Investicijai į NT užtenka ir keliasdešimt eurų

Investicijai į NT užtenka ir keliasdešimt eurų

Komercinių bankų nekilnojamojo turto plėtotojams diktuojamos sąlygos atsisuka prieš juos pačius – rinkoje atsiranda naujų finansavimo mechanizmų. Bene populiariausias – sutelktinio finansavimo platformos. Lietuvoje toks naujų projektų finansavimo modelis žengia tik pirmuosius žingsnius, o Vakaruose jis jau yra įprastas. Viktorija Vanagė, vienos sutelktinio finansavimo platformos įkūrėja, įsitikinusi, jog toks modelis naudingas abiem pusėms: tiek norintiems patikimai investuoti į nekilnojamąjį turtą sąlyginai nedidelę sumą, tiek plėtotojams, siekiantiems spartesnių sprendimų dėl finansavimo.

Idėją subrandino pamažu

Viešojoje erdvėje ne kartą diskutuota, kad Lietuvos gyventojai yra sutaupę nemažas sumas pinigų, laiko indėlius bankuose už palyginti menkas palūkanas, o šie nuolat primena apie planus juos apmokestinti.

„Dirbdami su nekilnojamojo turto pirkėjais ir pardavėjais, plėtodami nekilnojamojo turto projektus dažnai sulaukdavome klausimų apie galimybę investuoti savo pinigus į nekilnojamąjį turtą. Ir nebūtinai dideles pinigų sumas. Laikyti indėlių bankuose tikrai neverta, palūkanos labai menkos arba jų bankai iš viso nemoka. Investuoti pinigus į akcijas gerai neišmanant visų subtilybių labai rizikinga“, – kalbėjo V. Vanagė.

Kaip geriausią išeitį ji mato investiciją į nekilnojamąjį turtą. Jį galima apčiuopti, jis apsaugo pinigus nuo infliacijos. O jeigu dar generuoja nuolatines papildomas pajamas – geriau būti negali.
Anot V. Vanagės, tarpusavio skolinimosi ir sutelktinio finansavo platformos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra ganėtinai inovatyvi veikla. Tačiau idėja įsteigti tokią platformą jai gimė ne spontaniškai, buvo subrandinta neskubant.

„Norint nusipirkti butą ar komercines patalpas, jas nuomoti ir gauti vadinamąsias pasyvias pajamas reikia nemažo pradinio kapitalo. Tad ką daryti? Štai taip ir gimė idėja suvienyti žmones ir suteikti galimybę investuoti nedideles pinigų sumas į nekilnojamąjį turtą, tapti plėtojamų projektų partneriais ar įgyvendinti savo projektus“, – sakė V. Vanagė.

Keičia rinkos taisykles

Verslininkė patikslino, kad sutelktinio finansavimo platforma nėra tas pats, kas investicinis fondas. Pagrindinis skirtumas nuo pastarojo – pats žmogus gali priimti sprendimą, į kokį konkretų nekilnojamąjį turtą investuoti. Taip pat nėra fondo valdymo mokesčių. Kitas svarbus aspektas – investicinių fondų ir sutelktinio finansavimo platformų veiklą reglamentuoja skirtingi įstatymai, skiriasi jų licencijavimas, taikomi nevienodi Lietuvos banko reikalavimai.

„Sutelktinio finansavimo platforma – tai galimybė „įdarbinti“ pinigus į nekilnojamąjį turtą ir gauti papildomas pajamas. Tokia platforma keičia nekilnojamojo turto rinkos žaidimo taisykles. Nuo kitų investavimo į nekilnojamąjį turtą būdų sutelktinio finansavimo platforma skiriasi tuo, kad nereikia turėti didelių santaupų norint investuoti pinigus ir gauti papildomas pajamas“, – sakė V. Vanagė.

Viktorija Vanagė

Anot jos, užtenka investuoti vos 50 eurų ir asmuo jau gali tikėtis apie 10–12 proc. metinės grąžos. Aišku, žmonės dažnai investuoja didesnes sumas, pagal statistiką – apie 6 tūkst. eurų.

Patikimumui įtakos neturi

Sutelktinio finansavimo platformos naudingos ne tik gyventojams, norintiems investuoti nedideles sumas į nekilnojamąjį turtą. Tai puiki alternatyva ir nekilnojamojo turto plėtotojams gauti finansavimą savo projektams.

Lietuvoje veikia kelios panašaus tipo sutelktinio finansavimo platformos. Tačiau V. Vanagė pastebi, kad tokios paslaugos paklausa yra didesnė nei pasiūla. Tą įrodo pirmieji finansuoti projektai – vos per tris savaites gyventojai į sutelktinio finansavimo platformą investavo net 750 tūkst. eurų, pinigai buvo skirti dviem nekilnojamojo turto projektams finansuoti.
„Jeigu yra daugiau nei vienas rinkos žaidėjas, jau jaučiama konkurencija. Tačiau konkurencija sveikas dalykas, verčiantis nuolatos tobulėti, siūlyti klientams technologines naujoves“, – kalbėjo V. Vanagė.

Ar gyventojams, svarstantiems investuoti, nekyla klausimų dėl projekto plėtotojo, kuriam prireikė sutelktinio finansavimo, patikimumo? Gal toks plėtotojas per silpnas savo jėgomis įgyvendinti projektą arba šis nelabai patikimas?

V. Vanagė patikino, jog projekto finansavimo šaltinis tikrai nereiškia, kad plėtotojas ar projektas nėra patikimas.

„Taip, nekilnojamojo turto plėtotojams pigiau skolintis banke, tačiau sutelktinio finansavimo platformos pasirenkamos visai dėl kitų priežasčių. Viena iš jų yra greitai primami sprendimai. Kai kuriais atvejais bankų finansavimas nėra priimtinas dėl ilgų paskolos gavimo procedūrų, jos gali trukti apie 3–4 mėnesius. Tai ypač aktualu smulkiems plėtotojams, nes didieji rinkos žaidėjai dažnai turi tęstinius projektus, tad ir finansavimas būna paprastesnis“, – paaiškino V. Vanagė.

Tačiau būna atvejų, kai ir didieji nekilnojamojo turto plėtotojai naudojasi alternatyviomis finansavimo galimybėmis. Antai planuojant statyti būstus kai kurie bankai reikalauja, kad iš anksto būtų parduota net iki 50 proc. visų butų, o tai padaryti šiandieninėje rinkoje mažai tikėtina.

Sutelktinio finansavimo platforma naudojasi ir nauji rinkos žaidėjai, kurie neturi ilgos veiklos istorijos, tad gauti finansavimą banke jiems labai sudėtinga. Tačiau tai nereiškia, kad bet kuriam projektui bus suteiktas finansavimas – prieš tai patikrinami duomenys įvairiose duomenų bazėse, įvertinama įkeičiamo turto kokybė, besiskolinančio asmens finansiniai pajėgumai, reputacija, projekto perspektyvos ir kiti kriterijai.

Jeigu projekto plėtotojai atitinka visus kriterijus, skiriant finansavimą jie mažiau apkraunami „biurokratizmu“.

Siekiant, kad investuotojų „įdarbinti“ pinigai būtų saugūs, projekto prievolės įvykdymas yra užtikrinamas pirmine hipoteka. Kitaip tariant, projektų plėtotojai įkeičia turimą nekilnojamąjį turtą, kuris nesėkmės atveju pirmiausia būtų atiduotas investuotojams, o ne kitiems kreditoriams, jeigu jų būtų.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų