Gaisras Londono „Greenfell Tower“ daugiabutyje sukrėtė ne tik Jungtinę Karalystę, bet ir visą pasaulį (Scanpix nuotr.)

Prisiminus „Greenfell Tower“: kovai su degiomis statybinėmis medžiagomis Lietuvoje ruošiami nauji ginklai

Prisiminus „Greenfell Tower“: kovai su degiomis statybinėmis medžiagomis Lietuvoje ruošiami nauji ginklai

Ne taip seniai buvo populiarus anekdotas apie korumpuotus muitininkus, kuriems neprilygo net garsiausi magai – kontrabandinių cigarečių krovinys vilkike vienu muitininko parašu dokumentuose virsdavo konservuotais žirneliais. Šis anekdotas labai panašus į realią, bet ne tokią linksmą istoriją, kaip degios fasadų plokštės, kuriomis dengti mokyklų, vaikų darželių bei gydymo įstaigų fasadai, dokumentuose pažymėtos kaip turinčios aukštą atsparumo ugniai klasę.

Rizikuoti paskatino noras užsidirbti

Dar praėjusių metų pabaigoje Aplinkos ministerija ėmė skelbti apie atliekamus kai kurių pastatų patikrinimus. Domėtasi, kokiomis plokštėmis dengti pastatų fasadai, ar šios plokštės yra saugios ir atitinka gaisrinės saugos reikalavimus, kaip yra nurodoma projektinėje dokumentacijoje.

Patikrinti pastatus nuspręsta po tragiško gaisro Londono daugiabutyje „Greenfell Tower“. Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai atsitiktine tvarka pasirinko 15 pastatų. Dalis jų savininkų nesutiko, kad būtų atliekamas fasado plokščių patikrinimas, todėl buvo patikrinti tik 9 pastatai. Gauti rezultatai specialistus pribloškė: 5 pastatai dengti degiomis medžiagomis. Nors dokumentuose pažymėta, kad medžiaga priskiriama aukštai A atsparumo ugniai klasei, iš tiesų ji atitiko vos E gaisringumo klasę.

Paaiškėjo, kad ypač degiomis plokštėmis iš aliuminio kompozito dengtas ir Santaros klinikų fasadas. Pagal projektą visas fasadas turėjo būti tik iš nedegių medžiagų. Tačiau noras sutaupyti ar papildomai užsidirbti paskatino rizikuoti – E degumo klasės plokštės kvadratinis metras kainuoja 20–25 eurus, o nedegios A klasės – 35–40 eurų.

Apdailos plokštes, kuriomis dengti Santaros klinikų fasadai, Aplinkos ministerijos duomenimis, pateikė Vilniuje veikianti bendrovė „Orex group“. Ji užsiima Turkijos gamykloje „Saray“ pagamintų aliuminio kompozitinių plokščių prekyba. Pačios „Orex group“ vadovai neigia, kad tiekė plokštes šio svarbaus objekto rekonstrukcijai, neva jas tiesiai iš gamyklos užsakė darbus atlikęs rangovas.

Daugiausia atgarsių sulaukė patvirtinimas, kad Santaros klinikų fasadas uždengtas degiomis apdailos plokštėmis (Fotobanko nuotr.)

Kad ir kaip būtų, išaiškėjo, jog Lietuvoje labiau tikima užrašais dokumentuose, o ne tuo, kas yra akivaizdu ir nesunkiai gali būti įrodoma bandymais. Tik atlikti bandymus ne visada norima.
Kilus įtarimams – priverstinis patikrinimas

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Dainius Čergelis sakė, kad pastatų, kurių fasaduose panaudotų plokščių pirminių bandinių bandymo metu nustatyta degumo klasė neatitiko nei deklaruojamos degumo klasės, nei statinio projekto sprendinių, savininkai pirmiausia buvo informuoti apie gautus bandymų rezultatus. Sudaryta komisija parengė rekomendacijas dėl techninės specifikacijos turinio statinio dalinės ekspertizės pirkimui organizuoti ir paragino pastatų savininkus kuo skubiau atlikti statinio dalinę ekspertizę bei imtis prevencinių priemonių.

„Statinio dalinės ekspertizės metu turėtų būti atliekamas išsamesnis vertinimas, kuris galutinai patvirtintų arba paneigtų pirminių bandymų rezultatus. Jei rezultatai patvirtins neatitiktį, tada turėtų sekti pastato fasado keitimo darbai ir atsakomybės klausimo sprendimas“, ‒ aiškino D. Čergelis.

Naujausiais duomenimis, 3 iš 5 pastatų savininkų atliko statinio dalinės ekspertizės paslaugų pirkimus ir šiuo metu atliekama jų ekspertizė, o įvykius tirianti komisija laukia jos rezultatų. Likusių dviejų pastatų savininkams statinio dalinės ekspertizės paslaugų nupirkti kol kas nepavyko – neįvyko viešieji pirkimai, organizuojami nauji.

Vilniuje, Savanorių prospekte degė vieno aukšto pastatas (Fotobanko nuotr.)

Aplinkos ministerijos atstovas sakė, kad statinio dalinės ekspertizės akte taip pat turėtų būti pateikiamos privalomos pastabos dėl Europos Sąjungos reglamente (Nr. 305/2011) nurodyto esminio statinių reikalavimo „Gaisrinė sauga“ pažeidimų pašalinimo nurodant, kokius statybinių tyrimų, projektavimo, statybos darbus reikia atlikti. Pavyzdžiui, nustačius, kad nekokybiškai atlikti statybos darbai, juos reikėtų perdaryti. Jeigu panaudoti netinkami statybos produktai – juos reikia pakeisti tinkamais, o jeigu pakeisti negalima ar netikslinga – numatyti galimas priemones nustatytiems reikalavimams užtikrinti.

D. Čergelis sakė, kad jei statinio dalinės ekspertizės metu bus patvirtintos neatitiktys, bus surašytas aktas ir jo pagrindu statytojas (užsakovas) turėtų kreiptis į rangovą dėl neatitikčių pašalinimo. Jei atlikus statinio dalinę ekspertizę paaiškės rangovų ar kitų statybos dalyvių kaltė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipsis į rangovų atestavimą atliekančią organizaciją dėl išduotų kvalifikacijos atestatų panaikinimo.

„Tam, kad būtų užtikrintas šio aktualaus tyrimo tęstinumas ir įvertinta situacija, susijusi ir su kitų pastatų fasaduose naudojamais statybos produktais, aplinkos ministro įsakymu komisijai suteikti nauji įgaliojimai. Bus išplėsta tyrimo imtis, nebus apsiribota konkretaus medžiagiškumo, šiuo atveju, aliuminio kompozito, plokštėmis, į tyrimą bus įtraukti ir kiti statybos produktai. Komisija šiuo metu rengia pasiūlymus dėl pastatų, kurių fasaduose panaudotus statybos produktus reikėtų išbandyti, siekiant įvertinti jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, projektiniams sprendiniams ir deklaruotoms su gaisrine sauga susijusioms eksploatacinėms savybėms“, ‒ sakė D. Čergelis, paklaustas, ar nebus sustota ties jau žengtais žingsniais.

Aplinkos ministerijos atstovas D. Čergelis sakė, kad ruošiamos Statybos įstatymo pataisos (Fotobanko nuotr.)

Prasidėjus tyrimui, buvo pasipiktinimų, kad pastatų savininkai nesutinka pateikti medžiagų mėginių bandymams ir nėra svertų priversti juos tai padaryti. D. Čergelis sakė, kad teisės aktai suteikia galimybę patikrinti naudojamus statybos produktus, tačiau tik statybos proceso metu. Naudojamas medžiagas tikrinti gali statybos valstybinę ir statybos produktų rinkos priežiūrą vykdančios institucijos.

„Komisijos pasiūlymu Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Statybos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų sudaryta teisinė galimybė nustatytomis sąlygomis patikrinti statybos produktų, panaudotų statiniuose, kurių statyba yra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka, atitiktį reikalavimams net ir savininkui prieštaraujant“, ‒ teigė D. Čergelis.

Dėl pilietiškumo – grasinimai

Mėginimai į projektus įtraukti tik patikimas ir gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančias apdailos medžiagas nebūdavo sėkmingi – ne kokybiškiausius, bet pigiausius sprendimus siūlantys prekybininkai skųsdavo konkursų sąlygas, kuriose būdavo įrašomi kokybiškų gaminių pavadinimai ar kodai.

„Jeigu kas nors tebėra įsitikinęs, kad konkursą gali laimėti pateikus geras medžiagų technines specifikacijas, tai teks nusivilti. Viską lemia mažiausia kaina. Akivaizdu, kad už mažiausią kainą nenusipirkti geriausio produkto. Nenurodžius konkretaus gamintojo, aukščiausios kokybės medžiagos vargu ar pateks į objektus“, – sakė Vokietijos kompanijos „3A Composites Gmbh“ gaminamų fasado apdailos plokščių „Alucobond“ atstovas Gediminas Senkus.

Paklaustas, ar matytų kokius būdus, kaip būtų galima išvengti nekokybiškų ir net pavojingų medžiagų, specialistas teigė abejojantis, ar tai įmanoma, kol viršų ims mažiausios kainos kriterijus. Juk konkursų rengėjai nesigilina į kokybinius aspektus ir nesupranta, kodėl neva tokių pat medžiagų kainos skiriasi bemaž dvigubai.

Panevėžio „Cido“ arena – pavyzdys, kuomet fasado apdaila buvo pasirinkta ne pagal mažiausios kainos kriterijų, bet žvelgiant į medžiagų kokybę (Fotobanko nuotr.)

„Įsivaizduojama, kad iš pažiūros panašiai atrodančios apdailos plokštės turi kainuoti tiek pat. Tokia situacija bus tol, kol įvyks lūžis mąstysenoje, kol visuomenė pasieks tinkamą sąmoningumo ribą“, ‒ kalbėjo „Alucobond“ atstovas.

Tarp objektų, kurių fasadų apdailai panaudotos degios aliuminio kompozito plokštės, minimas ir Abromiškių reabilitacijos centras. Kai buvo atliekami fasado apdailos darbai, G. Senkui teko lankytis prie šio objekto. Radęs fasado plokštės atraižą jis žiebtuvėliu patikrino, ar medžiaga nėra degi – ši akimirksniu suliepsnojo.

„Kreipiausi į atitinkamas institucijas, kad būtų užkirstas kelias galimai nelaimei, elgiausi pilietiškai. Pateikiau informaciją, kaip viskas yra – institucijos sureagavo. Važiavo į objektą, ėmė tikrinti dokumentus. Rezultatas – viskas gerai. Klausiu, tai ar matote, kad plokštės pavyzdys iš tikrųjų dega? Man paaiškino, kad užsakovas neleidžia nuo objekto nuimti pavyzdžio bandymui, o pagal dokumentus medžiagos yra tokios, kokių reikalauja techninės specifikacijos. Pasirodo, svarbiausia, kas įrašyta dokumentuose, nors jie buvo suklastoti“, ‒ prisiminė G. Senkus, sulaukęs ir grasinimų nekišti nosies, kur nereikia.

Tuo metu pasaulyje dėl degių fasado apdailos plokščių jau buvo kilęs ne vienas gaisras: Čečėnijoje, Kazachstane, Kinijoje, kitose Azijos šalyse. Tačiau Lietuvoje į šiuos įvykius nebuvo reaguojama – neva trečiojo pasaulio šalys nesilaiko gaisrinės saugos reikalavimų, todėl suprantamos nelaimės priežastys. Vos tik gaisras kilo Londone, reakcija buvo adekvati ir mūsų šalyje.
Jau mato teigiamų ženklų

Kompanijos „3A Composites Gmbh“ atstovas teigė žinantis ir Londono „Greenfell Tower“ fasado apdailos įrengimo niuansus. Rangovams iš pradžių buvo pasiūlytos aliuminio kompozito plokštės, atitinkančios aukštą ugniai atsparumo klasę. Jiems saugios ir kokybiškos medžiagos pasirodė per brangios, nors užsakovas galvojo, kad rangovai išrinko reikalavimus atitinkančias medžiagas.

Anot G. Senkaus, išoriškai visos aliuminio kompozito plokštės atrodo panašios. Vizualiai ir jų sandara panaši. Aliuminio kompozito apdailos plokščių užpildui gali būti naudojamas ir polietilenas, tačiau tokiam užpildui yra taikomi reikalavimai, kad gaisro atveju besilydantis polietilenas nelašėtų liepsnojančiais lašais ir neskleistų nuodingų dūmų (jis klasifikuojamas kaip D s1d0 pagal EN 13501 standartą). Tuo tarpu Londono daugiabutyje fasado apdailos plokščių sudėtyje buvo pats paprasčiausias polietilenas, kuris degdamas lašėjo liepsnomis, degantys polietileno lašai akimirksniu uždegdavo kitas plokštes.

Ar įvyko Lietuvoje koks nors progresas, paskelbus duomenis apie patikrintus objektus? G. Senkaus nuomone, poslinkių į teigiamą pusę yra.

„Vystytojai ar darbus atliekantys rangovai fasadų apdailos plokščių tiekėjų pirmiausia prašo pateikti dokumentus, įrodančius, jog medžiagos atitinka keliamus gaisrinės saugos reikalavimus. Tai jau neblogai. Po šio skandalo jau kitaip žiūrima į patikimų gamintojų kokybiškus produktus, nors šie ir brangesni“, ‒ pasakojo „Alucobond“ atstovas.

Trūksta sąmoningumo

Po gaisro Londone, šiame mieste esančių pastatų valdytojai savo iniciatyva ėmė tikrinti apdailos medžiagų degumą, o paaiškėjus rizikai – abejotinos medžiagos keičiamos tokiomis, kurios tikrai atitinka visus reikalavimus.

O Lietuvoje kokybiškų medžiagų tiekėjai pasigenda sąmoningumo. Pastatų savininkai linkę rizikuoti – jie ne tik nekviečia specialistų, kad šie patikrintų naudotas medžiagas ir išsklaidytų dvejones, bet ir atvykus tikrintojams, neleidžia jiems paimti pavyzdžių.

Fasadų apdailos medžiagų tiekėjo „Exterus“ vadovo Ryčio Mėdžiaus teigimu, galima būtų koreguoti teisės aktus ir įpareigoti pastatų savininkus pateikti medžiagų mėginius bandymams, jeigu kyla rimtų įtarimų, jog tos medžiagos gali būti degios.

„Visgi labiausiai reikia ne įstatymų pakeitimų, o sąmoningumo tų įstatymų laikytis. Iki šiol nėra nei vieno atvejo, kai, nustačius pažeidimus, būtų priimtas sprendimas pakeisti fasado apdailą. Apsiribojama simbolinėmis baudomis, tad ar gali dviejų šimtų eurų bauda atgrasyti nuo tokių veiksmų? Tikrai ne, jeigu bus skaičiuojamas tik piniginės baudos dydis“, ‒ sakė R. Mėdžius.

Tad kas galėtų užkirsti kelią gaisro pavojų keliančioms medžiagoms patekti į tokių įstaigų, kaip mokyklos, vaikų darželiai ar ligoninės, pastatus? R. Mėdžiaus manymu, geriausia prevencija būtų reali kontrolė. Ir to nereikia amžinai – tik tol, kol rinkos žaidėjai įpras, kad gali būti bet kuriuo metu patikrinti ir sulaukti sankcijų, jeigu bus pasielgę netinkamai.

„Kalbant plačiau, pradėti formuoti požiūrį reikėtų šeimoje ir mokykloje. Nes naudoti degias medžiagas tokiems socialiai jautriems objektams, kaip ligoninės ar vaikų darželiai – tai jau žmogaus vertybių klausimas“, ‒ sakė R. Mėdžius.

Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis apgailestavo, kad iki šiol priežiūros įstaigos daugiau tikrindavo dukumentaciją ir mažai žiūrėdavo, kad padaryta iš tiesų.

„Jungtinėje Karalystėje viskas akimirksniu pasikeitė po plačiai nuskambėjusio nelaimingo įvykio. Dabar ten masiškai keičiamos abejonių keliančios medžiagos, imamasi prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas galimas ugnies plitimas įvykus gaisrui. Manau, kad mums nereikia laukti mokyklos ar ligoninės gaisro, pareikalausiančio daugybės žmonių aukų. Tačiau akivaizdu, kad neįstengiame pasimokyti iš svetimų klaidų“, ‒ kalbėjo R. Apulskis.

Anot jo, anksčiau yra įvykę daug gaisrų, buvo aiškios jų priežastys ir buvo galima mokytis, kaip mums išvengti tokių nelaimių. Tačiau statybas kontroliuojančios institucijos į tai nereaguoja, nes įvykiai svetur neužtraukia joms tiesioginės atsakomybės.

„Faktinė pastatų kontrolė nelabai vykdoma. Pas mus daugiau dėmesio skiriama batų ar drabužių kokybei, tačiau pastatams, kurių gaisrai gali atnešti labai skaudžių pasekmių, dėmesio skiriama minimaliai“, ‒ tvirtino R. Apulskis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų