Būsto paskolos greitai taps neįmanoma misija?

Būsto paskolos greitai taps neįmanoma misija?

Nekilnojamojo turto pardavimo mastai didėja. Nepaisant kainų šuolio ir didėjančios konkurencijos NT rinkoje, žmonės pasiryžę už kelių kambarių butą Vilniuje sumokėti ir šimtą tūkstančių eurų. Tačiau nusprendus imti būsto kreditą prireiks ne tik pinigų, bet ir kantrybės. Be garantijos, kad pasiseks.

Įžvelgia konkurencijos trūkumą

„Nieko naujo nepasakysiu dar kartą pakartodamas, jog būsto kreditavimas Lietuvoje yra visiškame akligatvyje. Tiksliau – komerciniai bankai paprasčiausiai vengia kredituoti perkamą būstą. Nežinau, dėl kokių priežasčių, bet taip yra. Negalėčiau šito tvirtinti, jeigu kone kasdien nesusidurčiau su tokiu reiškiniu“, – sakė nekilnojamojo turto ekspertas Gediminas Bareika.

G. Bareika, kuris ne vieną dešimtmetį dirba nekilnojamojo turto rinkoje, teigė nesuprantantis pastaraisiais metais bankų taikomos politikos užsidirbti kuo daugiau iš kasdienių paslaugų, o ne skolinant pinigus būstui įsigyti. Juk Vilniuje ar kituose šalies didmiesčiuose nekilnojamasis turtas yra tikrai likvidus, nebėra pervertinamas, todėl skolinti gaunant vertingą užstatą bankams nėra rizikinga.

„Tačiau susiduriame su tuo, kad surandame klientams norimą būstą, nukreipiame į komercinius bankus gauti paskolą, tačiau šie gauna neigiamus atsakymus be jokių paaiškinimų, dėl kokių priežasčių atsisakoma suteikti kreditą. Jeigu žmonės žinotų priežastis, būtų paprasčiau suprasti, tačiau paaiškinimų negaunama“, –piktinosi G. Bareika.

Gediminas Bareika

Anot jo, rinkoje paprasčiausiai trūksta konkurencijos. Iš visų komercinių bankų būsto įsigijimą kažkiek kredituoja vos du ar trys bankai. Specialisto duomenimis, vos 20 proc. visų nekilnojamojo turto sandorių įvyksta skolinantis iš Lietuvos komercinių bankų. Likusi dalis – arba skolinantis iš užsienio bankų, arba iš kredito unijų, arba iš santaupų.

G. Bareikai nesuprantama, jog labai dažnai nevertinamas gyventojų uždarbis užsienyje. Juk pastaraisiais metais išties nemažai žmonių išvažiuoja užsidirbti svetur, tačiau bankams ši praktika kažkodėl nesuprantama. Nenori suprasti bankai ir pajamų, kurias gyventojams generuotų nuomos verslui įsigytas būstas – ateities perspektyvos nedomina, domina tik praėjęs laikotarpis.

Tarpininkų aukso amžius

Negaudami kreditų būstui įsigyti šalies komerciniuose bankuose, gyventojai ieško kitų šaltinių. Kredito unijos – nors joms taikomi tokie pat Lietuvos banko atsakingo skolinimo reikalavimai, sugeba situacijas vertinti klientų naudai. Tiesa, jose skolintis būstui dvigubai ar dar brangiau – taikoma 5–7 proc. bendra palūkanų norma.

Jei patiems gyventojams nesiseka rasti kreditavimo šaltinio, pagalbą siūlo finansiniai tarpininkai. Nors tiksliau būtų sakyti, kad jiems savo paslaugų siūlyti net nereikia – prie tokių kontorų tiesiog driekiasi gyventojų eilės. Finansiniai tarpininkai padeda gauti kreditus maždaug 90 proc. besikreipiančiųjų. Svarbiausia sąlyga – įkeičiamas nekilnojamasis turtas turi būti tikrai likvidus.

Finansiniai tarpininkai padeda gauti kreditus iš užsienio bankų arba kredito unijų. Tačiau gyventojai turi labai gerai pasiskaičiuoti, ar verta. Antai neturėdamas jokio pradinio kapitalo ir skolindamasis, pavyzdžiui, 50 tūkst. eurų, gyventojas į savo sąskaitą iš tiesų gali gauti tik 38 tūkst. eurų. Mat 10 proc. nuo skolinimosi sumos teks sumokėti finansiniam tarpininkui, dar tiek pat palikti kredito unijai, jeigu paskolą suteikia unija, kaip privalomą pajų. Dar apie 2 proc. kainuoja paskolos administravimas. Galiausiai – mokestis notarui. Ir mėnesio įmoka kredito įstaigai tokiais atvejais būna didesnė dėl palyginti didelių palūkanų.

Mato bankų nelankstumą

Registrų centro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje buvo parduota būsto už 1,9 mlrd. eurų, arba 11,8 proc. daugiau nei 2017-aisiais. Naujos statybos butai pernai Vilniuje vidutiniškai buvo pabrangę 1,6 proc., palyginti su 2017 m. Žymus butų kainų augimo šuolis pernai fiksuotas rajonų centruose – 30,6 proc., kituose miestuose ir kaimo vietovėse – 12,5 proc.

Nekilnojamojo turto agentūros biuro vadovas Marius Čiulada irgi pripažino, kad po „Nordea“ ir „DnB“ bankų susijungimo dar labiau sumenko konkurencija būsto kreditavimo rinkoje. Norintiems gauti būsto paskolą sumažėjo pasirinkimo galimybių, trūksta ir bankų lankstumo.

Visgi bankų atsargumą M. Čiulada vertina teigiamai, juk būtent taip užtikrinama ir įgyvendinama atsakingo skolinimosi politika. „Nekilnojamojo turto rinka auga gan nuosaikiai, toks burbulas, koks buvo susiformavęs 2006–2008 metais, dabar rinkai tikrai negresia“, – pažymėjo NT agentūros atstovas.

Pokytis – didėjančios palūkanos

M. Čiulada įsitikinęs, kad būstas nėra impulsyvus pirkinys, tad kiekvienas žmogus, prieš priimdamas atsakingą sprendimą imti paskolą, įvertina daugybę rizikų. Tad jei nusprendžiama įsigyti būstą, pirkėjų sprendimo nepakeičia ir ilgos, varginančios procedūros tiek banke, tiek pas notarus.

Pašnekovas akcentuoja, kad nuo 2019 metų klientams didėja paskolos palūkanų normos sudedamoji dalis – banko marža. Todėl dabar bendra palūkanų norma dažniausiai svyruoja nuo 2,1 iki 2,5 proc. Palyginimui, 2018 metais dažnam potencialiam banko klientui pavykdavo išsiderėti ir ne daugiau nei 2 proc. siekiančią palūkanų normą.

Planuojantiems imti būsto paskolą M. Čiulada pirmiausia rekomenduoja prisiminti, kad kredito įstaigos labiausiai vertina gyventojų tvariąsias pajamas – dažniausiai tik su žmogaus pagrindiniu darbu susijusias pajamas. O štai papildomi pajamų šaltiniai, pavyzdžiui, būsto nuomos pajamos, jau gali būti laikomos netvariomis ir gali būti įvertintos mažesne proporcija.

„Taip pat pastebime, kad vis skeptiškiau iš bankų pusės žiūrima į kitokios nei gyvenamoji būsto paskirties finansavimą. Pavyzdžiui, žmogus, perkantis būstą, turintį ne gyvenamąją paskirtį, o, pavyzdžiui, poilsio patalpas arba kūrybines dirbtuves, gali nusivilti negavęs analogiško finansavimo, kaip perkant standartinį būstą“, – komentavo M. Čiulada.

Auga rizikingumo vertinimas

Paskolų tarpininkų įmonės direktorė Vita Kazėnienė sako, kad kiekvienas bankas klientų rizikai įvertinti turi nustatytas taisykles. Rizikingumo vertinimas vyksta atidžiau, ir tai natūralu, nes išaugo paskolų kiekis, todėl stengiamasi atsirinkti finansiškai stiprius asmenis, kurie būtų mokūs net ir finansinės krizės atvejais. Pagrindinės paraiškų atmetimo priežastys – nepakankamos arba nepastovios pajamos, prasta kliento kredito istorija. Taip pat ir bankui netinkamas turtas – mediniai namai, neįrengti sodo nameliai.

Pašnekovės teigimu, problemų dažniausiai iškyla, kai klientai jau turi kreditų, tada reikia pateikti jų sutartis, kartais mokėjimo grafikus. Arba jei gaunamos pajamos iš individualios veiklos, verslo liudijimų, ar turint savo įmonę. Pastaruoju atveju bankas analizuos ir ją, o tai, be abejo, užima laiko.

Pasak V. Kazėnienės, paskolų sutartis pasirašo apie 90 proc. įmonės klientų. Pasitaiko atvejų, kad dėl ilgų būsto paskolos tvarkymo procedūrų norimą butą nuperka kažkas kitas. Tada klientai daro pertrauką, nes nori atsigauti po patirto streso ir nusivylimo.

Mantas Zalatorius (LBA nuotr.)

„Čia yra dvi medalio pusės: jei sumoki rezervacijos mokestį – neprarandi norimo turto, bet gali negauti paskolos ir tada neatgausi pradinio įnašo. Kita dalis – rezervacinis mokestis nesumokamas, pardavėjas toliau būstą pardavinėja, o klientui gavus kreditą norimo turto jau nebėra. Visuomet patariame įvertinti riziką – ar geriau netekti rezervacijos mokesčio, ar pageidaujamo turto“, – pabrėžė V. Kazėnienė.

Nenorintiems rizikuoti pataria taupyti

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2017–2018 metais šalies bankų būsto paskolų portfelis augo 8,5 proc. Asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius sako, kad klientams reikšmingiausi pastarųjų metų pokyčiai reglamentuojant būsto kreditą įvyko Lietuvos bankui patvirtinus Atsakingo skolinimo nuostatus. Remiantis šiais nuostatais, įsigyjant būstą su paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė).

Tiems, kurie planuoja įsigyti nuosavą būstą, M. Zalatorius pataria pradėti tam taupyti kuo anksčiau – idealiu atveju, pradėjus gauti pirmąsias nuolatines pajamas. Reguliariai atidėdamas dalį pajamų pradiniam įnašui, asmuo kartu gali įsivertinti savo finansinę drausmę, vartojimo poreikius, o įgyta patirtis pravers tada, kai bus paimta būsto paskola ir reikės reguliariai mokėti įmokas.

Pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių būsto paskolos bankas gali nesuteikti, išskiriamos nepakankamos kliento pajamos ir blogai vertinama kredito istorija.

Komentarai

  • Nu jo kai imi paskolą svarbu daug ir ilgai dirbti, kad gautum geriausias įmanomas sąlygas. Pas kai kuriuos bankus ar kredito unijas galima užpildyti užklausas internetu tai šiek tiek susitaupo laiko kai renkama informacija.

  • Aš esu ponas Morris Ray, teisėtas ir gerbiamas pinigų skolintojas. Mes skoliname lėšas asmenims, kuriems reikalinga finansinė pagalba, suteikiame paskolą žmonėms, turintiems blogą kreditą ar kuriems reikia pinigų, kad galėtų apmokėti sąskaitas, investuoti į verslą.
    Ar ieškojai paskolos? neturite jaudintis, nes esate tinkamoje vietoje, siūlau paskolą su mažomis 2% palūkanų normomis, taigi, jei jums reikia paskolos, noriu, kad tiesiog susisiekite su manimi šiuo el. pašto adresu: morrisray1106@gmail.com

  • Potrebujete urgentnú pôžičku na vyriešenie svojho finančného problému? Ak máte záujem, kontaktujte nás: (jwillieloanfirm00@gmail.com pre viac informácií.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų