Pauliaus Peleckio nuotr.

Naujas atgimstančio statinio turinys

Naujas atgimstančio statinio turinys

Neseniai statybų vystytojos bendrovės „Irec Baltic“ kvietimu į Vilnių teko pažvelgti iš vieno aukščiausių miesto pastatų viršutinio aukšto. Ilgą laiką nebaigti „Arfos“ griaučiai simbolizavo ekonominę krizę ir jos metu sprogusį nekilnojamojo turto (NT) burbulą. Šiandien vėl girdėti kalbų, kad rinka ima kaisti ir tikėtina dar viena krizė. Tačiau NT vystytojai, pasimokę iš ankstesniosios griūties, dabar yra ir atsargesni, ir racionalesni. Nebesiblaškydami tarp daugybės vienu metu vykdomų projektų, visą dėmesį jie skiria ne kiekybei, o kokybei.

Bendrovė „Irec Baltic“ ėmėsi užbaigti tai, ką paliko ankstesnioji krizė.

„Daug paprasčiau būtų buvę įsigyti tuščią sklypą ir iškelti naują pastatą, bet lengvas kelias ne visada įdomus ir tinkamiausias. Nupirkti „Arfą“ buvo didelis iššūkis. Į pabaigą einanti statyba įrodo ne tik mūsų žinias, ryžtingumą bei tikėjimą, bet ir įkūnija dar vieną viso Vilniaus centro pokytį. Jau dabar ši sostinės dalis iš senos, apleistos vietos virsta patrauklia, su geriausiai išvystyta infrastruktūra, iš visų pusių apraizgyta verslo, politikos, kultūros, transporto, visuomeninio gyvenimo ir laisvalaikio arterijomis. Baigus „#Tower“ statybą, centrinė miesto dalis pasikeis neatpažįstamai“, – sako bendrovės „Irec Baltic“ vadovas Saulius Kulvietis.

Prieš keičiantis pastato šeimininkams, jo konstrukcijų būklę įvertino ir ekspertines išvadas pateikė Jurgis Ražaitis (UAB „Įrąža“). „Tarp Lietuvos statytojų šio specialisto išvados laikomos bene patikimiausiomis, tad teigiamas pastato būklės vertinimas jo atliktos ekspertizės ataskaitoje padrąsino ir mus“, – sako S. Kulvietis.

Po įsigijimo sandorio pastatas buvo dar kartą apžiūrėtas, aptartos visos ekspertizės akte pateiktos rekomendacijos ir privalomi nurodymai, kuriuos reikia įgyvendinti prieš tęsiant statybas. Tik visa tai įvykdžius, buvo pereita prie kitų statybos darbų.

Pradinė idėja liko nepakeista

Pauliaus Peleckio nuotr.

Pastato koncepcija liko ta pati: 29 aukštų bokštas, stiklo fasadais dengtas statinys, kuriame įrengti įvairių dydžių butai ir verslui skirtos patalpos. Vis dėlto, įvertinus ne tik pastato statybą ištikusią ir aštuonerius metus trukusią pertrauką, bet ir atsižvegus į tai, kiek metų praėjo nuo projektavimo darbų, investuotojams tapo akivaizdu, kad inžinerinę dalį ir daugybę technologinių sprendinių teks keisti. Daugiau nei prieš dešimtmetį rengtas projektas nebeatitinka nei šiuolaikinių energinio naudingumo reikalavimų, nei užtikrina šių dienų gyvenimo komforto sąlygų.

Vertinant technologijų raidos prasme – tai labai ilgas laikotarpis. „Žinoma, galima buvo tęsti darbus nuo tos vietos, kurioje jie sustojo: taip būtų buvę ir greičiau, ir paprasčiau, ir pigiau, tačiau, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, didelė dalis sprendimų, anuomet laikytų pažangiais, dabar yra akivaizdžiai pasenę“, – sako S. Kulvietis. Be to, norint, kad projektas rinkoje išsiskirtų, nebepakanka vien kokybiškai jį pastatyti – reikia pateikti tokių sprendinių, kurie ir po dešimtmečio ar net daugiau būtų patrauklūs, efektyvūs ir neprarastų savo aktualumo.

„Kai imiesi didelio projekto, žinai, kad darbo bus daug. Ruošiantis šiam projektui, teko nemažai pakeliauti po šalis, kurios garsios savo aukštybinių pastatų architektūra ir statybos inžinerija. Kiekvienas apsilankymas dangoraižiuose Dubajuje ar kitame tokių pastatų pilname mieste iškeldavo vis naujų klausimų ir pakišdavo naujų idėjų. Suprantama, daugybė tuose pastatuose įgyvendintų idėjų nėra tinkamos mūsų rinkai, klimatui ar ekonominėms išgalėms. Vis dėlto tai sustiprino įsitikinimą, kad einame teisingu keliu, – pasakoja dešimtis tokių „ekskursijų“ skaičiuojantis S. Kulvietis.

Dabartis pareikalavo kardinalių projekto pokyčių

Atnaujinus statybą, šiuo metu jau beveik baigtas pastato fasado stiklinimas, tačiau naudojamos konstrukcijos ir stiklo paketai niekuo neprimena tų, kurie buvo suplanuoti iki ekonominės krizės. Specialiai šiam pastatui suprojektuoti langai su saulės energijos kontrolės stiklais, aliuminine rėmų konstrukcija, tvirtinimo elementais ir montavimo būdas (į statybvietę atkeliauja gamykloje įstiklintas ir užsadarintas fasadinis langas) užtikrina maksimalias šiandien galimas pasiekti šilumos ir garso izoliacijos, tvirtumo ir sandarumo vertes. Tad, nors stikliniai pastatai negarsėja itin aukštu energiniu naudingumu, šiame pastate planuojama pasiekti A klasę.

„Daugiausiai pokyčių patyrė inžinerinės sistemos – jas perdarėme iš pagrindų. Teko ne tik rengti naujus projektus, bet ir iš naujo numatyti reikiamas įvadų galias, viską iš naujo suderinti, gauti leidimus“, – pasakoja S. Kulvietis.

Vietoj anksčiau numatytų vadinamojo juodo plieno vamzdynų „#Tower“ dangoraižyje sumontuoti cinkuoti ir nerūdijančiojo plieno vamzdžiai, o pakulomis ar mastikomis sandarinamas sriegines jungtis pakeitė presuojamosios. „Pakeitus vamzdynų medžiagas, pakito ir vandentiekio bei šildymo sistemų slėgių ribos, taigi teko keisti slėgio pakėlimo stoteles, cirkuliacinius siurblius, – vardija pašnekovas. – Šildymui reikalingas energijos kiekis, o kartu – ir šilumnešio srauto debetas šiandien irgi gerokai mažesnis, nei buvo planuojama iš pradžių. Tai leido suprojektuoti ne radiatorinį, o kur kas efektyvesnį ir estetiškesnį žematemperatūrį grindinį šildymą“.

Tęsti darbus nuo tos vietos, kurioje jie sustojo, būtų buvę ir greičiau, ir paprasčiau, ir pigiau, tačiau, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, didelė dalis sprendimų, anuomet laikytų pažangiais, dabar yra akivaizdžiai pasenę.

Prieš krizę planuota centralizuota vėdinimo sistema šiandien nebeatitinka pirkėjų poreikio. Todėl vietoj jos suprojektuoti individualūs rekuperatoriai, orą imantys toje pačioje altitudėje, kaip ir vėdinamas butas, o panaudotas oras šalinamas iš visų butų centralizuotai, stogą kertančiu kanalu. Rekuperacija šiandin nieko nebenustebinsi – ji yra visuose naujai statomuose gyvenamuosiuose pastatuose. „Tačiau tokios klimato kontrolės kaip pas mus, kituose daugiabučiuose surasti nepavyks. Ji suteikia galimybę skirtingas patalpas vėdinti skirtingu intensyvumu: integruotas anglies dvideginio (CO2) daviklis vertina oro švarumą – jei CO2 šalinamame ore viršija nustatytą ribą, jis siunčia signalą rekuperatoriui ir šis ima patalpą vėdinti intensyviau, o kai daviklis fiksuoja lauko orui artimą CO2 vertę, rekuperatorius grįžta į įprastą veikimo režimą. Tokia sistema užtikrina nuolat gryną orą patalpoje, nesvarbu, kiek joje žmonių ar kokia vyksta veikla“, – S. Kulvietis pasakojo apie originalią vėdinimo sistemą.

Vėdinimo sistemą papildo kintamo šaltnešio srauto trivamzdė freoninė oro kondicionavimo sistema. Ji kiekvienoje patalpoje palaiko reikiamą oro temperatūrą, o sistemos eksploatacines išlaidas iš esmės sudaro tik kompresorių ir ventiliatorių elektros sąnaudos. Šios sistemos vidaus blokų elektros sąnaudos tiesiogiai įskaičiuojamos į buto, kurio patalpose jie veikia, elektros sąnaudas, o išorinio bloko, prie kurio gali būti prijungta pusšimtis ar net daugiau tokių vidaus blokų, sąnaudos paskirstomos proporcingai pagal veikusių vidaus blokų sunaudotą energiją ir įskaičiuojamos į buto bendrąsias elektros sąnaudas. Pašnekovo teigimu, šiandien tikrai nėra sunku visą apskaitą vykdyti automatizuotai: „Apskritai elektros ir visų kitų išteklių apskaita „#Tower“ bus vykdoma tik elektroniniu nuotoliniu būdu – tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau yra daug tiksliau, efektyviau ir patogiau tiek gyventojams, tiek komunalinius tinklus administruojančiam personalui.“

Komfortas – ne vien tik mikroklimatas

Šiandien įprasta, kad gyventojai namus nori kuo labiau pritaikyti prie savo poreikių. Skirtingai suprantamas komfortas yra ta priežastis, kodėl inžinerinės įrangos gamintojai siūlo išmanųjį valdymą. Kuo daugiau namuose įrangos, tuo daugiau galimybių ir… valdiklių ant sienos, nuotolinio valdymo pultelių ant sofos ir programėlių mobiliajame telefone ar kompiuteryje.

„Nepatogumą sudaro jų skaičius: kuo daugiau įrenginių, tuo daugiau skirtingų valdymo būdų ir priemonių. Mes nusprendėme visas inžinerines sistemas – vėdinimą, kondicionavimą, centralizuotą miesto tinklų šildymą – sujungti į vieną valdymo sistemą su vienu valdikliu. Mūsų užsakymu specialią programinę įrangą baigia ruošti LG specialistai Pietų Korėjoje“, – S. Kulvietis teigia, kad unikali jungtinė valdymo sistema neturi analogų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Videofonai, įėjimo ir išėjimo iš pastato stebėsena, priešgaisrinės sistemos, saugi požeminė stovėjimo aikštelė, atskiras šviesolaidis kabelis į kiekvieną butą, vienas raktas kelioms spynoms, betriukšmė nuotekų sistema… Daugybė smulkmenų, kurias įvertini bėgant laikui, taps „#Tower“ gyventojų ar jame dirbančių asmenų kasdieniais palydovais. Nes komfortas nėra vien šiluma ar šviežias oras. Jis neatsiejamas nuo saugumo jausmo, supančios aplinkos, estetikos.

„#Tower“ labai aukštai iškėlė architektūrinę, inžinerinę ir gyvenimo komforto kartelę, kurią peršokti, bent jau artimiausiu metu, bus tikrai sunku. Simboliška, kad tokiu pažangiu pastatu virsta tai, kas dar visai neseniai buvo vadinama baisiausiu krizės pėdsaku.

Bendrovė „Irec Baltic“ ėmėsi užbaigti tai, ką paliko ankstesnioji krizė.

„Daug paprasčiau būtų buvę įsigyti tuščią sklypą ir iškelti naują pastatą, bet lengvas kelias ne visada įdomus ir tinkamiausias. Nupirkti „Arfą“ buvo didelis iššūkis. Į pabaigą einanti statyba įrodo ne tik mūsų žinias, ryžtingumą bei tikėjimą, bet ir įkūnija dar vieną viso Vilniaus centro pokytį. Jau dabar ši sostinės dalis iš senos, apleistos vietos virsta patrauklia, su geriausiai išvystyta infrastruktūra, iš visų pusių apraizgyta verslo, politikos, kultūros, transporto, visuomeninio gyvenimo ir laisvalaikio arterijomis. Baigus „#Tower“ statybą, centrinė miesto dalis pasikeis neatpažįstamai“, – sako bendrovės „Irec Baltic“ vadovas Saulius Kulvietis.

Prieš keičiantis pastato šeimininkams, jo konstrukcijų būklę įvertino ir ekspertines išvadas pateikė Jurgis Ražaitis (UAB „Įrąža“). „Tarp Lietuvos statytojų šio specialisto išvados laikomos bene patikimiausiomis, tad teigiamas pastato būklės vertinimas jo atliktos ekspertizės ataskaitoje padrąsino ir mus“, – sako S. Kulvietis.

Po įsigijimo sandorio pastatas buvo dar kartą apžiūrėtas, aptartos visos ekspertizės akte pateiktos rekomendacijos ir privalomi nurodymai, kuriuos reikia įgyvendinti prieš tęsiant statybas. Tik visa tai įvykdžius, buvo pereita prie kitų statybos darbų.

Pradinė idėja liko nepakeista

Pastato koncepcija liko ta pati: 29 aukštų bokštas, stiklo fasadais dengtas statinys, kuriame įrengti įvairių dydžių butai ir verslui skirtos patalpos. Vis dėlto, įvertinus ne tik pastato statybą ištikusią ir aštuonerius metus trukusią pertrauką, bet ir atsižvegus į tai, kiek metų praėjo nuo projektavimo darbų, investuotojams tapo akivaizdu, kad inžinerinę dalį ir daugybę technologinių sprendinių teks keisti. Daugiau nei prieš dešimtmetį rengtas projektas nebeatitinka nei šiuolaikinių energinio naudingumo reikalavimų, nei užtikrina šių dienų gyvenimo komforto sąlygų.

Vertinant technologijų raidos prasme – tai labai ilgas laikotarpis. „Žinoma, galima buvo tęsti darbus nuo tos vietos, kurioje jie sustojo: taip būtų buvę ir greičiau, ir paprasčiau, ir pigiau, tačiau, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, didelė dalis sprendimų, anuomet laikytų pažangiais, dabar yra akivaizdžiai pasenę“, – sako S. Kulvietis. Be to, norint, kad projektas rinkoje išsiskirtų, nebepakanka vien kokybiškai jį pastatyti – reikia pateikti tokių sprendinių, kurie ir po dešimtmečio ar net daugiau būtų patrauklūs, efektyvūs ir neprarastų savo aktualumo.

„Kai imiesi didelio projekto, žinai, kad darbo bus daug. Ruošiantis šiam projektui, teko nemažai pakeliauti po šalis, kurios garsios savo aukštybinių pastatų architektūra ir statybos inžinerija. Kiekvienas apsilankymas dangoraižiuose Dubajuje ar kitame tokių pastatų pilname mieste iškeldavo vis naujų klausimų ir pakišdavo naujų idėjų. Suprantama, daugybė tuose pastatuose įgyvendintų idėjų nėra tinkamos mūsų rinkai, klimatui ar ekonominėms išgalėms. Vis dėlto tai sustiprino įsitikinimą, kad einame teisingu keliu, – pasakoja dešimtis tokių „ekskursijų“ skaičiuojantis S. Kulvietis.

Dabartis pareikalavo kardinalių projekto pokyčių

Atnaujinus statybą, šiuo metu jau beveik baigtas pastato fasado stiklinimas, tačiau naudojamos konstrukcijos ir stiklo paketai niekuo neprimena tų, kurie buvo suplanuoti iki ekonominės krizės. Specialiai šiam pastatui suprojektuoti langai su saulės energijos kontrolės stiklais, aliuminine rėmų konstrukcija, tvirtinimo elementais ir montavimo būdas (į statybvietę atkeliauja gamykloje įstiklintas ir užsadarintas fasadinis langas) užtikrina maksimalias šiandien galimas pasiekti šilumos ir garso izoliacijos, tvirtumo ir sandarumo vertes. Tad, nors stikliniai pastatai negarsėja itin aukštu energiniu naudingumu, šiame pastate planuojama pasiekti A klasę.

„Daugiausiai pokyčių patyrė inžinerinės sistemos – jas perdarėme iš pagrindų. Teko ne tik rengti naujus projektus, bet ir iš naujo numatyti reikiamas įvadų galias, viską iš naujo suderinti, gauti leidimus“, – pasakoja S. Kulvietis.

Vietoj anksčiau numatytų vadinamojo juodo plieno vamzdynų „#Tower“ dangoraižyje sumontuoti cinkuoti ir nerūdijančiojo plieno vamzdžiai, o pakulomis ar mastikomis sandarinamas sriegines jungtis pakeitė presuojamosios. „Pakeitus vamzdynų medžiagas, pakito ir vandentiekio bei šildymo sistemų slėgių ribos, taigi teko keisti slėgio pakėlimo stoteles, cirkuliacinius siurblius, – vardija pašnekovas. – Šildymui reikalingas energijos kiekis, o kartu – ir šilumnešio srauto debetas šiandien irgi gerokai mažesnis, nei buvo planuojama iš pradžių. Tai leido suprojektuoti ne radiatorinį, o kur kas efektyvesnį ir estetiškesnį žematemperatūrį grindinį šildymą“.

Prieš krizę planuota centralizuota vėdinimo sistema šiandien nebeatitinka pirkėjų poreikio. Todėl vietoj jos suprojektuoti individualūs rekuperatoriai, orą imantys toje pačioje altitudėje, kaip ir vėdinamas butas, o panaudotas oras šalinamas iš visų butų centralizuotai, stogą kertančiu kanalu. Rekuperacija šiandin nieko nebenustebinsi – ji yra visuose naujai statomuose gyvenamuosiuose pastatuose. „Tačiau tokios klimato kontrolės kaip pas mus, kituose daugiabučiuose surasti nepavyks. Ji suteikia galimybę skirtingas patalpas vėdinti skirtingu intensyvumu: integruotas anglies dvideginio (CO2) daviklis vertina oro švarumą – jei CO2 šalinamame ore viršija nustatytą ribą, jis siunčia signalą rekuperatoriui ir šis ima patalpą vėdinti intensyviau, o kai daviklis fiksuoja lauko orui artimą CO2 vertę, rekuperatorius grįžta į įprastą veikimo režimą. Tokia sistema užtikrina nuolat gryną orą patalpoje, nesvarbu, kiek joje žmonių ar kokia vyksta veikla“, – S. Kulvietis pasakojo apie originalią vėdinimo sistemą.

Vėdinimo sistemą papildo kintamo šaltnešio srauto trivamzdė freoninė oro kondicionavimo sistema. Ji kiekvienoje patalpoje palaiko reikiamą oro temperatūrą, o sistemos eksploatacines išlaidas iš esmės sudaro tik kompresorių ir ventiliatorių elektros sąnaudos. Šios sistemos vidaus blokų elektros sąnaudos tiesiogiai įskaičiuojamos į buto, kurio patalpose jie veikia, elektros sąnaudas, o išorinio bloko, prie kurio gali būti prijungta pusšimtis ar net daugiau tokių vidaus blokų, sąnaudos paskirstomos proporcingai pagal veikusių vidaus blokų sunaudotą energiją ir įskaičiuojamos į buto bendrąsias elektros sąnaudas. Pašnekovo teigimu, šiandien tikrai nėra sunku visą apskaitą vykdyti automatizuotai: „Apskritai elektros ir visų kitų išteklių apskaita „#Tower“ bus vykdoma tik elektroniniu nuotoliniu būdu – tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau yra daug tiksliau, efektyviau ir patogiau tiek gyventojams, tiek komunalinius tinklus administruojančiam personalui.“

Komfortas – ne vien tik mikroklimatas

Šiandien įprasta, kad gyventojai namus nori kuo labiau pritaikyti prie savo poreikių. Skirtingai suprantamas komfortas yra ta priežastis, kodėl inžinerinės įrangos gamintojai siūlo išmanųjį valdymą. Kuo daugiau namuose įrangos, tuo daugiau galimybių ir… valdiklių ant sienos, nuotolinio valdymo pultelių ant sofos ir programėlių mobiliajame telefone ar kompiuteryje

„Nepatogumą sudaro jų skaičius: kuo daugiau įrenginių, tuo daugiau skirtingų valdymo būdų ir priemonių. Mes nusprendėme visas inžinerines sistemas – vėdinimą, kondicionavimą, centralizuotą miesto tinklų šildymą – sujungti į vieną valdymo sistemą su vienu valdikliu. Mūsų užsakymu specialią programinę įrangą baigia ruošti LG specialistai Pietų Korėjoje“, – S. Kulvietis teigia, kad unikali jungtinė valdymo sistema neturi analogų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Videofonai, įėjimo ir išėjimo iš pastato stebėsena, priešgaisrinės sistemos, saugi požeminė stovėjimo aikštelė, atskiras šviesolaidis kabelis į kiekvieną butą, vienas raktas kelioms spynoms, betriukšmė nuotekų sistema… Daugybė smulkmenų, kurias įvertini bėgant laikui, taps „#Tower“ gyventojų ar jame dirbančių asmenų kasdieniais palydovais. Nes komfortas nėra vien šiluma ar šviežias oras. Jis neatsiejamas nuo saugumo jausmo, supančios aplinkos, estetikos.

„#Tower“ labai aukštai iškėlė architektūrinę, inžinerinę ir gyvenimo komforto kartelę, kurią peršokti, bent jau artimiausiu metu, bus tikrai sunku. Simboliška, kad tokiu pažangiu pastatu virsta tai, kas dar visai neseniai buvo vadinama baisiausiu krizės pėdsaku.

Pauliaus Peleckio nuotr.

„#Tower“ skaičiais

  • Aukštis: 100 metrų
  • Naudingasis plotas: 32 tūkst. kv. m, iš jų – 5 000 kv. m. užims verslo centras
  • Butų plotai: nuo 37 iki 600 kv. m
  • Energinio naudingumo klasė: A
  • Automobilių vietos: 220
  • Elektromobilių įkrovos stotelės: 5

Komentaras
Vladas Treinys
Architektas, projekto autorius

Didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduriama pasiryžus užbaigti statinį po ilgos pertraukos, kyla ne architektui, o statytojui. Architektas tiesiog turi, atsižvelgdamas į esamą padėtį, tinkamai integruoti statytojo idėjas, įgyvendinti iškeltas užduotis, organiškai sujungti tai, kas jau padaryta, su tuo, ko yra siekiama.

Kalbant apie „#Tower“, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jo konstrukcinė struktūra yra gana nesunkiai pritaikoma įvairiems pokyčiams. O jie po aštuonerių metų pertraukos neišvengiami. Visas pastatas – savotiška laiptuota etažerė, kurios vientisas aukštų erdves nesunku perplanuoti. Galbūt tai buvo viena priežasčių, kodėl maždaug prieš penkerius metus pastatu domėjęsi vystytojai buvo užsidegę jį „susmulkinti“: vietoj erdvių kelių kambarių butų įrengti nedidelius apie 30 kv. metrų ploto butus. Šiandien toks skruzdėlynas vargu ar kam nors būtų patrauklus,
o tuo metu rinkoje buvo didelė mažo ploto butų paklausa, net jų trūkumas, todėl patogios konstrukcijos pastatas puikioje miesto vietoje investuotojus labai viliojo. Vis dėlto džiaugiuosi, kad taip neįvyko – statinys sulaukė savo vystytojo, įžvelgusio jo potencialą ir nusprendusio projektą atgaivinti neardant architektūrinės koncepcijos.

Antras svarbus aspektas – tai gelžbetoninė pastato konstrukcija. Tinkamai išlietas kokybiškas gelžbetonis gali laukti savo „šlovės valandos“ ir kur kas ilgiau nei aštuonerius metus. Bėgant laikui, betonas tik tvirtėja, tad konstrukcijų kokybė kur kas labiau priklauso nuo darbų atlikimo kokybės nei nuo pasirinktos medžiagos. Nežinia, kaip tokią pertrauką būtų ištvėręs, pavyzdžiui, mūrinis statinys. Patikrinus „#Tower“ konstrukcijų mechaninį atsparumą ir kitas technines charakteristikas, tapo akivaizdu, kad ankstesni statytojai savo darbą išmanė puikiai – kokybė nekelia jokių abejonių.

Maždaug prieš penkerius metus pastatu domėjęsi vystytojai buvo užsidegę jį „susmulkinti“, tačiau projektas atgaivinamas neardant pradinės architektūrinės koncepcijos.

Patvari ir patikimumą įrodžiusi konstrukcija leido įdiegti ir naujausius stiklo fasadų sprendinius. Atlikti skaičiavimai parodė, kad galima montuoti kur kas sunkesnius langus, todėl šiuo metu pastatas apvelkamas nūdienos šilumos ir garso izoliacijos bei sandarumo reikalavimus atitinkančiu stikliniu apdaru. Apskritai „#Tower“ naudojamos naujausios medžiagos ir diegiami inžineriniai sprendimai, kurie yra labiau suderinami su gyventojų norais, yra išmanūs, daugiafunkciai.

Visos šitos techninės detalės kokybiškai papildo esminę pastato koncepciją ir užtikrina modernias komforto sąlygas gyventojams. Man maloniausia, kad šis projektas ne tik baigiamas įgyvendinti, bet darbai atliekami išlaikant pirminę idėją, nedarant kardinalių struktūrinių pakeitimų. Kai architekto sumanymas ir vystytojų vizijos sutampa arba yra labai artimos, gimsta geriausia architektūra.

Pauliaus Peleckio nuotr.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų