(123rf / Dmitry Kalinovsky nuotr.)

Gaisrinė sauga: ką dedame ant svarstyklių

Gaisrinė sauga: ką dedame ant svarstyklių

Lietuvoje dažnai sakoma, kad nekilnojamojo turto vertę lemia trys veiksniai: vieta, vieta ir dar kartą vieta. Tačiau vakariečiai svarbiu vertės kriterijumi laiko pastato gaisrinę saugą, į kurią mūsų šalyje vis dar žvelgiama tik kaip į prievolę be didesnės naudos. Šių metų gegužės  11. dieną įvyksiančioje konferencijoje „Gaisrinė sauga. Ką dedame ant svarstyklių?“ Lietuvos ir užsienio ekspertai neveltui analizuos statinių gaisrinės saugos reglamentavimo ir realios situacijos pusiausvyrą. Kitų šalių patirtys, įvairių susijusių sričių ekspertų vertinimai ir siūlymai bei valstybės institucijų pagalba ne tik kontroliuojant pastatų savininkus ar statytojus, bet ir bendradarbiaujant  su jais preventyviai visais pastato gyvavimo etapais, gali būti tas raktas, kuris patikimai užrakins duris didelėms nelaimėms.

Pirkdami ar nuomodamiesi patalpas dar įvertiname ir išlaikymo sąnaudas, bet ar bent pasidomime pastato gaisriniu saugumu? Koks yra gaisrinės saugos ir nekilnojamojo turto vertės santykis? Ar tai – investicija, kurią vertina ir supranta plėtotojai bei visuomenė?

Pastatų gaisrinė sauga : ką dedame ant svarstyklių?

M.Matulevičiaus archyvo nuotr.

Skiriasi požiūris ir dėmesys

„Neturime ką pasakyti. Yra nustatyti pastatų gaisrinės saugos reikalavimai, jų privaloma laikytis ir tiek“, – taip į šiuos klausimus atsako vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto agentūros atstovai.

„Bet kokia apsauga geriau, nei kai jos nėra“, – tegali pasakyti ir draudikai. „Manęs nestebina, kad gaisrinės saugos aspektas, vertinant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kol kas vis dar yra mažai svarbus ir didesnės įtakos neturi, – situaciją komentuoja šios srities profesionalas, gaisrinės saugos rizikos vertintojas Martynas Matulevičius. – Nėra kompetencijos, to nereglamentuoja jokie teisės aktai, neturime ir tokius vertinimus galinčių atlikti atestuotų specialistų. Todėl beveik nėra ir tokios praktikos. Išskyrus, žinoma, projektus mūsų šalyje įgyvendinančius tarptautinius viešbučių tinklus, investicines plėtros kompanijas, kurios sau kelia kur kas griežtesnius gaisrinės saugos reikalavimus, o dar labiau šią kartelę pakelia ir tuos pastatus draudžiančios pasaulinės draudimo kompanijos“.

Priešgaisrinės apsaugos specialistai taip pat sako, kad su užsienio investuotojais į Lietuvą atkeliauja visai kitokia gaisrinės saugos kultūra ir supratimas.

„Pastebime, kad didelė dalis užsienio investuotojų, statydami Lietuvoje įvairios paskirties statinius, gaisrinei saugai užtikrinti skiria kur kas didesnį dėmesį nei vietos statytojai. Vakariečiams įprasta projektuojamuose pastatuose ar tam tikrose jų patalpose papildomai įrengti stacionariąsias automatines gaisrų gesinimo sistemas, aukštesnio saugos lygio gaisrų aptikimo ir signalizavimo sistemas, numatyti papildomus nepriklausomus vandens tiekimo šaltinius pastatams gesinti, nors pagal Lietuvoje galiojančių gaisrinę saugą reglamentuojančių norminių dokumentų reikalavimus, kurie taikomi projektuojant ir statant statinius, to daryti jie neprivalo.

Tai – papildomos investicijos, tačiau užsieniečiai supranta jų vertę, nes turi šiek tiek kitokį nei lietuviai požiūrį į gaisrinės saugos užtikrinimą statinyje. Be to, tai tiesiogiai susiję ir su užsienio draudimo kompanijų keliamais reikalavimais“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimonas Stulginskas.

Gaisrinė sauga turėtų būti vienas svarbiausių kriterijų, vertinant daugiabučių būklę.

Gaisrinės saugos aspektas, vertinant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, deja, kol kas vis dar yra mažai svarbus ir didesnės įtakos neturi. M. Matulevičiaus archyvo nuotr.

Specialistai įvertina riziką

Pasak unikalios darbo patirties Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose turinčio M. Matulevičiaus, tiek Lietuvoje, tiek visur kitur pasaulyje pastatų gaisrinės saugos lygis ir nekilnojamojo turto vertė neabejotinai turi tiesioginį ryšį.

„Gaisrinės saugos rizikos vertinimas yra sudedamoji bendros pastato rizikos vertinimo dalis. Specialistai analizuoja vidinio ir išorinio konstruktyvo medžiagas, sistemas. Pavyzdžiui, vienaip fasado „sumuštinyje“ vertinama mineralinė vata, kitaip – poliuretanas. Nesvarbu, kad bendros sistemos degumo klasė ta pati. Nuo to, kokio degumo yra tos medžiagos, atitinkamai priklauso ir pastato rizikos grupė, ir draudimo įmoka. O su draudimo įmoka susijusi ir pastato vertė“, – aiškina M. Matulevičius.

Anksčiau vienintelė degi statybinė medžiaga būdavo mediena ir šiaudai, o dabar degių medžiagų panaudojimas itin išplito. Labiausiai dėl pigumo ir grožio. Tačiau pigioms ir degioms statybinėms medžiagoms reikia patikimų apsaugos priemonių.

M. Matulevičiaus teigimu, statinių gaisrinės saugos lygį lemia ne tik kiekvienos šalies nustatytos nacionalinės taisyklės, bet ir didžiųjų tarptautinių draudimo bendrovių reikalavimai. Draudikai, žinodami, kad neretai nacionaliniai reikalavimai nebūna pakankamai aukšti, o Rytų šalyse sprendimai priklauso ir nuo korupcinių susitarimų, pastato gaisrinės saugos lygio nustatymą patiki tik sertifikuotiems ekspertams.

„Aš dirbu panašų darbą, tik mane samdo pastato statytojai, kad, prieš atvažiuojant draudimo kompanijų ekspertams, įvertinčiau pastato gaisrinį saugumą, nustatyčiau klaidas, jų sprendimo būdus, kompensacines priemones ir bendromis pastangomis objektyviai būtų nustatytas statinio gaisro rizikos lygis“, – pasakojo M. Matulevičius.

Gaisrinė sauga neatsiejama nuo gaisrinės evakuacijos mokymų

Lietuvoje nėra reikalavimų, kaip rengti evakuacijos iš pastato pratybas, o daugelyje kitų Europos šalių tam skiriamas ypatingas dėmesys, privalomos pratybos rengiamos kelis kartus per metus. M. Matulevičiaus archyvo nuotr.

Tūkstantinės baudos Vakaruose

Lietuvoje dažnai vis dar apsiribojama bendraisiais gaisrinės saugos reikalavimais ir periodiškais valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnų patikrinimais, kaip šių reikalavimų laikomasi. Jei pastatas yra statomas ar rekonstruojamas, pareigūnai dalyvauja jo pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe ir tikrina, ar gaisrinės saugos sprendiniai atitinka techninį projektą.

„Mes pasukome gaisrinės saugos reikalavimų liberalizavimo ir net mažinimo kryptimi, neva taip mažindami biurokratinę naštą verslui, o Vokietija, Jungtinė Karalystė ir kitos Europos šalys eina priešingu keliu. Kiek mes sumažinome reguliavimą ir procedūras, tiek jie griežtina, o už pažeidimus yra numatytos tūkstantinės baudos ir net baudžiamoji atsakomybė už gaisrinę saugą atsakingiems žmonėms“, – pasakoja specialistas.

M. Matulevičius pažymi, kad Lietuvoje apskritai vyrauja gana formalus požiūris į gaisrinę saugą: svarbu pasirašyti instrukcijoje, turėti veikiančius gesintuvus, dūmų detektorius, formaliai už gaisrinę saugą atsakingus asmenis. Ne visos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės turi reikiamą sistemų tikrinimo įrangą, bet tai netrukdo pasirašyti, kad sistema veikia tinkamai. Atlikus negamybinių įmonių apklausą, beveik vieningai buvo atsakyta, jog priežiūra vykdoma be realaus sistemos patikrinimo. Tačiau nelaimės akivaizdoje mažai kas žino, kaip pastate tinkamai elgtis gaisro metu. Specialisto teigimu, dauguma žmonių nemoka naudotis gaisro gesinimo priemonėmis, nežino, ką turėtų daryti kilus gaisrui ar nukentėjus kolegai.

Mokėjimas elgtis gaisro metu turi būti ugdomas nuo mažų dienų.

Vakarų šalyse ypač sugriežtinta gaisrinė sauga švietimo ir kitose visuomeninėse įstaigose, kuriose paprastai būna daug žmonių ir jie gerai nepažįsta pastato patalpų išdėstymo. Lietuvoje tam vis dar neskiriamas pakankamas dėmesys. M. Matulevičiaus archyvo nuotr.

Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra reikalavimų, kaip rengti evakuacijos iš pastato pratybas, o daugelyje kitų Europos šalių tam skiriamas ypatingas dėmesys, privalomos pratybos rengiamos kelis kartus per metus, kad žmonės būtų pasirengę tinkamai elgtis gaisro metu, nebūtų padaryta klaidų, galinčių kainuoti gyvybes.

„Lietuvoje mes tik dabar pradedame kalbėti apie neįgaliuosius ir jų evakavimo priemones, o užsienyje ugdomi specialūs įgūdžiai, kaip gaisro metu elgtis su vieną ar kitą negalią turinčiais neįgaliaisiais“, – pasakoja gaisrinės saugos rizikos vertintojas Martynas Matulevičius.

Kaip pasakoja M. Matulevičius, Jungtinėje Karalystėje veikia dvi įtakingos gaisrinės saugos asociacijos, kurių parengtos detalios gaisrinės saugos taisyklės, suderintos su valstybinės priešgaisrinės apsaugos institucijomis, yra visuotinai pripažintos šalyje. Taisyklėse itin smulkiai aprašomos visos procedūros, kurių privaloma griežtai laikytis. Pavyzdžiui, biure kasdien privalo būti bent vienas žmogus, kuris kiekviename skyriuje būtų atsakingas už darbuotojų evakuaciją. Jis privalo labai gerai išmanyti pavojingus atliekamo darbo veiksnius, žinoti, kur išdėstytos gesinimo priemonės, užtikrinti sklandžią evakuacijos eigą, pasirūpinti, kad žmonės žinotų, kur išėjus iš pastato susirinkti. Jis turi patikrinti, ar visi evakavosi, apie tai pranešti atvykusiems ugniagesiams. Pastatą jis turi palikti paskutinis.

Ypač sugriežtinta gaisrinė sauga švietimo ir kitose visuomeninėse įstaigose, kuriose paprastai būna daug žmonių ir jie gerai nepažįsta pastato patalpų išdėstymo, yra ten laikinai, pavyzdžiui, viešbučiuose, prekybos centruose, kultūros objektuose.

„Kiekvienas bilietų kontrolierius yra išmokytas vadovauti evakuacijai. Kursuose mokoma elgesio ir su autistais ar Downo sindromu sergančiais žmonėmis. Lietuvoje mes tik dabar pradedame kalbėti apie neįgaliuosius ir jų evakavimo priemones, o užsienyje ugdomi specialūs įgūdžiai, kaip gaisro metu elgtis su vieną ar kitą negalią turinčiais neįgaliaisiais“, – patirtimi dalijosi M. Matulevičius, kuris ir pats baigė tokius mokymus Didžiojoje Britanijoje.

Kaip sargas liepsnas gesino

Atrodytų, sunku patikėti, tačiau Lietuvoje ugniagesiai neturi galios reikalauti, kad, pavyzdžiui, renovuojamoje ar remontuojamoje mokykloje, darželyje būtų įrengta dūmų aptikimo sistema, pranešimų sistema, nes to nenumato teisės aktai. Tai numatoma tik rekonstrukcijos ar naujo pastato statybos atvejais. Jeigu rengiant techninį projektą vis dėlto matoma, kad teks montuoti ir apsaugos nuo gaisro sistemas, jų stengiamasi atsikratyti, nes būna viršijamas statybos biudžetas.

Kuo tai gresia, šiemet parodė Vilniaus, J. Basanavičiaus progimnazijoje kilęs gaisras. Ilgą laiką apie mokykloje siautėjusią ugnį niekas nežinojo.

Panikos apimtas sargas pirmiausia puolė gesinti gaisro, nepranešęs apie tai, kaip sutarta, dviem ilgais skambučio signalais. Gaisro užgesinti jam nepavyko ir visa mokykla paskendo dūmuose, o kai kuriuos mokinius iš gaisro dūmų išvedė tik atvykę ugniagesiai. Laimei, sužeistų ar žuvusių asmenų nebuvo, tačiau pora moksleivių buvo išvežti į gydymo įstaigą dėl nedidelės toksinės inhaliacijos.

„Taip jau yra: sujudame, sukrutame tik tuomet, kai įvyksta skaudžios nelaimės, žūsta žmonės. Kol kas Lietuvoje tokių rezonansinių, daug gyvybių nusinešusių gaisrų nebuvo. Žirmūnų gaisras jau pamirštas. Bet negi tik tokios nelaimės mus gali priversti keisti gaisrinės saugos reikalavimus?“ – stebisi M. Matulevičius.

„Mes pasukome gaisrinės saugos reikalavimų liberalizavimo ir net mažinimo kryptimi, neva taip mažindami biurokratinę naštą verslui, o Vokietija, Jungtinė Karalystė ir kitos Europos šalys eina priešingu keliu. Kiek mes sumažinome reguliavimą ir procedūras, tiek jie griežtina, o už pažeidimus yra numatytos tūkstantinės baudos ir net baudžiamoji atsakomybė už gaisrinę saugą atsakingiems žmonėms“, – patirtimi dalijasi M. Matulevičius.

Akis bado įstatymų spragos

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos atstovo L. Stulginsko teigimu, šiandien itin opus klausimas, kurį kuo skubiau būtina spręsti aukščiausiu lygmeniu, – tai statinio statyba, kai nustatyta tvarka statybą leidžiantys dokumentai jau yra gauti. Problema ta, kad projektas keičiamas jau statant statinį, t. y. gavus statybą leidžiantį dokumentą, o ypatingų statinių atveju – projektas keičiamas jau po atliktos ir privalomos projekto ekspertizės.

„Situacija kartais būna paradoksali, nes leidimas vykdyti statybos darbus būna išduodamas pagal pirminį statinio projektą, o statinys statomas ir užbaigiamas statyti jau pagal pakeistą (ir kartais ne vieną kartą) projektą, nors tokio ypatingo statinio pakeisti projekto sprendiniai nebuvo pakartotinai teikti projektų ekspertizių įmonėms patikrinti, ar pakeisti projekto sprendiniai atitinka esminius gaisrinės saugos reikalavimus. Tokie pakeitimai dažniausiai atliekami siekiant supaprastinti arba visiškai atsisakyti pirminiame projekte, pagal kurį buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, buvusių sprendinių. Siekiant išvengti korupcijos apraiškų, šį statybos projektų keitimo procesą būtina kuo aiškiau reglamentuoti Statybos įstatyme ir tam tikrų jo straipsnių įgyvendinimą apibrėžiančiuose statybos techniniuose reglamentuose“, – įstatymų spragas vardija Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimonas Stulginskas.

Jo teigimu, ne tik statant, bet ir eksploatuojant statinius, žmogiškasis faktorius vaidina išskirtinį vaidmenį. Todėl labai svarbi pačių žmonių, eksploatuojančių statinius, savisauga siekiant išvengti gaisrų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, administracinės paskirties statiniuose gaisrai dažniausiai kyla dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, taip pat elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų.

Gaisras daugiabutyje

Slėpynėse su ugnimi laimėtojų nebūna. M. Matulevičiaus archyvo nuotr.

Būtina mokyti bijoti gaisro

M. Matulevičiaus nuomone, visuomenės švietimą, mokymą, kaip elgtis su ugnimi, būtina pradėti dar vaikų darželiuose ir mokyklose. Pirmiausia reikia išmokyti bijoti ugnies. „Žmonės žūva gaisruose, nes nebijo ugnies, o nebijo, nes nėra išmokyti jos bijoti. Ne visi žino, kad žudo ne ugnis, o dūmai. Ugnies kartais gali būti labai mažai, bet gali būti labai daug dūmų. Ir ne visuomet jie yra matomi, nes šiais laikais baldai, apdailos medžiagos gaminamos taip, kad būtų kuo mažesnė dūmų emisija. Žmogui atrodo, kad jis dar turi laiko išsigelbėti, ugnis dar nedidelė, tačiau susmunka ir viskas“, – perspėja specialistas.

Jo teigimu, kadangi žmonės nuo mažens nėra mokomi, kaip elgtis su ugnimi, neformuojami praktiniai jų įgūdžiai ir atsakomybė, gaisro pavojus tarsi ir nelabai suvokiamas, ne itin jo bijoma. Jei visuomenė žinotų, ką privalo daryti, ir veiktų taip, kaip vienoje ar kitoje situacijoje gaisro metu tą būtina daryti, rizikingo žaidimo su ugnimi ir nepataisomų nelaimių būtų kur kas mažiau. Nes slėpynėse su ugnimi laimėtojų nebūna.

Konferencijoje ekspertai aptars efektyviausias prevencines priemones

Vilniuje, „Quadrum“ verslo centre, gegužės 11 dieną įvyks konferencija „Gaisrinė sauga. Ką dedame ant svarstyklių?“

Konferencijos programa

9.00–9.30 Dalyvių registracija

9.30–9.40 Sveikinimo žodis

9.40–10.10 Piotras Smardzas, INBEPO Sp. z o.o. gaisrinės saugos ekspertas, „Gaisrai statomuose pastatuose Lenkijoje. Išmoktos pamokos“ (pranešimas anglų kalba, be vertimo į lietuvių kalbą)

10.10–10.30 Martynas Matulevičius, Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos atstovas, „Procedūros ir naujausios technologijos gaisrinei saugai užtikrinti statomuose pastatuose“

10.30–10.50 Vincas Sasnauskas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas, „Gaisrų prevencija projektuojant ir naudojant statinius“

10.50–11.10 Gintautas Babravičius, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentas, „Gaisrinė sauga. Jūs galite pasirinkti“

11.10–11.40 Kavos pertrauka

11.40–12.25 Fritzas Kukula, „Promat International“ produktų grupės vadovas, „Bokštų dvynių griūtis Niujorke 2001 09 11. Tyrimo įžvalgos ir gaisrinės saugos svarba“ (pranešimas anglų kalba, be vertimo į lietuvių kalbą)

12.25–12.45 Laima Gruzdytė, Apsinuodijimų informacijos biuro Ekstremalių sveikatai situacijų centro vedėja, „Pacientas iš gaisro gydytojo toksikologo akimis. Sunkiausios pasekmės ir jų priežastys“

12.45–13.30 Diskusija

Bilietus galima įsigyti čia.

Konferencija „Gaisrinė sauga. Ką dedame ant svarstyklių?“

Konferencija „Gaisrinė sauga. Ką dedame ant svarstyklių?“

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų