loftą, reikia domėtis, kokie „lobiai“ gali būti užkasti šalia“, – pataria geologas ir primena, kad Vilniaus miesto savivaldybė atlieka dirvožemio stebėseną, o informacija, sunkiųjų metalų anomalijų žemėlapiai yra skelbiami jos tinklalapyje.

„Tiesą sakant, niekur Europos Sąjungoje nėra nustatyta konstrukcijų užterštumo ribinių verčių. Naftos produktų tiesiog neturi būti. O dėl sunkiųjų metalų yra sudėtingiau, nes jų natūraliai yra visur. Statybinėse medžiagose, betone jų natūraliai yra dar daugiau“, – perspėja gamtininkas geologas Gediminas Čyžius, vadovaujantis aplinkotyros bendrovei „DGE Baltic Soil and Environment“.

Pašnekovo nuomone, visuomenės sąmoningumas didėja, dabar jau retas perka būstą „užsimerkęs“, ypač jeigu jis yra buvusioje gamybinėje teritorijoje. Pirkėjai atsakingiau plėtoti verslą verčia ir verslininkus: dalis jų patys inicijuoja tyrimus, kad turėtų ką parodyti galimiems pirkėjams ir gebėtų atsakyti į visus šiems kylančius klausimus.

Galerija

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų